Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-451-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-14Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
2S-451-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06893-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kategorijos
  • 113.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-451-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06893-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.1; 121.14; 122.4;128.17 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo įkeisto turto savininko viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-394/2013, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ pakartotinį prašymą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Hipotekos kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karpis“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu, prašydama šio pareiškimo pagrindu priimti nutartį parduoti neterminuota priverstine hipoteka viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Belvederio dvaras“ įkeistą turtą iš varžytinių ir išieškoti iš įkeisto turto priverstinės hipotekos kreditoriaus UAB „Karpis“ naudai 1593164,75 Lt dydžio skolininko S. E. L. negrąžintą skolą. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje kreditoriaus naudai 2010-07-19 įregistruota priverstinė hipoteka trečiajam asmeniui UAB „Vadybos klinika“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams - dvaro rūmams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koplyčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). dėl skolininko S.E. L. skolos grąžinimo prievolės įvykdymo užtikrinimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Šiaulių apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-12-13 nutartimi pagal kreditoriaus prašymą areštuotas trečiajam asmeniui - UAB „Vadybos klinika“, o šiuo metu šios bendrovės teisių perėmėjai VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausantis minėtas nekilnojamas turtas. Skolininkas ir įkeisto turto savininkas UAB „Vadybos klinika“ teismo buvo įspėti, kad negrąžinus kreditoriui 1593164,75 Lt skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Ši nutartis, kuri įsiteisėjo 2012-02-14, skolininkui įteikta 2011-12-15, o įkeisto turto savininkui UAB „Vadybos klinika“ - 2011-12-15. Pasibaigus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto, kreditorius 2012-03-15, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 558 straipsnio 2 dalimi, pakartotinai kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priimti nutartį parduoti priverstine hipoteka įkeistą turtą iš varžytinių ir išieškoti kreditoriaus naudai skolą, kadangi skolininkas neįvykdė skolinės prievolės, negrąžino skolos ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl prievolės nevykdymo. Tačiau teismas 2012-03-26 nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškimą motyvuodamas tuo, kad 2012-02-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios vykdyti skolos išieškojimą kreditoriaus UAB „Karpis” naudai iš priverstine hipoteka įkeistų pastatų. Teismas išaiškino kreditoriui, jog pakartotinis pareiškimas galės būti paduotas tik panaikinus 2012-02-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius remdamasis tuo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013-10-16 priėmus nutartį atmesti kasatoriaus R. P. kasacinį skundą, tuo pačiu baigėsi ir nustatyti apribojimai – priverstine hipoteka įkeisto turto išieškojimo vykdymo UAB „Karpis“ naudai sustabdymas bei tuo, kad ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutarties priėmimo, tiek skolininkas, tiek ir priverstine hipoteka įkeisto turto savininkas neįvykdė skolinės prievolės kreditoriui, negrąžino skolos, pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Karpis“ prašymą tenkino, nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą - dvaro rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - koplyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti 1593164,75 Lt skolos kreditoriui UAB „Karpis“, pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) akto duomenis pateikti hipotekos registrui įstatymo nustatyta tvarka, o gautas lėšas paskirstyti LR CPK 756 ir 758 straipsniuose numatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad remiantis tuo, jog išieškojimas iš įkeisto turto pradėtas iki 2012-07-01, 2011-12-13 priėmus nutartį dėl įkeisto turto arešto, išieškojimas tęsiamas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843 įsigaliojimo (LR CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843 34 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad kreditoriaus UAB „Karpis“ prašymas tenkintinas, kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžinta ir hipotekos kreditorius kreipėsi pakartotinai. Ištyręs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo UAB „Karpis“ ir atsakovo S. E. L., pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui pareikalavus 1593164,75 Lt skolą, o atsakovas bei UAB „Vadybos klinika“ sutiko, kad teismas nustatytų neterminuotam laikui priverstinę hipoteką pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems UAB „Vadybos klinika“, 1600000,00 Lt ieškovo reikalavimams į atsakovą užtikrinti. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat nustatė neterminuotam laikui priverstinę hipoteką pastatams (dvaro rūmams, koplyčiai ir svirnui). 2010-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties pagrindu įregistruotas priverstinės hipotekos lakštas, kodas 05520100002489. Teismas atsižvelgęs į kreditoriaus UAB „Karpis“ nurodytas aplinkybes, kad nei skolininkas, nei įkeisto turto savininkas neįvykdė prievolės sumokėti skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2718-232/2010, bei, kad Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus 2013-10-16 nutartį, neliko kliūčių skolos išieškojimui iš priverstine hipoteka įkeisto turto, nutarė įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių kreditoriaus skolai bei kitoms su šia skola susijusioms išlaidoms padengti. Vadovaudamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2011-12-21 įkeistų pastatų savininku nurodyta UAB „Vadybos klinika“, nuosavybę įgijusi 2005-09-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5286 pagrindu, o 2013-05-06 duomenimis įkeistų pastatų savininku nurodyta VšĮ „Belvederio dvaras“ (UAB „Vadybos klinika“ teisių ir pareigų perėmėjas) tos pačios 2005-09-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5286 pagrindu, teismas nutardamas parduoti įkeistą turtą iš varžytinių jo savininku nurodė VšĮ „Belvederio dvaras“.

2014-01-30 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas patikslino 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl kreditoriui UAB „Karpis“ priverstine hipoteka įkeisto VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, nurodant, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjai (skolininkai) yra O. L. ir G. L.

2014-02-11 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas patikslino 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl kreditoriui UAB „Karpis“ priverstine hipoteka įkeisto VšĮ „Belvederio dvaras“, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, nurodant, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjas (skolininkas) yra O. L.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkas VšĮ „Belvederio dvaras“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nutartį kaip neteisėtą ir prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad skolininkas S. E. L. mirė (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje tiesiogiai pasisakė dėl mirusio asmens teisių bei pareigų, nors turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol paaiškės skolininko S. E. L. teisių ir pareigų perėmėjas. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, tais atvejais, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, o atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir iš esmės LR CPK įtvirtintam norminiam reglamentavimui prieštaraujančią nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Karpis“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors LR CPK 163 straipsnio 1 punkte ir yra nurodyti privalomo bylos sustabdymo pagrindai tuo atveju, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, tačiau pirmosios instancijos teismui, priimant apeliantės skundžiamą nutartį, tokie duomenys apie bylos šalies skolininko S. E. L. mirtį nebuvo žinomi. Apie tai nebuvo informuotas nei teismas, nei kreditorius. Aplinkybė, kad skolininkas S. E. L. yra miręs, paaiškėjo tuomet, kai teisme į bylą buvo gautas, tačiau dėl procesinių trūkumų nepriimtas apeliantės VšĮ „Belvederio dvaras“ atskirasis skundas. Kreditorius pažymi, jog teismas neturi pareigos taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudarytų sąlygų bylos nagrinėjimo vilkinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam bylos išnagrinėjimo vilkinimui ir, kad savalaikiai butų pašalintos procesinės kliūtys bylos išnagrinėjimui, bylos šalį pakeičiant mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėjais. Teismas gavęs informacijos apie skolininko mirtį, savo iniciatyva užklausė Testamentų registro tvarkytoją Centrinę Hipotekos įstaigą apie palikimo priėmimo faktus į mirusiojo S. E. L. turtą ir remiantis gautais duomenimis 2014-01-30 ir 2014-02-11 priėmė papildomus procesinius sprendimus, patikslinančius skundžiamą 2013-12-19 nutartį dėl mirusio skolininko S. E. L. teisių ir pareigų perėmėjų nustatymo. Kreditoriaus nuomone minėtomis patikslinančiomis nutartimis pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl mirusios bylos šalies teisių ir pareigų perėmimo ir šių asmenų nustatymo, taip pat pagrįstai šiuos asmenis, kaip mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėjus, patraukė bylos šalimis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo privalomajam bylos sustabdymui pagal LR CPK 163 straipsnio 1 punkto nuostatas, todėl ir skundžiama nutartimi nepasisakė dėl mirusio asmens teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantė VšĮ „Belvederio dvaras“ apeliacinės instancijos teismui 2014-04-17 pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodė, kad skolininko S. E. L. prievolė kreditoriui UAB „Karpis“, kylanti iš 2010-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2718-232/2010, buvo užtikrinta ne tik VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausančio nekilnojamojo turto priverstine hipoteka, bet ir skolininkui S. E. L. priklausančio nekilnojamojo turto sutartine hipoteka. Pažymėjo, kad apeliantei tapo žinoma, jog 2013-12-12 antstolės D. M. patvarkymu buvo paskelbtos O. L. turto varžytynės neįvykusiomis, išieškotojui UAB „Karpis“ pasiūlyta perimti iš varžytynių neparduotą turtą už 664000,00 Lt, 2013-12-23 išieškotojas antstolės kontorai pateikė sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Apeliantės teigimu, tokiu būdu skola kreditoriui sumažėjo mažiausiai iki 709680,00 Lt, o pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta iš hipoteka įkeisto apeliantės turto išieškoti visą sumą, apimančią ir jau išieškotas sumas. Remiantis šiais argumentais prašo skundžiamą nutartį panaikinti kaip neteisėtą. Dėl pateikto prašymo pažymėtina, kad LR CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismas įvertinęs apeliantės prašymo turinį dėl naujų įrodymų pateikimo būtinybės sprendžia, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir įrodymų apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalėjo nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš apeliantės pateikto hipotekos registro išrašo matyti, kad hipotekos dokumentų paieška atlikta 2012-04-19, tačiau šie duomenys pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Šie duomenys taip pat nebuvo pateikti ir 2014-02-21, kai apeliantė vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo pateikė registruotos pašto siuntos įteikimo pažymą (2 t. 14-15 b.l.). Be to apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodomos naujos aplinkybės, nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti apeliantės naujai pateiktus įrodymus bei aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir pateiktos pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta parduoti iš varžytynių priverstine hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tiesiogiai pasisakė dėl mirusio asmens teisių ir pareigų, nors turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą LR CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu iki kol paaiškės mirusio skolininko S. E. L. teisių ir pareigų perėmėjas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (LR CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Taip pat turi įsitinkinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-18 hipotekos kreditorius UAB „Karpis“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto, prašydamas teismo priimti nutartį parduoti VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausantį įkeistą turtą iš varžytinių ir išieškoti iš įkeisto turto kreditoriaus UAB „Karpis“ naudai 1593164,75 Lt dydžio skolininko S. E. L. negrąžintos skolos. Kreditorius pareiškime skolininku nurodė S. E. L. (1 t. 202-205 b.l.). 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir priverstinai parduoti iš varžytinių VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą - dvaro rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - koplyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti 1593164,75 Lt skolos kreditoriui UAB „Karpis“ bei pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) akto duomenis pateikti hipotekos registrui įstatymo nustatyta tvarka, o gautas lėšas paskirstyti LR CPK 756 ir 758 straipsniuose numatyta tvarka (1 t. 208-210 b.l.). 2014-01-13 įkeisto turto savininkas VšĮ „Belvederio dvaras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui mirties liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad skolininkas S. E. L. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. 216 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad iki atskirojo skundo gavimo, duomenų teismui apie skolininko S. E. L. mirtį, nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo nebuvo pateikęs. Atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, 2014-01-14 Šiaulių apylinkės teismas kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrą ir Lietuvos notarų rūmus dėl papildomos informacijos apie palikimo priėmimo faktą pateikimo (1 t. 218-219 b.l.). 2014-01-16 nutartimi teismas nustatė apeliantei VšĮ „Belvederio dvaras“ terminą iki 2014-01-24 paduoto procesinio dokumento – atskirojo skundo trūkumams pašalinti (1 t. 220 b.l.). Centrinei hipotekos įstaigai pateikus skolininko S. E. L. palikimą priėmusių asmenų duomenis (1 t. 223 b.l.), 2014-01-30 teismas priėmė nutartį, kuria patikslino 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl kreditoriui UAB „Karpis“ priverstine hipoteka įkeisto VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių ir nurodė, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjai (skolininkai) yra O. L. ir G. L.. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog yra žinomi mirusio skolininko S. E. L. teisių ir pareigų perėmėjai – jo turto paveldėtojai sutuoktinė O. L. ir sūnus G. L., teismui nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei VšĮ „Belvederio dvaras“ nepavyko įteikti 2014-01-16 nutarties dėl trūkumų šalinimo, teismas 2014-01-30 nutartimi nustatė naują terminą apeliantei iki 2014-02-20 atskirojo skundo trūkumams pašalinti (1 t. 228-229 b.l.). 2014-02-07 teisme gautas Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro pranešimas, informuojantis, kad G. L. savo paveldėjimo teises padovanojo motinai O. L., 2013-09-13 O. L. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (1 t. 7 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėja yra tik jo sutuoktinė O. L., 2014-02-11 priėmė nutartį, kuria patikslino 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl kreditoriui UAB „Karpis“ priverstine hipoteka įkeisto VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, nurodant, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjas (skolininkas) yra O. L. (2 t. 9-10 b.l.). 2014-02-21 įkeisto turto savininkas VšĮ „Belvederio dvaras“ vykdydamas teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo pateikė registruotos pašto siuntos įteikimo pažymą (2 t. 14-15 b.l.). Atskirasis skundas teisėjos rezoliucija priimtas 2014-02-24 (1 t. 214 b.l.).

Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu. Bylos sustabdymo institutas yra tiesiogiai susijęs su iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio išplaukiančia valstybės pareiga organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad būtų užtikrintas bylų nagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. vidaus teismai procesui privalo vadovauti taip, kad jis vyktų skubiai ir veiksmingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis) Nr. AC-32-2. Teismų praktika. 2010, 32). Pabrėžtina, kad sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, o kaip jau minėta, teismas vertindamas bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu turi siekti kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei užtikrinti tinkamą asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Kaip jau minėta, Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (LR CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, skolininkas E. S. L. buvo miręs ir teismui nebuvo žinomi jo teisių ir pareigų perėmėjai, todėl formaliai egzistavo LR CPK 163 straipsnio 1 punkte numatytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas gavęs duomenų apie skolininko palikimo priėmimo faktus ir palikimą priėmusius asmenis, priėmė papildomas procesinius sprendimus dėl skundžiamos 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutarties patikslinimo ir pašalino skundžiamos nutarties trūkumus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priimant skundžiamą nutartį teismui nei viena iš proceso šalių nepateikė duomenų apie tai, kad skola ar jos dalis yra sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-01-30 ir 2014-02-11 priimtomis nutartimis pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl mirusio skolininko E. S. L. teises ir pareigas perėmusių asmenų įtraukimo į bylą, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo remiantis vien formaliais pagrindais panaikinti 2013-12-19 nutartį bei konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš esmės išnykus aplinkybėms dėl kurių civilinės bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas (LR CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2013-12-19 nutarties panaikinimas formaliai taikant LR CPK 163 straipsnio 1 punkto nuostatą, prieštarautų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams, neužtikrintų vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 straipsnis), būtų neteisėtai užvilkintas bylos nagrinėjimas, pažeisti proceso protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje yra trūkumų, nes skolininku nurodytas miręs asmuo, ir nors vėlesnėmis nutartimis pirmosios instancijos teismas pats šiuos trūkumus pašalino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu siekiant civilinio proceso aiškumo yra tikslinga papildyti 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį nurodant, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjas (skolininkas) yra O. L.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, civilinės proceso teisės principais, konkrečiomis bylos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo formaliais pagrindais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atsižvelgiant į procesinius skundžiamos nutarties trūkumus, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis papildytina, nurodant, kad skolininko E. S. L. teisių ir pareigų perėmėjas (skolininkas) yra O. L. (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį papildyti, nurodant, kad skolininko E. S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas (skolininkas) yra O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, skolininko teisių ir pareigų perėmėjai O. L.

Teisėja Vilija Valantienė