Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1149-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
1-1149-891/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56343-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
V. Č.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1149-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56343-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiajai V. Č.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2015-10-10 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilių girtumo laipsnis), bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine V. Č. metu, sudavė jai ranka du kartus į veidą, po to metė į V. Č. mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo pataikė jai į galvą ir tokiais savo veiksmais sukėlė V. Č. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, kad pasistumdė su nukentėjusiąją, jis buvo apimtas pavydo, išgėręs, gailisi dėl to kas nutiko, ateityje taip nesielgs, atsiprašė nukentėjusiosios, šiuo metu kartu nebegyvena.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji V. Č. paaiškino, kad kaltinamasis buvo jos sugyventinis 6 metus. Šiuo metu kartu nebegyvena, vaikų neturi. Išgėręs kaltinamasis pradėjo „durniuoti“, bet ir iki to įvykio buvo ne kartą ranka pakelta. Ji prašė jo išeiti, nes nebepakėlė išgertuvių ir nesąmonių. 3 mėn. prašė išeiti, bet pastarasis nereagavo. Kulminacija tokia, kad įvykio konfliktas ir jis sudavė, ji buvo šoke, išėjo į lauką ir išsikvietė policiją. Jos telefoną jis metė į ją, po to iš jo ji ir išsikvietė policiją. Sužalojimai buvo, bet į medicinos įstaigą ji nesikreipė. Kaltinamasis jai sukėlė skausmą. Jis kitą dieną jos atsiprašė. Telefonu jis jai pataikė į smilkinį. Ant lovos paguldė ir du kartus sudavė su ranka į kairiąją veido pusę, jai sulėkė skausmą: tiek moralinį, tiek fizinį. Dar prieš tai kaltinamasis buvo smurtą naudojęs vieną sykį, matyt iš pavydo. Pirmasis toks smurto panaudojimas buvo prieš 2 mėnesius iki įvykio dienos. Pavartojęs alkoholio jis eina miegoti, bet tą kartą „užpavydėjo“. Ji jau anksčiau norėjo su juo išsiskirti, o tie įvykiai buvo kulminacija. Šiuo metu ji turi kitą žmogų, ryšių su kaltinamuoju nepalaiko. Ji kaltinamajam atleido, susitaikymas įmanomas, ji sutiktų susitaikyti. Prašo jai priteisti 300 € moralinės žalos.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko V. Č., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. K. sukėlė konfliktą, kurio metu sudaužė jai telefoną, grasino. Pageidavo rašyti pareiškimą. A. K. pagal pareiškimą buvo pristatytas į 5 komisariatą, specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 5).

Iš apžiūros protokolo bei garso įrašo stenogramos matyti, jog V. Č. kvietė policiją dėl to, jog jai į galvą sugyventinis metė telefoną (b. l. 12-15).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog A. K. 2015-10-10 21.52 val. nustatytas 1,70 promilės neblaivumas (b. l. 55, 56).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę jis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios parodymai, apie smūgių sudavimą ir skausmo sukėlimą. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis patvirtino, jo jie buvo sugyventiniais tuo metu jau apie 6 m. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo sugyventinę atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Teisminio nagrinėjimo metu A. K. advokatas pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. V. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, jis pažadėjo jai atlyginti žalą, jie dėl jos atlyginimo susitarė. Kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. K. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant kaltinamajam tarpusavyje suderintas dvi baudžiamojo poveikio priemones.

Baudžiamojoje byloje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo A. K. 57,90 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. Č. ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 €) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti A. K. per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. Č. nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 300 € (tris šimtus eurų).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo A. K. 57,90 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigoti A. K. sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys