Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir V. B., atstovaujamų advokato Manvydo Šivicko, pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo mirusios mamos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti mamos turtą visa apimtimi (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

9. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų tėvai P. B. ir V. B. Pasvalio rajono 2-ajame notarų biure 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė testamentą, iš kurio nustatyta, kad V. B. visą savo kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitą turtą kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų palieka sutuoktiniui P. B., o P. B. visą savo kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitą turtą kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų palieka sutuoktinei V. B.. Pareiškėjų tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Visą P. B. turtą, po jo mirties, paveldėjo V. B.. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų V. B. palikimo priėmimo faktų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. turėjo du vaikus – V. J. ir V. B.. Pareiškime nurodoma, kad kitų paveldėtojų nėra.

10. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad mirusiosios V. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – Garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,4600 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)., 0,4700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,2400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,4500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0615 ha žemės sklypas, Pastatas – Sodo namelis, Pastatas -Ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai po mamos V. B. mirties priėmė jos palikimą ir po to rūpinosi jos turtu. Tokiu būdu jie faktiškai pradėjo valdyti po mamos V. B. mirties likusį turtą.

11. Pareiškėjų argumentams, kad po palikėjos mirties pareiškėjai palikimą priėmė, pradėdami paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

12. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo palikimo sudėties.

13. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai, būdami įstatyminiai palikėjos įpėdiniai, po savo mamos V. B. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjai aptartu būdu priėmė po savo mamos V. B. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjų reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas visiškai.

14. Šio fakto nustatymas nustatytinas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15. Byla vesta elektronine forma, todėl teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mamos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjų atstovui ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.