- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-1580-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00812-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1Procesas pirmosios instancijos teisme
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 35000 Lt negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pradinis kreditorius T. C. N. ir atsakovas sudarė 2009-01-21 paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 35000 Lt sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą per 10 dienų nuo pareikalavimo įvykdyti sutartį. Ieškovas ir pradinis kreditorius T. C. N. sudarė 2009-11-30 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius reikalavimo teisę pagal 2009-01-21 paskolos sutartį perleido ieškovui. 2010-01-22 dieną ieškovas per Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarę F. V. pareikalavo atsakovo įvykdyti paskolos sutartį ir grąžinti jam 35000 Lt paskolą. Atsakovas paskolos negrąžino iki šiol.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš pradinio kreditoriaus T. C. N. 35000 Lt sumos sau nesiskolino, todėl jis neturi prievolės grąžinti paskolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui. Teigė, kad pradinis kreditorius T. C. N. jį apgavo, nes jis įkalbėjo atsakovą savo vardu įsigyti UAB „A1 SECURITAS“ akcijų, kurios realiai buvo nupirktos už pradinio kreditoriaus pinigus ir faktiškai priklauso jam, nes nupirktas akcijas jam įkėtė, taip pat jam perleido balsavimo akcijomis teisę. Su ieškovu jis susitikęs nebuvo ir dėl skolos grąžinimo nekalbėjo, nors žinojo, kad pradinis kreditorius T. C. N. laikinai perleido paskolos reikalavimo teisę tretiesiems asmenims, nes tarp jų buvo pasirašytas susitarimas. Tačiau, sužinojęs, kad iš jo reikalaujama grąžinti 35000 Lt, kurių jis faktiškai sau neskolino, kreipėsi į prokuratūrą. 2010-06-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. C. N. sukčiavimo. Atsakovas teigė, kad ir 2009-01-21 paskolos sutartis yra niekinė, nes jis jokių pinigų pagal šią sutartį iš pradinio kreditoriaus T. C. N. nesiskolino, tai, anot atsakovo, reiškia, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į neegzistuojančią atsakovo skolą, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti paskolos ieškovui. Paskolos sutartis tarp jo ir T. C. N. buvo sudaryta verslo tikslais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai, nusprendė priteisti iš A. T. 35000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-03-29, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 463 Lt bylinėjimosi išlaidų A. B., priteisti iš A. T. 796,76 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl prievolės sumokėti pinigines sumas pagal pradinio kreditoriaus T. C. N. ir atsakovo 2009-01-21 paskolos sutartį, todėl vertino, kad bylos dalykas – atsakovo prievolės grąžinti ieškovui paskolą pagal paskolos sutartį pagrįstumo konstatavimas, įvertinant 2009-11-30 reikalavimo perleidimo sutartį, kuri patvirtina, kad pradinis kreditorius T. C. N. perleido reikalavimo teisę pagal Sutartį ieškovui (b.l. 6-7). Byloje esantys atsakovo pateikti 2009-01-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 53-56), 2009-01-22 įkeitimo sutartis (b.l. 58-60) ir 2009-01-22 balsavimo teisės perleidimo sutartis (b.l.61-63) nepaneigia paskolos sutarties teisėtumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskolos sutartis yra niekinė ar negaliojanti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos sutartis yra niekinė. Be to, nereikalavo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia vienu iš CK numatytų pagrindu (CK 1.78 - 1.93 str. str.). Dėl išdėstyto atsakovo paaiškinimai, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sutartis yra niekinė, vertintini kritiškai ir atmestini. Kiti atsakovo paaiškinimai ir byloje jo pateikti duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Tokiu būdu, atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktą 35000 Lt paskolą, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą apeliantas grindė šiais argumentais:
Paskolos sutartis 2009-01-21 sudaryta tarp T. C. N. ir atsakovo savo turiniu ir pagal tikrąją šalių valią yra komiso sutartis, nors joje yra ir kitos rūšies sutarčių sąlygų, nes tariamasis paskolos davėjas akcijų pirkimą norėjo pridengti kito sandorio pavadinimu, įrašydamas į sutartį kai kurias ne komiso sutarties sąlygas. Apeliantas, būdamas pavaldumo santykiuose su kontrahentu, nenorėjo prarasti darbo ir sutiko pasirašyti tokią sutartį. Sandoris buvo apsimestinis, todėl pripažintinas negaliojančiu.Ieškovas nukentėjo ne dėl apsimestinės paskolos sutarties A. T. nesąžiningų veiksmų, o dėl paskolos davėjo T. C. N. nesąžiningų veiksmų, todėl manė, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Ieškovas turėjo įsivertinti pasirašytos paskolos sutarties ydingumą prieš perimdamas reikalavimo teisę, todėl po apelianto paaiškinimų privalėjo nukreipti reikalavimus į kaltąją apsimestinio sandorio šalį.Bylos nagrinėjimas yra sustabdytinas dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto T. C. N. atžvilgiu, išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, 2009-11-26 pasirašė sutikimą dėl reikalavimo teisės perleidimo. Į prokuratūrą kreipėsi tik 20110-05-27, t.y. po to, kai apylinkės teismui buvo pateiktas prieštaravimas dėl teismo įsakymo. Atsakovas išprusęs, puikų išsilavinimą turintis asmuo, dirbęs Trakų rajono policijos komisariato viršininku, turintis didelę patirtį teisėsaugos srityje, leidžia daryti išvadą, kad visi T. C. N. ir atsakovo veiksmai buvo bendri ir suderinti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl sutarties vertinimo kaip komiso sutarties, kurių neteikė pirmosios instancijos teisme ir T. C. N. ir atsakovo 2009-01-21 pasirašytosios paskolos sutarties neginčijo, todėl visi argumentai dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu yra atmestini. Atsižvelgiant į nagrinėtos civilinės bylos metu nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai T. C. N. ir atsakovo A. T. 2009-01-21 sudarytą paskolos sutartį vertino pagal CK 6.870 -6.871 straipsnių nuostatas kaip paskolos sutartį. Šioje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paskolos davėjas neatlygintinai paskolino paskolos gavėjui - atsakovui 35000 Lt UAB „A1 SECURITAS“ 70 procentų akcijų pirkimui, paskolos gavėjas sutarties 1.3. punktu patvirtino, kad 35 000 Lt gavo, kad paskolos davėjas pinigus jam perdavė grynaisiais pinigais, atskiras aktas dėl pinigų perdavimo nepasirašomas, taip pat sutartyje numatytos paskolos grąžinimo sąlygos, šalių pareiškimai ir patvirtinimai, paskolos gavėjo prisiimtos pareigos (b.l. 3-4). Visos sutartyje nurodytos sąlygos atitinka paskolos sutarties sampratą ir formą, todėl ir ja įtvirtintų teisinių santykių sukeliama pasekmė yra prievolės vykdymas pagal prisiimtus įsipareigojimus.
Apelianto nurodomi argumentai, kad sutartis yra priskirtina negaliojančių sandorių grupei, yra nepagrįsta, nes pagal CK 1.78 straipsnį negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai, o tokių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jie nebuvo ir įrodinėjami. Kad sandorį pripažinti negaliojančiu kaip nuginčijamąjį, būtinas teismo sprendimas, o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymu nurodyti asmenys. Apeliantas skunde nurodė, kad 2009-01-21 sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris. Pagal 1.87 straipsnio nuostatas, apsimestinis sandoris nėra niekinis, todėl jo pripažinimui negaliojančiu būtina tokį sandorį nuginčyti. Tačiau apeliantas šio sandorio neginčijo nei pareikšdamas priešieškinį teisme (CPK 143 str.), nei atskiru ieškiniu (CPK 135 str.), todėl nei pirmosios instancijos teismas neturėjo, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti T. C. N. ir atsakovo A. T. 2009-01-21 sudarytą paskolos sutartį negaliojančia.
Apeliantas neteisėtai savo argumentus grindžia CK 1.87 straipsnio 2 dalimi, nes jis buvo ir yra sutarties, iš kurios yra kildinama prievolė, šalis, o ne trečiasis asmuo. Ta aplinkybė, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininką sutartimi, nekeičia atsakovo, kaip prievolės šalies, padėties ir neatleidžia jo nuo prisiimtų prievolinių įsipareigojimų įvykdymo.
2009-11-30 reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad pradinis kreditorius T. C. N. perleido reikalavimo teisę pagal Sutartį ieškovui (b.l. 6-7). Ši sutartis taip pat nėra pripažintina niekine ir nėra nuginčyta, todėl sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t.y. ieškovui suteikia teisę reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo.
Byloje nėra duomenų apie T. C. N. pradėto ikiteisminio tyrimo eigą, apie priimtus procesinius sprendimus, kurie sąlygotų nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymą, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.