Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui S. L., institucijos surašiusios nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-38008627-15 paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-38008627-15 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda. S. L., UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2015-07-01, 13.50 val., kreipėsi į Klaipėdos krovinių posto LTLR1000 muitinio tikrinimo vietą „Geležinkelis“, adresu Liepų g. 79b, Klaipėda, dėl tranzito procedūros, kurios terminas baigėsi 2015-06-30, užbaigimo pagal tranzito deklaraciją MRN Nr. 15BG00570200769858. S. L., būdamas atsakingas už prekių, gabenamų tranzitu per bendrijos teritoriją, savalaikį pateikimą muitiniam tikrinimui per nustatytą išvykimo įstaigos terminą (iki 2015-06-30), nesikreipė į muitinės įstaigą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas ir tinkamai užbaigta tranzito procedūra. Tuo jis pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992-10-12 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 dalį ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 356 straipsnio l dalį (b.l.15).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-10-07 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-38008627-15 paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo švelnesne nuobauda, nei numatyta ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir prašoma vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirti įspėjimą. Skunde S. L. nurodo, kad su pažeidimu sutinka, labai dėl to gailisi, tačiau pažymi, kad pažeidimą padarė nepiktavališkai, kadangi nebuvo realios galimybės į Klaipėdos teritorinę muitinę atvykti anksčiau, nei 2015-07-01. Atkreipia dėmesį, kad pavėlavo atvykti pakankamai nedideliu laiko skirtumu: paskirtas atvykimas iki 2015-06-30 24 val., o atvyko 2015-07-01 apie 10 val. ryto. Nurodo, kad pažeidimu nebuvo padaryta žalos valstybės ekonomikai, krovinio siuntėjui ir gavėjui, toks pažeidimas padarytas pirmą kartą. Nurodo, kad 2015-06-27, pagal darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) paskyrimą, sunkiasvoriu sunkvežimiu vežė krovinį iš Makedonijos į Lietuvą. Kertant Makedonijos–Bulgarijos sieną, Bulgarijos muitinės pareigūnai nustatė terminą tranzito procedūrai užbaigti, t.y. iki 2015-06-30 atvykti į paskirties tašką – Klaipėdos teritorinę muitinę. Vyko per Bulgariją, Rumuniją, o 2015-06-28 (sekmadienį) buvo prie Vengrijos sienos, tačiau Vengrijos pasienio muitinė sekmadieniais nedirba, todėl valstybės sieną kirsti galėjo tik 2015-06-29 (pirmadienį). Toliau vyko per Vengriją, Slovakiją, Lenkiją ir Lietuvą iki Klaipėdos teritorinės muitinės. Pažymi, kad nuo Bulgarijos sienos iki Klaipėdos teritorinės muitinės yra apie 2400 km atstumas, o sunkiasvorių automobilių greitis įvairiose šalyse yra skirtingai ribojamas, tačiau vidutinis greitis – 80 km/h. Skundą motyvuoja ir tuo, kad kaip tolimųjų reisų vairuotojas negali nepaisyti Europos parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 561/2006 nustatytų reikalavimų, o ypač 6 straipsnio l dalies ir 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių kasdienio važiavimo trukmę, kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpius,– už kurių pažeidimus yra numatytos baudos. Vadovaujantis minėtais reikalavimais, S. L. skunde nurodo negalintis važiuoti ilgiau nei 9 valandas per parą, dėl ko per parą galintis nuvažiuoti tik tam tikrą atstumą, kuris įvertinus greičio ribojimus yra apie 500-600 km. Pažymėjo, kad šios komandiruotės metu jam priklausė ir kassavaitinis 45 val. poilsis, tačiau atsižvelgdamas į reikalingą nuvažiuoti atstumą ir Bulgarijos muitinės pareigūnų nustatytą terminą, S. L. šį laikotarpį sutrumpino iki 24 val. Be to, prašo teismo atsižvelgti į jo finansines galimybes (b.l. 3-4). Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-11 gautas S. L. 2015-12-03 prašymas, kuriuo pateikiama papildoma informacija dėl 2015 m. birželio – liepos mėnesių S. L. darbo laiko apskaitos, naujos S. L. darbovietės, pateikiami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenys. Be to, prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Skundžiamu nutarimu S. L. administracinė nuobauda – 868 Eur bauda paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą. Nurodant, kad buvo pažeista muitinio tikrinimo tvarka, numatyta 1992-10-12 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 96 straipsnio 2 dalyje ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMK įgyvendinimo nuostatos), 356 straipsnio l dalyje (b.l. 15).

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, esantis blanketine nuostata, numato, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, t.y. neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas,– užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

BMK 96 straipsnis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t.y. jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Nepaisant nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. BMK įgyvendinimo nuostatų 356 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į maršrutą, transporto veiklą reglamentuojančius bei kitus teisės aktus ir prireikus į vykdytojo pateiktus duomenis, nustato terminą, per kurį prekes būtina pateikti paskirties įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu prekės į paskirties įstaigą pateikiamos suėjus išvykimo įstaigos nustatytam terminui ir jei šio termino nesilaikoma dėl aplinkybių, kurių paaiškinimas paskirties įstaigai yra priimtinas ir kurios atsiranda ne dėl vežėjo ar vykdytojo kaltės, pastarieji laikomi nepažeidusiais nustatyto termino (BMK įgyvendinimo nuostatų 361 str. 2 d.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto 2015-07-01 (b.l. 7-9), nustatyta, kad S. L. į Klaipėdos krovinių posto LTLR1000 muitinio tikrinimo vietą „Geležinkelis“ dėl tranzito procedūros užbaigimo pagal tranzito deklaraciją MRN Nr. 15BG00570200769858 kreipėsi 2015-07-01, 13.50 val. Šioje tranzito deklaracijoje nustatytas atvykimo į paskirties muitinės įstaigą, t.y. muitinio tikrinimo vietą LTLR1000, 2015-06-30 (b.l. 10-11). Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame S. L. paaiškinime nurodyta, kad jis šešias valandas prastovėjo eilėje prie Bulgarijos–Rumunijos sienos, Vengrijos siena buvo uždaryta nuo 2015-06-27 22.00 val. iki 2015-06-28 22.00 val., o po jos atidarymo jis dar tris valandas stovėjo eilėje, dėl ko, jo manymu, buvo nustatytas per trumpas terminas krovinio pristatymui (b.l. 9). Taip pat S. L. savo paaiškinime papildo, kad nors Lietuvos sieną jis kirto 2015-06-30 vakare, dėl būtino poilsio laiko, Klaipėdos muitinio tikrinimo vietą pasiekė apie 8.00 val. ryto, kur apie 10.00 val. buvo užbaigta tranzito procedūra, o 13.50 val. buvo surašytas tik administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Iš 2015 m. birželio – liepos mėnesių S. L. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti (b.l. 37-38), kad S. L. buvo komandiruotėje laikotarpiu nuo 2015-06-24 iki 2015-07-01. Pagal apmokėjimo dokumentą ir CMR važtaraštį (b.l. 12-13) matyti, kad krovinys Veles mieste (Makedonijoje) buvo perduotas vežėjui 2015-06-26. Atsižvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad kelionė iš Lietuvos į Makedoniją truko apie tris paras, dėl ko Bulgarijos muitinės pareigūnų tranzito deklaracijoje (b.l. 10-11) 2015-06-27 nustatytas terminas pristatyti krovinį į Klaipėdos krovinių posto LTLR1000 muitinio tikrinimo vietą iki 2015-06-30, t.y. per daugiau nei tris paras, laikytinas pakankamu. Atsižvelgtina į tai, kad į bylą taip pat pateikta informacija apie eismo aprobojimus, taikomus 2015 metais krovininiam transportui Vengrijoje (b.l. 39-41), t.y. egzistuojantį draudimą krovininėms transporto priemonėms, kurių bendra masė yra virš 7,5 t, važiuoti visais kelių ir automagistralių tinklais nuo sekmadienio išvakarių (šeštadienio) 22.00 val. iki sekmadienio 22.00 val., laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d. Pažymėtina, kad S. L. Vengrijos pasienį pasiekė 2015-06-28 (sekmadienį), o darbo laiko žiniaraštyje tą dieną fiksuota tik 25 min. darbo (važiavimo) laiko. Suėjus Vengrijoje taikomo eismo apribojimo terminui, likusiam atstumui nuvažiuoti liko tik dvi paros ir dvi valandos. Vertinant darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančią informaciją ir Europos parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 561/2006 nustatytus reikalavimus bei išimtis matyti, kad egzistavo galimybė kassavaitinį bei kasdieninį poilsį koreguoti taip, kad krovinys būtų pristatytas laiku, ypač įvertinant aplinkybę, kad 2015-06-28 vykti Vengrijos keliais buvo negalima dėl egzistuojančio draudimo. Teismas pažymi, kad S. L., būdamas vairuotoju-profesionalu ir žinodamas apie muitinės nustatytų tranzito procedūrų laikymosi tvarką, Europos parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 561/2006 nustatytus reikalavimus bei suteiktas galimybes pasinaudoti išimtimis, turėjo žinoti apie Vengrijoje jo vairuojamai transporto priemonei taikomus draudimus ir turėjo galimybę planuoti kelionės laiką ir krovinį pristatyti muitiniam tikrinimui nustatytu laiku.

Įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog faktas, kad krovinys muitiniam patikrinimui pristatytas praleidus nustatytą terminą, nėra ginčijamas. Teismas daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaujantis jai suteikta diskrecijos teise, pagrįstai aukščiau nurodytų aplinkybių bei jai pateiktų dokumentų pagrindu, nenustatė priežasčių, pateisinančių tranzito termino praleidimą, konstatavo S. L. pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatė S. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir atsižvelgdama į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, paskyrė jam minimalią 868 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir S. L. veikoje yra ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas pažymi, kad S. L. privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t.y. būdamas vairuotoju-profesionalu ir žinodamas apie muitinės nustatytų tranzito procedūrų laikymosi tvarką, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis, pažeidimo (protokolo surašymo) dienai arba administracinės bylos nagrinėjimui iki 2015-09-11, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas galėtų visapusiškai įvertinti aplinkybes, tačiau tokių duomenų laiku nepateikė. Nepaisant to, S. L. šiuos duomenis pateikė teismui.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Byloje esantis administracinių teisės pažeidimų registro išrašas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas S. L. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebuvo baustas (b.l. 14). Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta, prekių muitinio patikrinimo metu kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat nėra paneigti S. L. parodymai, kad jis šešias valandas prastovėjo eilėje prie Bulgarijos–Rumunijos sienos, Vengrijos siena buvo uždaryta nuo 2015-06-27 22.00 val. iki 2015-06-28 22.00 val., o po jos atidarymo jis dar tris valandas stovėjo eilėje (b.l. 9). Teisinių pagrindų visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo teismas nenustatė, tačiau įvardintos aplinkybės yra pakankamos sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. L. paskyrus ir mažesnę, nei ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti S. L. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą paskiriant 150,00 Eur baudą.

Dėl išvardytų motyvų S. L. skundas tenkintinas iš dalies – jam už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirtina administracinė nuobauda – 150,00 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. L. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-09-11 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-38008627-15 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, S. L. paskirti – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. MD-LM00N-38008627-15 (ROIK Nr. 15049523010) ir įmokos kodą 1001.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.