- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- N-62-1171-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00025-2010-6
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 12 d. nutarimu R. U. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse, ir vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams. Nuobauda R. U. skirta už tai, kad 2010 m. sausio 11 d., 16 val. Pagėgių miške, medžiotojų būrelio „Gėgė“ medžioklės plotuose prie 52 kvartalo, vykdė su medžiokle susijusią draudžiamą veiklą, buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu ir dviem medžiokliniais šunimis, neturėdamas medžioklės lapo, medžiotojo bilieto, leidimo ginklui bei šunų dokumentų. Tokiais veiksmais R. U. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.2, 60.3 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
R. U. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad yra girininkas. Vykdydamas darbines pareigas išgirdo du šūvius, todėl, įtardamas, kad gali būti neteisėtai medžiojama, nuvyko link vietos, iš kurios girdėjo šūvius. Pažymėjo, jog apie galimai daromą pažeidimą informavo eigulį G. P. ir sutiko urėdijos meistrą A. S.. Teigė, kad pastebėjo atvažiuojantį baltos spalvos automobilį Mitsubishi Pajero, kuriame buvę jo pažįstami G. Ū., D. D., V. Š. jį sulaikė, nors jiems paaiškino, kokiu tikslu vaikšto. Teigė, jog jų pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog jis sekė paskui šernų pėdsakus, neatitinka tikrovės. R. Ū. į įvykio vietą atvyko vėliau. Taip pat nurodė, kad pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, ir jo santykiai yra priešiški.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu R. U. skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą bei Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, byloje neabejotinai nustatyta, kad R. U. medžiojo be galiojančio medžioklės lapo ir tą suvokė. Atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas nepriklausomai nuo to, ar jis realiai kokius nors žvėris sumedžiojo. Be to, asmuo su savimi neturėjo medžiotojo bilieto, galiojančio leidimo laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, medžioklinių šunų kilmės liudijimus ar registracijos talonus. Mano, jog Institucijos pareigūnas nutarimą priėmė tinkamai ir teisingai nustatęs bei įvertinęs faktines aplinkybes, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 299⁸-01/2001.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinis skundas netenkintinas. R. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse, padarymą, t. y. už tai, kad medžiotojų būrelio „Gėgė“ medžioklės plotuose prie 52 kvartalo, vykdė su medžiokle susijusią draudžiamą veiklą, buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu ir dviem medžiokliniais šunimis, neturėdamas medžioklės lapo, medžiotojo bilieto, leidimo ginklui bei šunų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas bylą R. U. atžvilgiu nutraukė iš esmės motyvuodamas tuo, kad R. U. – girininkas, pagal užimamas pareigas jis turi teisę nešiotis ginklą, vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja miškų apsaugą nuo brakonieriavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai. Iš byloje esančio pažymėjimo (b. l. 16) matyti, jog R. U. yra VĮ Šilutės miškų urėdijos girininkas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra numatyta aplinkos apsaugos pareigūno teisė šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones – antrankius, asmens savigynai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones. Šilutės miškų urėdijos girininko pareiginės instrukcijos (b. l. 55-56) 2.10 punkte yra numatyta, kad girininkas vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų, gaisrų, teršimo, brakonieriavimo ir kito neteisėto miško naudojimo. Iš D. D. ir R. Ū. pranešimų (b. l. 12-13), D. D., R. Ū., V. Š. parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 61-63) matyti, kad R. U. sulaikytas medžioklės plotuose su užtaisytu medžiokliniu šautuvu ir dviem medžiokliniais šunimis, neturėdamas su savimi jokių būtinų dokumentų. Taip pat apklausti liudytojai nurodė, jog R. U. vilkėjo tarnybinę aprangą. Taigi darytina išvada, kad R. U. teiginiai, jog jis ėjo mišku vykdydamas savo pareigas ir siekdamas išsiaiškinti, ar miške nebrakonieriaujama, nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas pareigūnas nepatikrino, ar paskui šernų būrio pėdsakus vedę žmogaus ir šunų pėdsakai yra būtent R. U. – pareigūnas R. Ū. vienintelis sekė šiais pėdsakais nuo šėryklų, tačiau jais nenusekė iki galo, kadangi kiti pareigūnai jam paskambino ir pranešė, kad sulaikė R. U., todėl jis nuėjo prie likusių pareigūnų (b. l. 62). Todėl neabejotinai teigti, kad paskui šernų būrį ėjęs ir galimai medžiojęs asmuo yra būtent R. U., nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.