Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-3386-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
e2-3386-861/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42677-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
Trečiasis asmuo
A. S., K. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, A. A., M. S., M. S. A. S., J. S., I. K., P. M., D. R. S., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Advokatai
Andrius Bambalas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3386-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42677-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 3.1.14.8.1.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2018 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovės V. K. atstovams advokatui Andriui Bambalui ir G. P.,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui R. K.,liudytojai E. V.,trečiajam asmeniui A. S.,trečiajam asmeniui K. K.,trečiajam asmeniui A. S.,trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č.,trečiųjų asmenų A. A., M. S., A. S. ir K. K. atstovui advokatui I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo dalių panaikinimo, tretieji asmenys A. S., K. K., M. S. A. S., J. S., A. A., I. K., P. M., D. R. S., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo atnaujinti terminą apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija arba atsakovas) 2017-10-05 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171005-00091 ir 2017-10-06 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171006-00095, panaikinti 2017-10-05 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-171005-00091 dalį, kurios skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta „Bendrojo naudojimo pastogėje įrengta vonios patalpa“ ir 2017-10-06 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171006-00095 dalį, kurios skiltyje „Privalomas nurodymas“ nurodytas įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“. Taip pat panaikinti 2017-10-05 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-171005-00091 dalį, kurios skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta „dalis stogo dangos“ ir 2017-10-06 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171006-00095 dalį, kurios skiltyje „Privalomas nurodymas“ nurodytas įpareigojimas „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad yra buto, esančio Mildos g. 17-8, Vilniuje, savininkė. Butui priklauso patalpa 8-6, kuri įeina į namo pastogę ir pastatų vidaus plotų eksploatacijoje yra įvardinta kaip vonia. Patalpa įvardinta kaip „vonios patalpa“ dar 1986-01-10, o tai, kad ji buvo įrengta, pažymėta Nekilnojamojo turto registre dar 2006-08-09. Ankstesni buto savininkai pakeitė virš buto esančias namo stogo dalis, kas yra užfiksuota 2008-02-05 Kultūros vertybių registre. 2017-10-17 ieškovė gavo ginčijamą nurodymą, su kuriuo nesutinka, nes ieškovė nekeitė namo stogo, o butui priklausanti vonia buvo įrengta palėpėje dar 1985 metais. Ieškovė teigia, kad priimtas Privalomasis nurodymas naikintinas, nes yra neaiškus ir nekonkretus – nenurodyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovė privalo atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad savavališkos statybos aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad darbuotojai, nustatę, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir privalo pateikti privalomąjį nurodymą. Ieškovė buvo kviečiama atvykti į statybos patikrinimą, tačiau jame nedalyvavo, o galimi statytojai paaiškėjo tik vėliau, jau surašius ginčijamus dokumentus. Savavališkos statybos aktas įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra – statinio savininkui, vadinasi ginčijamas Savavališkos statybos aktas ieškovei buvo surašytas pagrįstai. Ieškovei buvo nurodyta išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą, kuri neteisėtai padidinta iki 11,34 kv. m. bendrojo ploto bei atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą. Ieškovė iki šiol naudojasi savavališko statybos padariniais, todėl ji yra atsakinga už privalomojo nurodymo vykdymą. Naujoji savininkė perimdama nuosavybę su savavališkos statybos padariniais, perima ir atsakomybę bei pareigas juos pašalinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas mano, kad ieškovė praleido senaties terminą apskųsti šiuos dokumentus.

Trečiasis asmuo A. A. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovė 2017 metų birželio mėnesį pradėjo remonto darbus, pakeitė stogą, padidino vonios kamabarį, neturėdama tam leidimų, nesitardama su kaimynais.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad darbams atlikti buvo reikalingas statybos leidimas.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad buvo pastebėti remonto darbai, apie kuriuos ji informavo atsakovą.

Tretieji asmenys A. A., M. S., A. S., K. K. nurodė, kad tik turto savininkas gali spręsti, kokiu būdu šalinti savavališkos statybos padarinius, todėl atsakinga yra būtent ieškovė. Ieškovė savavališkai įrengė didesnio ploto vonią, pakeitė stogo dangą. Ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl jos ieškinys turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. nurodė, kad ji buvo inspektorė, atlikusi ginčo namo apžiūrą. Ji teigė, kad nuvykusi apžiūrėti namo, statybininkų nematė, į buto vidų jos neįleido, ieškovė apžiūroje nedalyvavo, todėl inpektorė apžiūrėjo namą tik iš išorės. Apie vonios pakeitimus sprendė iš pateiktų skundų bei to, kad yra įrengtas stoglangis, taip pat tai patvirtino namo kaimynai. Raštiškų prašymų paaiškinti privalomąjį nurodymą nebuvo gauta.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Andrius Bambalas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovė gavo atsakovo pranešimą apie inspektorės atvykimą. Įsigydama butą ieškovė nežinojo apie padidintą vonią, tai sužinojo po kelių savaičių.

Ieškovės atstovas pripažino, kad kai kurie darbai buvo atlikti be statybos leidimo, tačiau teigė, kad ieškovė pirko butą su jau padidinta vonia.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas paaiškino, kad yra suėjusi ieškinio senatis, be to, savavališkos statybos aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

Trečiųjų asmenų atstovas advokatas I. S. paaiškino, kad ieškovė perkant butą matė padidintą vonią, todėl turi už tai prisiimti atsakomybę. Jei ieškovė mano, kad reikia griauti tik dalį vonios, ji turėjo tartis su atsakovu. Atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek paaiškinimuose teismo posėdžio metu nemažai dėmesio skyrė stoglangio įrengimui, tačiau tai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

Trečiasis asmuo A. S. pripažino, kad vonią bei stogo dangą, kaip buvęs ginčo buto savininkas, remontavo jis. Teigė, kad vonios sienos buvo išvirtusios, todėl jo samdyti darbininkai jas atstatė maždaug toje vietoje, kurioje jos turėjo būti. Darbus atliko be leidimo ir projekto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2017-10-05 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171005-00091, o 2017-10-06 priėmė Privalomąjį nurodymą, skirtą ieškovei, pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171006-00095. Ieškovė skundžia šių dokumentų dalis, o atsakovas prašo taikyti senaties terminą.

Dėl senaties termino taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės ieškinį praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. taikyti ieškinio senatį, o ieškovė prašė šį terminą atnaujinti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010). Ginčijamiems savavališkos statybos aktui ir privalomajam nurodymui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

Nagrinėjamu atveju ginčijami dokumentai priimti 2017-10-05 ir 2017-10-06. Ieškovės atstovui jie buvo įteikti 2017-10-17. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2017-11-17. Ieškovė su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2017-11-17, t. y. paskutinę termino dieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-11-23 atsisakė priimti ieškovės skundą, nurodydamas, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams, todėl ieškovė 2017-11-28 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl praleistas terminas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą neatnaujintinas. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Ieškovė dėjo pastangas apginti savo pažeistas teises ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepraleisdama įstatymu nustatyto termino. Be to, ieškovė argumentavo savo nuomonę, kodėl ginčas turėtų būti sprendžiamas būtent Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o terminas praleistas vos kelias dienas. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Dėl teisės skųsti savavališkos statybos aktą.

Ieškovė skundžia savavališkos statybos aktą. Atsakovas teigia, kad toks aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas ir byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Ieškovė teigia, kad savavališkos statybos aktas yra surašytas netinkamai, nepatikrinus realios buto būklės, remiantis prielaidomis, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010 ir kt.). Taigi, jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Šiuo atveju, savavališkos statybos aktu nebuvo duotas privalomasis nurodymas – sustabdyti ar atlikti kokius nors darbus ar kt. Ieškovė nenurodo ir iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte ieškovei buvo nustatytas koks nors privalomojo pobūdžio patvarkymas, kurio įvykdymas yra susijęs su ieškovės teisėmis ar pareigomis.

Teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte yra aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) ir kad skundžiamas aktas pats savaime ieškovei gali sukelti kokių nors materialinių teisinių pasekmių, konstatuoja, kad skundžiamas Savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.

Ieškovė skundžia Privalomojo nurodymo dalis, kuriose nurodyti įpareigojimai „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą” bei „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. [...] Atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“ kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Ieškovė mano, kad skundžiami įpareigojimai yra nekonkretūs ir neaiškūs. 2016 m. lapkričio 16 d. Inspekcijos viršininkas įsakymu Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ patvirtino Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitus. Prie privalomojo nurodymo formos dalies „Privalomas nurodymas“ yra pažymėta, kad turi būti „Nurodomi konkretūs būtini atlikti veiksmai – konkretūs statybos darbai, konkrečios ardytinos konstrukcijos ir pan.”. Teismas vertina, kad nurodymas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ nėra pakankamai aiškus ir konkretus bei neatitinka nustatytų Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų. Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad nėra aišku, ar ji turi išardyti visą vonios patalpą, nors vonios patalpa palėpėje yra numatyta dar 1985 m. kadastro matavimų byloje, ar tik jos dalį. Jei atsakovas mano, kad reikia išardyti tik dalį vonios patalpos, jis privalo konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kurią vonios dalį ieškovė turi nugriauti, kaip konkrečiai atkurti vonios patalpą.

Atsakovas taip pat įpareigojo ieškovę „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. [...] Atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą. Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad formuluotė „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“ yra standartinė ir formuojama automatiškai – inspektorius pasirenka vieną iš kelių įstatyme numatytų trūkumų šalinimo būdų. Dėl šios priežasties teismas pastarąją formuluotę laiko tinkama. Vis dėlto, įpareigojimas „atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“ nėra standartinis, jį nustatė būtent inspektorė. Teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje laiko visiškai pagrįstu, nes toks įpareigojimas yra visiškai abstraktus – nėra aišku nei kurių konkrečiai objektų, nei kokią išvaizdą, kokiu būdu ieškovė įpareigojama atkurti. Šalys ginčijosi dėl stogo dalies atkūrimo, nes Savavališkos statybos akte buvo nurodyta, jog pakeista dalis stogo dangos. Tikėtina, kad privalomuoju nurodymu ieškovė buvo įpareigota pašalinti būtent šį trūkumą – atkurti dalį stogo dangos, tačiau net ir darant tokią prielaidą, ieškovei nėra aišku, kurią stogo dangos dalį ji turėtų atkurti (stogo danga keista keliose vietose) bei kokiu būdu, nes senoji stogo danga buvo pagaminta iš asbesto, kuris yra kenksmingas ir uždraustas naudoti. Taigi, iš šios privalomojo nurodymo dalies neįmanoma suprasti, ką konkrečiai ir kurioje vietoje ieškovė turi pakeisti, į kokią būklę ar išvaizdą turi atkurti namą ar jo stogą. Taip pat nesutiktina su atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentu, kad ieškovė, kilus neaiškumams, galėjo juos išsiaiškinti kreipdamasi į inspektorę, nebuvo tikslinga kreiptis į teismą. Kaip nurodyta aukščiau, privalomojo nurodymo apskundimo terminas yra tik vienas mėnesis, todėl yra didelė tikimybė, kad ieškovei bandant išsiaiškinti įpareigojimus kitu būdu, šis terminas būtų praėjęs ir ieškovė nebebūtų turėjusi laiko kreiptis į advokatą dėl ieškinio surašymo. Dėl šių priežasčių skundžiamas privalomasis nurodymas yra laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (2012-08-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012-09-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės.

Šiuo atveju, nors privalomajame nurodyme yra nurodyta „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“, tačiau vonios įrengimo faktas nebuvo patikrintas. Liudytoja teigė, kad neteisėtą vonios įrengimą ji konstatavo remdamasi tik pateiktu skundu ir kaimyno parodymais, tačiau buto viduje nebuvo ir vonios nematė. Taigi, nėra aišku, koks konkretus pažeidimas yra faktiškai padarytas, kokio dydžio šiuo metu yra vonia, todėl įpareigojimas išardyti vonios patalpą yra nepagrįstas ir tuo aspektu, kad nėra pagrįstas nustatytais faktais.

Atsakovas ir tretieji asmenys teigė, kad ieškovė neleido apžiūrėti jos buto, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Nustatyta, kad 2017-09-07 kvietimas atvykti į ginčo buto apžiūrą buvo išsiųstas ieškovei 2017-09-08. Kvietime nurodyta, kad apžiūra vyks 2017-09-13, tačiau vokas, iš kurio matyti, kad ieškovė šio kvietimo negavo, atsakovui grįžo tik 2017-10-16, o Savavališkos statybos aktas buvo surašytas jau 2017-10-05, net nesulaukus duomenų apie kvietimo įteikimą. Taigi matyti, kad ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susitarti dėl buto apžiūros.

Be aukščiau nurodytų Privalomojo nurodymo trūkumų taip pat pažymėtina, kad kyla abejonių dėl Privalomojo nurodymo tinkamo adresavimo, t. y. ar privalomasis nurodymas ieškovės skundžiamose dalyse galėto būti surašytas ieškovei. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad „užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų”. Taigi, ši teisės norma nustato eiliškumą, kam turi būti surašomas privalomasis nurodymas – privalomasis nurodymas turto savininkui gali būti surašytas tik nesant statytojo.

Ieškovė įrodinėjo, kad vonios ir dalies stogo remonto darbus atliko buvę ginčo buto savininkai A. S. ir D. R. S., apie tai ji informavo atsakovą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. pripažino, kad tokius darbus atliko, tačiau atsakovas mano, kad įpareigojimai tinkamai nustatyti būtent ieškovei, nes šiuo metu ji yra turto savininkė, o turtą pirko žinodama apie neteisėtas statybas, todėl būtent ji yra atsakinga už neteisėtų statybų padarinius. Toks įstatymo interpretavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Be to, taip interpretuojant įstatymą, privalomasis nurodymas dėl stogo atkūrimo turėjo būti surašomas taip pat stogo bendrasavininkams – visiems ginčo namo kaimynams. Taigi, teismas vertina, jog negalima privalomojo nurodymo surašyti turto savininkui, kai yra žinomi statytojai.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai (tame tarpe dėl stoglangio įrengimo) esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis ir 1 430,83 Eur už advokato teisinę pagalbą). Nors formaliai tenkintas tik vienas iš dviejų ieškovės reikalavimų, tačiau teismas vertina, kad šie reikalavimai yra betarpiškai vienas su kitu susiję ir bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų buvusios mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Tuo remiantis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis). Tretieji asmenys A. A., M. S., A. S. ir K. K. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas, remdamasis CPK 47 straipsnio 2 dalimi bei 93 straipsnio 4 dalimi, šio prašymo netenkina, nes tretieji asmenys buvo atsakovo pusėje. Taip pat pažymėtina, kad trečiųjų asmenų atstovas didelę dalį dėmesio bylos nagrinėjimo metu skyrė stoglangio aptarimui, nors stoglangis nėra bylos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 – 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Bylą dalyje dėl 2017-10-05 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-171005-00091 panaikinimo nutraukti.

Panaikinti 2017-10-06 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171006-00095 dalis, kuriose nurodyta „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ bei „atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“.

Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, juridinio asmens kodas 288600210, 1 505,83 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė