- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eA-1138-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06824-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Neįgalumo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai V. V. dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) su skundu ir prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SS-2011 „Dėl V. V. darbingumo lygio“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas).
2. Ginčų komisija 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. S-185 „Dėl V. V. skundo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjos skundą tenkino, įpareigojo atsakovą pakeisti Tarnybos sprendimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Tarnyba kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Ginčų komisijos Sprendimą.
4. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Išimtinai tik Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl negalios nustatymo, remiantis nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) e.sveikatos paciento kortelėje esančia informacija, t. y. priimti sprendimą vadovaujantis faktiniais duomenimis, esančiais privalomai pateikiamuose dokumentuose, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens negalios, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių (toliau kartu – ir negalios) nustatymą reglamentuojančiame tvarkos apraše įtvirtinta, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.
4.2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iškilusius ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, kuri yra ginčus dėl negalios ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Pastarajai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo. Tarnyba ir Komisija – du skirtingi, vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnybai pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o to paties Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, jos narių skaičių nustato, nuostatus ir ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Ginčų komisija turi teisę tik įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant negalią, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti pakeisti sprendimą dėl nustatytos negalios. Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas ginčo atveju, viršija savo kompetenciją.
4.3. Ginčų komisija Sprendimo rezoliucinėje dalyje Tarnybą įpareigojo pakeisti Tarnybos sprendimą, tačiau Sprendimo motyvacinėje dalyje pateikia net keletą konkrečių nurodymų: „<...> aktualūs medicininiai faktiniai duomenys atitinka Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2019 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. A1-1/V-2 redakcija) (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XIII skyriaus 78.2.2 punktą, pagal kurį bazinio darbingumo lygis vertinamas 40 procentų. Taip pat dėl Kūno masės indekso skaičiaus taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo IX skyrius 62.1 p., kas atitinka 60 procentų bazinį darbingumą <...> aktualūs medicininiai faktiniai duomenys atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23.3 punktą, pagal ką bazinio darbingumo lygis vertinimas 70 procentų <...>“. Toks sprendimas motyvuojamas pateikiant konkrečią išvadą „<...> Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 50 procentų, nes pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.22 (Tarnybos pastaba – 78.2.2) punktą bazinio darbingumo lygio vertinimas 40 procentų <...>“. Ginčų komisija, apibendrindama Sprendime išdėstytus motyvus, konkrečiai konstatuoja, kad „<...> Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, įtakos koeficientai pagal kitus susirgimus yra perskaičiuotini <...>“. Taigi, nors Ginčų komisijai nesuteikta teisė vertinti ir nustatyti asmens negalią, Sprendime nurodyti ne tik taikytini konkretūs kriterijai, nors negalios vertinimo metu ir ginčo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs duomenys apie asmenį neleidžia taikyti jos nurodytų kriterijų, taip pat aiškiai konstatuojamas nustatomas bazinis darbingumas – 40 procentų. Ginčų komisijos pateikti motyvai, išvados ir nurodymai prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.
4.4. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo, konstatavo, kad atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą iš Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies (duomenys neskelbtini), skirtingai nei Sprendime nurodo Ginčų komisija, netaikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 62.1 papunktis, nes siuntime ir su juo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuotas kriterijaus nuostatose nurodytas susirgimas. Negalios vertinimo ir ginčo nagrinėjimo metu turėti objektyvūs duomenys apie pareiškėją neleidžia pritaikyti Ginčų komisijos nurodyto konkretaus kriterijaus, t. y. Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 62.1 papunkčio, nes asmeniui nustatytos diagnozės ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka vertinimo kriterijaus reikalavimų. Tarnyba taip pat negali taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23.3 papunkčio, kadangi vyrauja (duomenys neskelbtini) požymiai; reguliarus (duomenys neskelbtini) gydymas netikslingas. Pareiškėja kartotinai konsultuota gydytojo specialisto, kuris (duomenys neskelbtini) diagnozės konsultacijos išvadoje nenurodė ir nepatvirtino. Atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius patikrino e.sveikatos paciento kortelėje esančius duomenis. 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 14 d. prisijungimo prie e.sveikatos metu identifikuota 2022 m. rugsėjo 28 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, kurioje nurodyta, kad „<...> (duomenys neskelbtini) <...>“. Negalios vertinimo ir ginčo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs duomenys apie pareiškėją neleidžia pritaikyti Ginčų komisijos nurodyto konkretaus kriterijaus, t. y. Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 78.2.2 papunkčio, nes asmeniui nustatytos diagnozės ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka vertinimo kriterijaus reikalavimų – nustatytas 11 ligos aktyvumas, 11 funkcinis nepakankamumas.
4.5. Ginčų komisija Sprendime nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą ir nepateikia papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu. Sprendime išdėstytais argumentais Ginčų komisija įpareigoja Tarnybą priimti neteisėtą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą sprendimą. Ginčų komisijos Sprendimas priimtas pažeidus viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (lot. – neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš ne teisės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis 5 punktą, nustatantį, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normų pažeidimais.
5. Pareiškėja nepateikė atsiliepimo į skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą, paliko nepakeistą Ginčų komisijos Sprendimą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2022 m. birželio 15 d. siuntimu Nr. 9662 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
7.2. Kartu su Siuntimu pateikti šie medicininiai dokumentai: VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. kovo 25 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. konsultacijos išvados; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2022 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2022 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2022 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2022 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kardiolita“ 2022 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2022 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2022 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2022 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada.
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėja 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė nustatyti darbingumo lygį. Atsakovo Vilniaus I teritorinis skyrius 2022 m. birželio 17 d.–2022 m. birželio 21 d. vertino pareiškėjos darbingumo lygį, remdamasis Siuntimo į Tarnybą, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis.
7.4. Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus Darbingumo lygio 2022 m. birželio 21 d. vertinimo akte Nr. DL-2226 (toliau – ir Aktas Nr. DL-2226) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) asmuo kreipėsi pakartotinai. (duomenys neskelbtini).
7.5. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VII skyriaus 45.1 punktu, XIII skyriaus 78.2.1 punktu nustatė pareiškėjai 45 proc. bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (26) prilygino koeficientui 1, nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atsakovo Vilniaus I teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis pareiškėja (duomenys neskelbtini).
7.6. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, remdamasis Aktu Nr. DL-2226, priėmė 2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. SFS-3258 „Dėl V. V. darbingumo lygio“, kuriuo nusprendė nustatyti jai 45 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. R-4566 informavo pareiškėją, kad jai neišduodama neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė.
7.7. Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d apskundė Tarnybos direktoriui Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimą. Atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius 2022 m. liepos 14 d.–2022 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinai vertino pareiškėjos darbingumo lygį, remdamasis Siuntimo, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo 2022 m. rugpjūčio 9 d. akte Nr. DL-1549 (toliau – ir Aktas Nr. DL-1549) nurodyta, kad vertinta iš bylos Nr. 127104 skenuotų ir portalo esveikata.lt asmens dokumentų. (duomenys neskelbtini). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo X skyriaus 64 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 70 proc. bazinį darbingumą, XIII skyriaus (duomenys neskelbtini) punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 50 proc. bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nevertino, taikė įtakos koeficientą.
7.9. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 26 balais, prilygino koeficientui 1. Skyrius, remdamasis Aktu Nr. DL-1549, priėmė 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SS-2011 „Dėl V. V. darbingumo lygio“, paliko galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus pareiškėjai nustatytą 45 proc. darbingumo lygį, 55 proc. netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
7.10. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Ginčų komisiją su skundu dėl Tarnybos sprendimo, nurodė, kad nesutinka su jai nustatytu 50 proc. darbingumo lygiu, nes prieš dvejus metus buvo nustatytas 35 proc. darbingumas, o sveikata per tą laiką tik blogėjo. Ginčų komisija 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. S-185, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino ir atsakovą įpareigojo pakeisti Tarnybos sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 1, 13 dalimis, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 7, 8.1 punktais ir priėjo prie išvados, kad Ginčų komisija nenustatė pareiškėjos konkretaus darbingumo lygio, tačiau įvertino skundžiamo Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl neįgalumo lygio nustatymo. Ginčo komisija Sprendimu įpareigojo atsakovą pakeisti Tarnybos sprendimą, t. y. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis atitinka Įstatymo 23 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir Nuostatų 8.1.2 papunktyje įtvirtintą vieną iš įstatymų leidėjo nustatytų Ginčo komisijos galimų priimti sprendimų rūšių.
9. Teismas nustatė, jog ginčas tarp pareiškėjos ir Tarnybos iš esmės kilo dėl darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teigia, kad jos sveikatos būklė nuolat blogėja, tačiau Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nustatė mažesnį netekto darbingumo procentą nei prieš tai buvo nustatytas.
10. Teismas vadovavosi Įstatymo, Kriterijų aprašo, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismo kompetencijos nagrinėjamu atveju aspektu ir pažymėjo, jog Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę. Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybos specialistai, atlikdami vertinimą, vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.
11. Teismas nurodė, jog tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija, spręsdama pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą, vadovavosi Siuntimo, prie jo pridėtų specialistų ir konsultantų išvadų, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančių medicininių dokumentų duomenimis bei papildomai gautais medicininiais dokumentais, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno rezultatais. Kadangi byloje nėra pateikta kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų nei buvo nustatytos atsakovo, teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis.
12. Teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs asmens byloje esančius duomenis dėl Siuntime į Tarnybą nurodytų diagnozių, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatomis, atitinkančiomis asmeniui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, pareiškėjai nustatė 45 proc. bazinį darbingumo lygį. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.1 papunkčiu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė pareiškėjai 50 proc. bazinį darbingumą. Teismas pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.1 papunktis taikomas esant (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju papunkčiu, vertinamas 50 procentų bazinio darbingumo lygio verte. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.1 papunkčio taikymą grindė 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijų ir Siuntimo duomenimis.
13. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija, tikrindama Tarnybos sprendimo pagrįstumą, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.2 papunktis, nes remiantis medicinine dokumentacija matyti, kad pareiškėja skundžiasi (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl KMI skaičiaus taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo IX skyriaus 62.1 papunktis. Nustatyta ir tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai nevertino diagnozės (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėją (duomenys neskelbtini). Šie aktualūs medicininiai faktiniai duomenys atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23.3 punktą, pagal ką bazinio darbingumo lygis vertinamas 70 procentų. Ginčo komisijos nustatytas ir Sprendime nurodytas pareiškėjos sveikatos funkcinių sutrikimų mastas pagrįstas medicininiais dokumentais. Teismas vertino, jog Ginčo komisijos išvada, kad šiuo atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.2 papunktis, (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta. Pareiškėjos medicininiuose dokumentuose nurodytos (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Ginčų komisija pagrįstai nustatė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.1 papunkčio taikymo pažeidimą, kurio pagrindu buvo neteisingai nustatytas bazinis darbingumas.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo aspektu atsakovas prašyme teismui nenurodė, kokiems konkretiems bylos medicininiams dokumentams prieštarauja Ginčų komisijos išvados ar, kad Ginčų komisija netinkamai vertino atitinkamus medicininius duomenis. Teismas Ginčų komisijos Sprendimą pripažino pagrįstu, nustatęs, jog Ginčų komisija, remdamasi Kriterijų aprašo 5 punktu (jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai), nusprendė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 50 procentų, nes nustatytina mažiausia bazinio darbingumo vertė sudaro 40 procentų.
15. Vertindamas atsakovo argumentą dėl Ginčų komisijos Sprendimo dalies, kurioje konstatuota, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 78.2.1 papunkčiu ir nustatė pareiškėjai 50 procentų bazinį darbingumą, teismas analizavo Kriterijų aprašo 6 punktą, Tarnybos sprendimo turinį šiuo aspektu (vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 p., pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,9) ir priėjo prie išvados, kad Tarnyba jokiais argumentais ir įrodymais nepaneigė Ginčų komisijos nustatytų aplinkybių, reikšmingų funkcinių sutrikimų mastui nustatyti, nenurodė, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo jais vadovautis. Nagrinėjamoje byloje nepateikta sveikatos priežiūros įstaigų specialistų medicininių išvadų, kurios paneigtų Ginčų komisijos vertinimą apie pareiškėjos sveikatos būklę, todėl teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais medicininiais duomenimis bei pareiškėjai atliktų ir aprašytų medicininių tyrimų dokumentais, kuriuose nurodyta jos sveikatos būklė ir kuriais vadovavosi Ginčų komisija, priimdama Sprendimą.
16. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (t. y. neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 78.2.1. p.), todėl Ginčų komisija pagrįstai priėmė Sprendimą ir įpareigojo atsakovą pakeisti Tarnybos sprendimą. Ginčų komisijos Sprendimas priimtas laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos dokumentuose nurodytos aplinkybės, sprendimas pagrįstas teisės aktais (Kriterijų aprašo nuostatomis), todėl teismas nenustatė pagrindo jo naikinti.
17. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, jog Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro.
III.
18. Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisingas, jos liga nepagydoma, dėl Covid-19 epidemijos bendravimas su atsakovo darbuotojais buvo apsunkintas (užpildytas neįgalumo klausimynas paliktas dokumentų dėžutėje, po 3 savaičių bendrauta su Tarnybos darbuotoja telefonu, užduodami klausimai nebuvo suprasti, darbuotoja reikalavo atsakymų taip arba ne, todėl klausimynas turi būti užpildytas iš naujo). Pareiškėja nesutinka su Tarnybos sprendimu skirti jai 45 proc. darbingumą, reikalauja suteikti 35 proc. darbingumą, tokį, koks buvo nustatytas pirmą kartą, kai pareiškėja kreipėsi.
20. Atsakovas Tarnyba nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. SS-2011 „Dėl V. V. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo, kai į teismą kreipėsi atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-185 „Dėl V. V. skundo“.
22. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Tarnybos skundą atmetė, nes konstatavo, kad pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (t. y. neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 78.2.1. papunkčio), todėl Ginčų komisija pagrįstai priėmė byloje ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Tarnybą pakeisti Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SS-2011 „Dėl V. V. darbingumo lygio“.
23. Apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje pateikė pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes ji nesutinka su Tarnybos sprendimu skirti jai 45 proc. darbingumą.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (ABTĮ 134 str. 6 d.). Taigi teisėjų kolegija pasisako tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 19 d. nutartimi priimtų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
27. Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Išskyrus abstraktų nesutikimą, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė kitų argumentų.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo Tarnybos skundą teismui, paliko galioti Ginčų komisijos Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas ir atsakovas įpareigotas pakeisti Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SS-2011 „Dėl V. V. darbingumo lygio“. Taigi pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
29. Dėl argumentų, susijusių su konkrečiu pareiškėjos darbingumo lygio nustatymu, pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).
30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo skundo reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.