Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. L. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo:

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017 m. vasario mėnesio sprendimą Nr. (11.1E). Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 6-24-1323.Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. PA_SP5-1440.Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (2017-01-13–2017-05-18) apskaičiuota taikant 65,68 Eur kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ir ankstesnė (pirminė) motinystės pašalpa. Mano, kad motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (2017-01-13–2017-05-18) turėtų būti apskaičiuota taikant 88,19 Eur kompensuojamąjį uždarbį, t. y. tokį, kuris buvo apskaičiuotas jos teisės į ankstesnę motinystės pašalpą atsiradimo metu ir kuris buvo didesnis už tuo metu buvusį maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (65,68 Eur).

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8- N5/2016 pripažino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7569) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žino, jog pašalpa yra perskaičiuota, su sprendimu sutinka, mato, kad pinigus atsakovė pervedė, tačiau pareiškėjos sąskaitoje jų kol kas nėra.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime ir papildomai pateiktuose paaiškinimuose su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad teikiant pareiškėjai prašymą teisės aktai nenustatė, kad, taikant Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, išmokos gavėjo kompensuojamasis uždarbis skiriant naują motinystės išmoką būtų lyginamas su asmens turėtu kompensuojamuoju uždarbiu, kuris nebuvo taikytas apskaičiuojant ankstesnę motinystės išmoką.

Pareiškėja prašyme skirti motinystės pašalpą pažymėjo, kad prašo motinystės pašalpą apskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, taikydamas Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 2017-01-19 sprendimu Nr. 6-24-1323 bei 2017-02-07 sprendimu Nr. PA_SP5-1440, pagrįstai pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (2017-01-13–2017-05-18) apskaičiavo pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį (65,68 Eur), pagal kurį faktiškai buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) jos motinystės pašalpa.

Paaiškina, kad asmuo, teikdamas prašymą skirti motinystės išmoką, turi teisę pasirinkti, kurį išmokos skaičiavimo būdą prašo taikyti, t. y. ar kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpai apskaičiuoti pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), ar motinystės išmoką apskaičiuoti taikant palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį asmeniui buvo faktiškai apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės išmoka (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išimtį, kompensuojamasis uždarbis imamas toks, koks buvo faktiškai pritaikytas skiriant pirmąją išmoką, pakartotinai nevertinant laikotarpio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės pašalpa, draudžiamųjų pajamų.

Pareiškėjai motinystės išmoka už laikotarpį 2017-01-13–2017-05-18 buvo paskirta taikant Įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-01 (pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2017-01-13), 6 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad kompensuojamasis uždarbis naujai išmokai apskaičiuoti imamas toks, koks buvo pritaikytas skaičiuojant pirmąją motinystės pašalpą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-02-17 sprendimas Nr. 6-24-2577, kuriuo pareiškėjai ankstesnė motinystės pašalpa apskaičiuota taikant 65,68 Eur maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, nėra nuginčytas ir įvykdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo Nr. KT8-N5/2016 priėmimo ir įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti vėlesnę motinystės pašalpą pagal pareiškėjos teisės į ankstesnę motinystės pašalpą atsiradimo metu apskaičiuotą kompensuojamąjį uždarbį – 88,19 Eur, neapribotą maksimaliu dydžiu pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies redakciją, galiojusią ankstesnės motinystės pašalpos skyrimo metu.

Nurodo, kad, įsigaliojus Įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymui, 2017 m. gegužės 25 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PA_SP5-4238 pareiškėjai buvo išmokėtas perskaičiuotos išmokos už laikotarpį 2017-01-13–2017-05-18 skirtumas – 1 530,89 Eur. Kadangi pareiškėjai motinystės išmoka buvo paskirta vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, o nuo 2017 m. balandžio 27 d įsigaliojus pakeitimo įstatymui pareiškėjos motinystės išmoka perskaičiuota pagal faktinį jos kompensuojamąjį uždarbį, galiojusį teisės į ankstesnę motinystės pašalpą atsiradimo dieną, tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus nėra pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagristą.

Pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-07-10 sprendimu Nr. 6-24-10619 buvo paskirta ir mokama motinystės (tėvystės) pašalpa už 2015-04-18 gimusį vaiką laikotarpiu 2015-06-29– 2017-04-18, ir šios pašalpos gavimo laikotarpiu pareiškėja įgijo teisę gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (2017-01-13–2017-05-18).

Kadangi pagal Įstatymo nuostatas, kai asmeniui mokamos dvi išmokos, bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-01-19 sprendimu Nr. 6-24-1323 pareiškėjai buvo apskaičiuota ir paskirta motinystės išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį 2017-01-13–2017-05-18, o už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, sutampantį su motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu (nuo 2017-01-13 iki 2017-04-18), buvo mokama apskaičiuotos motinystės išmokos dalis.

VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjos 2017-01-23 prašymą nuo 2017-01-23 nutraukti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą, 2017-01-25 sprendimu Nr. 6-32-278 nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą nuo 2017-01-23 ir 2017-02-07 sprendimu Nr. PA_SP5-1440 pakeitė 2017-01-19 sprendimą Nr. 6-24-1323 dėl motinystės išmokos dalies mokėjimo už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (2017-01-23–2017-04-18), už šį laikotarpį išmokėjo motinystės išmokos nepriemoką.

Pareiškėja 2017-01-27 skunde VSDFV prašė motinystės išmoką už 2017-01-13–2017-05-18 nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį apskaičiuoti pagal kompensuojamąjį uždarbį, kuris, apskaičiuojant ankstesnę motinystės išmoką (laukiantis 2015-04-18 gimusio vaiko), buvo apskaičiuotas pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, tačiau nebuvo pritaikytas (88,19 Eur).

VSDFV 2017-02-24 sprendimu Nr. (11.1E) I-1139 šis prašymas buvo netenkintas dėl to, kad teisės aktai nenustatė, kad taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį (taikyti palankesnį asmens kompensuojamąjį uždarbį) išmokos gavėjo apskaičiuotas vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis (skiriant naują motinystės išmoką) būtų lyginamas su asmens kompensuojamojo uždarbio dydžiu, kuris nebuvo taikytas skiriant pirmesnę motinystės išmoką (pašalpą).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai paskirtos motinystės pašalpos dydžio.

Pareiškėja su 2017 m. sausio 14 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės išmokos skyrimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6-24-1323 pareiškėjai paskyrė 4 038,19 Eur motinystės išmoką, kurią vėliau perskaičiavo VSDFV 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. PA_SP5-1440.

Pareiškėja, nesutikdama su motinystės išmokos apskaičiavimu, kreipėsi į VSDFV su skundu, tačiau VSDFV 2017 m. vasario mėnesio sprendimu Nr. (11.1E) jos skundo netenkino.

Išmokos pareiškėjai skyrimo metu galiojusio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, galiojusių išmokos skyrimo metu, (toliau – Nuostatai), 9 punkte nustatyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį (nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį) galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Pagal Nuostatų 10 punktą maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Vadovaujantis minėtomis Įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis sudarė 88,19 Eur ir buvo didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, todėl pareiškėjai motinystės pašalpa apskaičiuota taikant maksimalų – 65,68 Eur – dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime, oficialiai paskelbtame 2017 m. sausio 2 d., konstatavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, bei Nuostatų 7 ir 10 punktai prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo išmokėta sumažinta motinystės pašalpa, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reglamentavimu.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų (bendrąja prasme) galia yra nukreipiama į ateitį. Tačiau Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta šios taisyklės išimtis, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010), „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – sprendimas yra neįvykdytas, kol asmuo turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų nustatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki to momento, kai teisė pareikšti skundą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad kompetentingo viešojo administravimo subjekto atliktas pareiškėjos motinystės pašalpos apskaičiavimas laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Šiuo atveju pareiškėja nustatytais terminais apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 6-24-1323 ir 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. PA_SP5-1440 privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV, vėliau nustatytais terminais apskundė teismui VSDFV 2017 m. vasario mėnesio sprendimą Nr. (11.1E), taigi, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjos motinystės pašalpos apskaičiavimas negali būti laikomas įvykdytu sprendimu, todėl pareiškėja turi teisę į šios pašalpos perskaičiavimą.

VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, vadovavosi tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis ir iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Pareiškėjai laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų pareiškus reikalavimą teisme apginti teisę į pašalpą, pažeistą taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, atsakovas pagrįstai perskaičiavo motinystės pašalpą ir 2017 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimus Nr. PA-SP5-4244 ir 4238, atitinkančius teisinį reguliavimą, įgyvendinant Konstitucinio teismo nutarimą. Su perskaičiuota suma pareiškėja sutiko.

2017 m. balandžio 27 d. įsigaliojus Įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymui, pareiškėjos motinystės išmoka 2017 m. gegužės 25 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PA_SP5-4238 perskaičiuota pagal faktinį pareiškėjos kompensuojamąjį uždarbį, galiojusį teisės į ankstesnę motinystės pašalpą atsiradimo dieną (88,19 Eur). Iš 2017 m. gegužės 29 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. išmokų mokėjimo 2017 m. gegužės mėnesį žiniaraščio Nr. 7074 matyti, kad po perskaičiavimo susidaręs skirtumas – 1530,89 Eur – pareiškėjai išmokėtas per banką į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 29 d.

Kadangi pareiškėjai motinystės išmoka už laikotarpį 2017-01-13–2017-05-18 perskaičiuota pagal faktinį jos kompensuojamąjį uždarbį, galiojusį teisės į ankstesnę motinystės pašalpą atsiradimo dieną, ir išmokėtas susidaręs skirtumas, todėl reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi atsakovas motinystės pašalpą perskaičiavo ir pareiškėjai išmokėjo susidariusį skirtumą, negali būti panaikinti ginčijami sprendimai, nes tada neliks teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo išmokėta motinystės pašalpa taikant maksimalų – 65,68 Eur – dienos kompensuojamąjį uždarbį, nes ši suma yra įskaičiuota apskaičiuojant susidariusį išmokų skirtumą, taikant pareiškėjos kompensuojamą uždarbį, kuris pakeitus teisinį reguliavimą sudaro 88,19 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė priteisti teismo išlaidas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas, taip pat atmestinas prašymas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.