- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-77-227/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- Vidmino Meidaus, Vidminui Meidui
- Ieškovas
- Jūratės Meiduvienės
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 77 – 227 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vidmino Meidaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jūratės Meiduvienės ieškinį atsakovui Vidminui Meidui ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti nepilnametei dukrai Solvetai Meidutei, gim. 1995-11-28, Utenos rajono apylinkės teismo 1999-11-18 sprendimu priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį ir padidinti jį iki 450,00 Lt kas mėnesį.
Nurodė, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau tai neduoda pagrindo atleisti jo nuo pareigos pilnai patenkinti su amžiumi ir sveikatos būkle padidėjusių dukros poreikių, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaiko poreikių nepatenkina. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti kas mėnesį 450,00 Lt dydžio išlaikymą dukrai, netgi atsižvelgiant ir į tai, kad jis yra tik iš dalies darbingas, nes dirba pagal verslo liudijimą, pajamas slepia ir teismo sprendimu priteisto išlaikymo po ¼ dalies nuo visų rūšių uždarbio(pajamų) nemoka. Todėl vaiko interesai labiau būtų apsaugoti įpareigojant atsakovą mokėti fiksuoto dydžio periodines išmokas. Ieškovė dirba, vaikui suteikia gyvenamąjį būstą, betarpiškai ja rūpinasi.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 1999-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-821/99 iš atsakovo Vidmino Meidaus nepilnametei dukrai Solvetai Meidutei priteisto išlaikymo ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL išmokomis dydį ir nustatė, kad Vidminas Meidus nepilnametės dukters Solvetos Meidutės išlaikymui nuo 2008-04-21 privalo mokėti periodines 450,00 Lt dydžio išmokas iki dukros Solvetos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 1999-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-821/99 iš atsakovo dukros Solvetos Meidutės, gim. 1995-11-28, išlaikymui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kadangi šalių dukrai Solvetai sukaks 13 metų, pripažino, kad jau vien dėl vaiko amžiaus (sprendimo priėmimo metu šalių dukrai tebuvo 4 metai) jos poreikiai išaugo. Kadangi šalių dukra lanko mokyklą, jai teikiamos medicininės paslaugos dėl ausų uždegimo ir sinusito, skoliozės ir dėl kardiologinių sutrikimų – įgimtos širdies ligos (PPD), jos poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus vaikams, neturintiems sveikatos sutrikimų. Pripažino, kad ieškovės paskaičiavimas, kad dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina skirti vidutiniškai 963,49 Lt, yra pagrįstas, racionalios, o jų dydis atitinka protingumo kriterijus, be to, atsakovas savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo dukros poreikiai, neteikė, nesutiko tik su ieškovės nurodytomis išlaidomis (20,00 litų kas mėnesį) už transporto paslaugas. Atsižvelgė į tai, kad ryšium su vaiko amžiumi ir dėl įgimtų bei augant išryškėjusių sveikatos sutrikimų šalių dukros poreikiai nuo 1999 metų ženkliai padidėjo, todėl atsakovui teikiant tik ¼ dalies pensijos dydžio išmokas vaikui, ieškovė vaiko išlaikymui skiria išlaikymą neproporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi ieškovei mokamas darbo užmokestis 2007 m. buvo vidutiniškai 2621,12 Lt mėnesiui, o 2008 m. – 2482,92 Lt, jai 2001-01-23 teismo sprendimo pagrindu yra tekusi didesnė dalis gyvenamojo namo – 60/100 bei ūkinio pastato - 3/5, o taip pat ½ kitų statinių, t.y. ieškovė turi tik turto, kuris būtinas šeimos poreikiams tenkinti, be to, turi pareigą grąžinti dalį kredito, pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepagerėjo. Tuo tarpu atsakovui, kuriam nustatytas darbingumas – 40 proc., yra mokama 675,12 Lt dydžio netekto darbingumo pensija bei 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, iš netekto darbingumo pensijos 2008 metais buvo išskaičiuota išlaikymui po 168,78 Lt, atsakovui mokama kas mėnesį po 295,49 Lt iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM, už 2007 metus atsakovas deklaravo gavęs 25.000,00 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, nuo 2008 m. sausio metams laiko yra deklaravęs, kad verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, už paramos iš Užimtumo fondo savarankiško užimtumo rėmimui lėšas atsakovas yra įgijęs automobilį WW Transporter, nes jam buvo skirta 36.400,00 Lt dydžio subsidija darbo vietai, pagal atsakovo Utenos darbo biržai pateiktų veiklos ataskaitų 2008 m. sausio, balandžio, liepos mėn. duomenis, jam veikla sekasi gerai ir pelningai, gauna nemažai užsakymų santechnikos darbams iš įmonių, įstaigų ir privačių asmenų, sumontavo nemažai katilinių, jo teikiamomis paslaugomis susidomėjo daugiau užsakovų, todėl yra didesnės perspektyvos, atsakovas turi pareigą grąžinti paskolą AB DnB bankui pagal 1997-11-25 paskolos sutartį, kad bendra šalių skola -14.820,00 Lt, kurią privalo grąžinti dalimis kas mėnesį. Atsakovui 2001-01-23 teismo sprendimo pagrindu teko mažesnė dalis gyvenamojo namo – 40/100 bei ūkinio pastato - 2/5, o taip pat ½ kitų statinių, t.y. atsakovas taip pat turi tik turto, kuris būtinas jo poreikiams tenkinti. Įvertinęs surinktus byloje duomenis teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pakito, t.y. pagerėjo, tačiau neesmingai: nuosavybės teise valdo mažesnę nekilnojamųjų daiktų dalį nei ieškovė, gavo paramą iš Užimtumo fondo, iš šių lėšų įgijo automobilį, jo darbingumas yra tik 40 proc., gauna su nedarbingumu susijusiais išmokas, verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, iš šios veiklos 2007 m. turėjo vidutiniškai mėnesiui 2083,33 Lt pajamų, šių metų pajamų nedeklaravo, teigia veiklos nevykdantis, nors Utenos darbo biržai periodiškai teikia duomenis apie sėkmingą verslą. Nustatė, kad atsakovas yra pajėgus, remiantis jo 2007 m. pajamų deklaracijos duomenimis ir ataskaitomis apie sėkmingą verslą 2008 metais, teikti ieškovės nurodyto dydžio – 450,00 Lt kas mėnesį išlaikymą dukrai, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Pripažino, kad esant tokiai situacijai, kada atsakovas pats gera valia nuo pajamų, jo gaunamų verčiantis veikla pagal verslo liudijimą, neapskaičiuoja ir nemoka ¼ dalies, vaiko interesai bus geriausiai apsaugoti nustatant konkrečią išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą. Nustatė, kad esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus šalių nepilnametės dukros poreikiams, šalių turtinei padėčiai iš esmės nepagerėjus, tačiau atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti išmokas didesnio dydžio nei ¼ dalis gaunamos pensijos, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo ir ieškovės teikiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jų turtinei padėčiai, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas vertindamas padidėjusius vaiko poreikius neatsižvelgė į tai, kad ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, nepateikė. Netinkamai sprendė klausimą dėl šalių turtinės padėties nustatymo, jos pasikeitimo, kadangi neatsižvelgė į blogėjančią atsakovo sveikatos būklę, ribotą darbingumą, nevertino atsakovo galimybių rasti darbą, kas turi reikšmės nustatant atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Teismas priteisdamas 450 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas vaiko materialiniam išlaikymui neįvertino, kad atsakovas atsiras sunkesnėje materialinėje padėtyje nei 13 metų dukra, nesivadovavo pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, t.y. neatsižvelgė į šalių gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo būtent dėl jo sveikatos būklės, taip pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi neįvertino aplinkybės, jog teismo sprendimu ieškovei atiteko didesnė nekilnojamojo turto dalis dėl to, kad su ja liko gyventi nepilnametė šalių dukra, akit tuo tarpu atsakovas gavo tik 40/100 dalių gyvenamojo namo, 2/5 dalių ūkinio pastato, ½ dalį šulinio ir turi pareigą grąžinti pusę kredito už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Teismas privalėjo prie bylos prijungti civilinę bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tačiau to nepadarė. Prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurie reikšmingi nustatant atsakovo darbingumo galimybes ir gaunamas pajamas. Nurodo, kad „Asmens medicinos knygelę“ gavo jau po teismo sprendimo priėmimo, o „Išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ teismui nepateikė, nes nežinojo, kad tai reikalinga, be to teismas, turėdamas teisę rinkti savo iniciatyva įrodymų, jų nepareikalavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Teismų praktika orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, sieja su, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), nes pirmiausia tėvai privalo užtikrinti sąlygas vaikui tapti pilnaverte asmenybe ir jie turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kad nebūtų ribojami vaiko poreikiai tenkinant tik minimalius poreikius. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą dėl pasikeitusių didėjimo prasme vaiko poreikių, svarstoma, ar pasikeitusiomis sąlygomis atsakovas finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą, jei ne, tai kokio dydžio išgali teikti išlaikymą ir ar tokiu būdu teikiamas išlaikymas atitiks nepilnamečio vaiko, kurio poreikiai jau vien dėl amžiaus kinta didėjimo prasme, interesus.
Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog dėl to, kad buvo priteista iš atsakovo nepilnametei dukrai ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL išmokomis, išlaikymo dydis keistinas. Per beveik 9 metus nuo sprendimo priėmimo pakito vaiko poreikiai – jie padidėjo. Šalių dukrai dėl sveikatos būklės reikalingos papildomos išlaidos. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaiko padidėjusius poreikius. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, nustatydamas konkrečią pinigų sumą, reikalingą šalių dukters išlaikymui, rėmėsi ieškovės paaiškinimais, jos pateiktu išlaidų, skirtų dukrai išlaikyti, paskaičiavimu. Apeliantas iš esmės neginčijo, jog dukters išlaikymui reikalingos ieškovės nurodyto dydžio piniginės lėšos, tik nesutiko su ieškovės paskaičiavimu, kad mėnesinės išlaidos transportui siekia 20 Lt, nes dukra gyvena šalia mokyklos, tuo pačiu pažymėjo, jog ieškovė jį nušalinusi nuo dukters auklėjimo ir bendravimo su ja, todėl jis negali žinoti tikslaus dukters poreikiams patenkinti būtinų išlaidų dydžio. Taigi, jis neginčijo, kad vaiko poreikiams – vaiko maitinimui, aprangai, transportui, mokymosi priemonėms, užklasiniam lavinimui, sveikatai ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui ir kt. - patenkinti būtina ieškovės paskaičiavime nurodyta suma ir pats nepateikė savo paskaičiavimų, kokios jo nuomone, gali būti vaiko išlaikymui skirtinos lėšos. Atsakovo teigimu, jis teišgali teikti vaikui po 200Lt/mėn.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatančią, kad šiuo metu išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį, o pareiga rūpintis ir išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, vertinami šalių argumentai ir byloje esantys įrodymai bei į šios bylos šalių nepilnamečio vaiko interesus pagal jo amžių (13 metų), pomėgius, sveikatos būklę, taip pat į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir iš jų visumos daroma išvada apie bylos šalių galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Turi būti įvertinama ir tai, kad vaiko poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl išaugančio pragyvenimo lygio, tiek dėl jo amžiaus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai.
Apeliacinio skundo motyvai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl sveikatos būklės, kad jo galimybė rasti darbą yra apribota, yra nepagrįsti. Iš atsiliepimo matyti, jog neįgalimas jam buvo nustatytas jau 1999m. priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš 1999m. teismo sprendimo matyti, kad tuo metu atsakovui buvo mokama invalidumo pensija ir išmokos iš VRM, kurių bendra suma tuo metu buvo 480 Lt/mėn. Šiuo metu jo gaunamos pajamos didesnės, nors pripažintina, kad ir pragyvenimo išlaidos padidėjo iš dalies dėl išaugusių kainų. Tačiau šis pakitimas palietė visus, tame tarpe bylos šalis bei jų nepilnametę dukrą. Todėl apelianto teiginys, jog jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pablogėjo niekuo nepagrįstas. Teismas išsamiai įvertino visas reikšmingai bylai išnagrinėti aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad atsakovui, kuriam nustatytas darbingumas – 40 proc., kas mėnesį yra mokama 675,12 Lt netekto darbingumo pensija, 32,50Lt transporto išlaidų kompensacija ir kas mėnesį gauna po 295,49 Lt iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM. Teismas nustatė, kad atsakovas už 2007 metus atsakovas deklaravo gavęs 25.000,00 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, nuo 2008 m. sausio metams laiko yra deklaravęs, kad verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, už paramos iš Užimtumo fondo savarankiško užimtumo rėmimui lėšas atsakovas yra įgijęs automobilį WW Transporter, nes jam buvo skirta 36.400,00 Lt dydžio subsidija darbo vietai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, nors yra ribotai darbingas, tačiau gauna pajamas iš darbinės veiklos ir jos vidutiniškai 2007m. sudarė apie 2083 Lt per mėnesį. Atsakovas teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2008 metais jo gautos pajamos buvo ženkliai mažesnės, nepateikė. Pagal atsakovo Utenos darbo biržai pateiktų veiklos ataskaitų 2008 m. sausio, balandžio, liepos mėn. duomenis, nustatyta, kad atsakovui verslas sekasi gerai, veikla pelninga, gauna nemažai užsakymų santechnikos darbams iš įmonių, įstaigų ir privačių asmenų, sumontavo nemažai katilinių, jo teikiamomis paslaugomis susidomėjo daugiau užsakovų. Be to, akivaizdu, kad jo darbinė veikla vis labiau yra vystoma, atsakovo galimybės rasti darbą tik didėja. Akivaizdu, kad 14 metų amžiaus šalių dukrai jos būtinų poreikių tenkinimui reikalingos ženkliai didesnės piniginės lėšos, nei jai buvus 4 metų amžiaus, t.y sprendimo priėmimo metu. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jog po sprendimo priėmimo iš esmės pagerėjo ieškovės turtinė padėtis ir dėl to ji gali ženkliai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nei atsakovas. Nors, kaip nurodo atsakovas, po santuokos nutraukimo ieškovei buvo paskirta didesnė dalis namo ir kitų pastatų nei jam, tačiau ši dalis neženkli, atitinkamai ieškovei 60/100, o atsakovui 40/100 gyvenamo namo. Kaip pats pripažino, dalijant santuokinį turtą buvo nukrypta nuo lygių dalių principo dėl to, kad su ieškove liko gyventi nepilnametis vaikas. Apylinkės teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą vertino nurodytą aplinkybę, bei abiejų šalių turimus įsipareigojimus bankui.
Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis dėl sveikatos būklės nepablogėjo ir nors neesmingai, tačiau pagerėjo. Todėl jis pagal aukščiau nurodytas gaunamas pajamas išgali teikti apylinkės teismo sprendimu priteisto dydžio išlaikymą- po 450Lt/mėn. Kita išlaikymo dalis tenka ieškovei, kurios teigimu, dukters išlaikymui būtina 963,49Lt/mėn pinigų suma. Kolegija paaiškina, jog tuo atveju, jei iš esmės pablogėtų atsakovo turtinė padėtis, teismas jo prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, bei formą(CK.3.201 str.).
Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-02-05 išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodyta, kad Vidminas Meidus yra iš dalies darbingas, jam rekomenduojama dirbti pagal turimą kvalifikaciją arba darbinius įgūdžius 3 ir mažiau valandų per dieną, ar 2 ir mažiau dienų per savaitę. 2008-12-08 asmens medicininėje knygelėje įrašas patvirtina, kad atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nurodymu gali dirbti. Įvertinus naujai pateiktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovas 2007-2008 metais vykdė darbinę veiklą, iš jos gavo pajamas nepriklausomai nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktos išvados, atsakovui nustatytas darbingumo lygis nesutrukdė siekti darbinių rezultatų, kurie kaip matyti iš pateiktų dokumentų yra geri. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.) aplinkybių, kad jis, dukros išlaikymui kas mėnesį mokėdamas mažesnį išlaikymą, nei būtinas vaiko poreikiams pilnai patenkinti (neapskaičiuodamas ir nemokėdamas ¼ dalies nuo kitų pajamų) sąžiningai siekia užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės. Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį atsižvelgė ir į tai, kad 2001-01-23 teismo sprendimo pagrindu atsakovui teko mažesnė nekilnojamojo turto dalis ir pripažino, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui atitekęs turtas būtinas kiekvieno poreikių tenkinimui tenkinti, įvertino, kad šalys turi skolinių įsipareigojimų. Teismas pagrįstai pripažino, kad pagrindas didinti vaikui priteisto išlaikymo dydį yra ne pagerėjusi šalių turtinė padėtis, kadangi nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, o šalių nepilnametės dukters padidėję poreikiai. Aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nepaneigia jo pareigos pakankamai rūpintis vaiku tenkinant jo būtinus poreikius. Šios aplinkybės neduoda pagrindo jo skundo tenkinimui.
Dėl minėtų aplinkybių, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir pagrįstai iš atsakovo priteisė dukters išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nepažeidžiant šalių, nepilnamečio vaiko interesų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vidmino Meidaus, asmens kodas 36602030347, 13,00 Lt (trylikos litų ) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą .