Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. RV-19-1314 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 4 d., pabaiga – 2026 m. birželio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-1314 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog 2024 m. balandžio 2 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir Komisija įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, akivaizdžią pažangą mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką bei artimų socialinių ryšių su šeima buvimą, pastovios gyvenamosios vietos turėjimą, darbinius įgūdžius, motyvaciją turėti darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, Komisija mano, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį, įrodė, jog yra pagrindas juo pasitikėti, kad toliau jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Siekiant, kad nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam Probacijos tarnybos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Valickas skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo A. K. asmenybės, požiūrio į bausmės atlikimą, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė sunkius nusikaltimus, kurie priskiriami žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikalto prieš moterį, atliko lytinius santykius prieš jos valią, pasinaudojęs jos kaip moters bejėgiška būkle sukelta fiziniu smurtu ir grasinimais viešojoje vietoje, dėl ko nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Kai yra vidutinė, o ne žema nusikalstamo elgesio rizika, turi būti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką įtikinanti ir turi nekelti abejonių, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, kad visuomenėje priimtas elgesio taisykles priims kaip vertybę, tačiau padaryti tokią išvadą, dar nėra galimybės, kadangi Komisija nutarime išvis nepateikia jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žymiai sumažėjusi ar būtų ženkliai mažinama. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, jog Komisijos nutarimas taikyti A. K. lygtinį paleidimą, nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, nes nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir šiuo atveju nepakanka duomenų išvadai, jog nuteistasis galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį A. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog A. K. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (statinė išraiška mažėjanti). Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovus, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam A. K. nustatyti gausūs kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, savitvarda, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo įgūdžiai, sugebėjimas atpažinti problemas, pasekmių suvokimas, tikslų siekimas, kitų požiūrio supratimas, kategoriškos mąstymo apraiškos), nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis už gerą darbą skatintas vieną kartą 2024 m. kovo 20 d., per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausmine tvarka, nebuvo baustas administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Pažymėtina, kad yra nustatyta apsauginiai veiksniai (ryšiai su artimaisiais; pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse), tačiau teismas negali kaip apsauginio veiksnio vertinti ryšių su artimaisiais, nes tiek žmoną, tiek dukrą (dukrai nusikaltimų padarymo metu buvo trys savaitės) turėjo ir iki jam nusikalstant, todėl tai negali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, nes šita aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų, be to teismas pažymi, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į nuteistojo amžių - darbinė patirtis pakankama, tačiau matyti, kad nuteistasis linkęs keisti darbovietes, stebima ir nedarbo laikotarpių. Vertinimo metu, paaiškino, kad dažniausiai darbovietes keitė dėl geresnių darbo sąlygų, tačiau įvardijo atvejį, kai buvo paprašytas išeiti iš darbo, kai neteisėtu būdu pasisavino įmonės pinigus iš seifo, paaiškina, kad tuo metu buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų ir tokiu būdu buvo sugalvojęs pasiskolinti pinigų, dėl šio įvykio asmeniui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsiprašius tuometinio darbo vadovo ir grąžinus įmonės pinigus, tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Apie nedarbo laikotarpius pasakoja, kad buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau tai paliudijančių dokumentų pateikti negalėjo. Kauno kalėjime dirba pilnu etatu, galimo lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą pažymą dėl įdarbinimo įmonėje, kurioje dirbo iki patekimo į kalėjimą. Šiuo metu šeimą didžiąją dalimi išlaiko (moka paskolą, vartojamųjų kreditų įmokas, komunalinius mokesčius ir t. t.) žmona iš gaunamos vaiko priežiūros išmokos, nuteistasis per mėnesį prisideda prie šeimos biudžeto 150-170 Eur. Nuteistąjį finansiškai remia tėvai (dengia advokato išlaidas, žalos atlyginimą nukentėjusiajai). Vertinimo metu paaiškėjo, kad nuteistasis turi priklausomybę azartiniams lošimams, kurią ne kartą gydėsi ir teigia, kad šiuo metu jis nelošia, tačiau pasakoja apie atkryčio laikotarpius (paskutinį atkryčio laikotarpį įvardija 2018 m., kai dar neturėjo šeimos, kai buvo 18-24 m. amžiaus), kai uždirbtas pajamas išleisdavo per kelias dienas bei skolindavosi iš aplinkinių padengti savo kasdienes išlaidas. Šiuo metu priklausomybę azartiniams lošimams teigia suvaldęs, yra užpildęs prašymą neleisti lošti azartinių lošimų, tačiau vertinimo metu teigia, kad jo vykimai į barus, kavines, lošimo namus nėra dažni, tačiau ir tie reti atvejai jam sukelia problemų. Nuteistasis pasakoja, kad į lošimo namus jau neina 4 metus, nes turi lošimams priklausomybę ir yra pateikęs prašymą į tokias įstaigas jo neįleisti, taip pat, kai nevartoja alkoholio, neturi ir poreikio vykti į barus. Pasak nuteistojo, tai ne pirmas kartas, kai nuvykęs į barą, alkoholio poveikyje, padaro nepataisomų pasekmių, t. y. pasakoja apie 2016 m. nutikusį jam įvykį išeinat iš miesto baro, kai krito ant šaligatvio bordiūro, prarado sąmonę ir buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas.

Dabartiniu savo nusikalstamu elgesiu padarė nepataisomų pasekmių kitam asmeniui. Pirminio vertinimo metu buvo fiksuota, kad nuteistasis supranta, kad jo lankymasis baruose, lošimo namuose susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau sąsaja su pasikartojančiu priklausomybių atkryčiu ignoruoja, linkęs tikėti, kad gali šias situacijas kontroliuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis vertinimo metu pasakoja, kad santykius su žmona asmuo apibūdina kaip gerus, pasakoja, kad per 7 metus jų bendro gyvenimo jokių didesnių konfliktų nėra kilę, kad draugyste ir santuoka su savo moterimi yra patenkintas ir laimingas, nurodo, kad visad jai yra ištikimas ir į kitas moteris nežiūri, tačiau pripažįsta, kad dabartinis jo nusikalstamas elgesys įtakojo ir judviejų santykius su žmona, kad jaučiama įtampa santykiuose, kad jaučia kaltę prieš žmoną bei suprastėjo jų seksualinis gyvenimas, kuo anksčiau buvo patenkintas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu ir tai kelia didelės žalos riziką visuomenėje (vidutinę) smurtinio pobūdžio nusikaltimams. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad didelės žalos rizika galima suaugusiems asmenims, tikėtina, kad rizikos pobūdis būtų smurtinis, tačiau toks atvejis įvyktų tik tuomet, jei asmuo vartotų alkoholį, tai būtų aktyvuojantis veiksnys pakartotinai nusikalsti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykdytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, smurtinės, nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus. Sutiktina su prokuroro argumentu, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę dėl sunkių smurtinių (seksualinių) nusikaltimų padarymo prieš moterį, todėl sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus jam gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Be to, nusikaltimo metu stebimi asmens įžūlūs elgesio veiksniai - dienos metas, prievarta viešoje vietoje, ignoravimas prekybos centre esančių kitų žmonių. Nuteistasis vertinimo metu pripažįsta, kad jam yra būdinga elgtis pagautam įkvėpimo, nors supranta, kad toks elgesys dažniausiai turi neigiamų pasekmių, pamini lošimus, vykimą į barą. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad asmuo nusikaltimo metu naudojo smurtą ir prievartą prieš kitą asmenį, t. y. elgėsi agresyviai, prarado savitvardą emocijų ir veiksmų. Remiantis oficialiais duomenimis, asmens agresijos naudojimo atvejis fiksuotas pirmą kartą, tačiau savitvardos praradimai stebimi ir anksčiau, kai asmuo turėjo suicidinių minčių, depresijos požymių ir tuo metu buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, pats įvardija alkoholio vartojimo atkryčius, azartinius lošimus bei nurodo, kad žinojimas esant šių problemų neapsaugo nuo impulsyvių veiksmų, teigia, kad kartais potraukis nugali. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo problemų sprendimų įgūdžiai yra nepakankami, kartodamas tas pačias klaidas žino ir tikisi, kad šeimos nariai jam pagelbės, pagrindine gelbėtoja laiko motiną, kuri pasak asmens yra vaistininkė ir visuomet gali pasirūpinti jo prasta fizine ar emocine sveikata.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 12 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo A. K. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Pateiktu atsiliepimu A. K. gynėjas, advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas prašė netenkinti prokuroro skundo, tačiau teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis A. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. RV-19-1314 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.