- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A15.-587-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00384-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. V. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V. P., jos atstovei advokatei J. Ž.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. P. 2019 m. kovo 27 d., 08.20 val. Kaune, Varnių g. ties namu Nr. 40, vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilius „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nesant nukentėjusiems asmenims įvykio vietoje, nepranešusi nukentėjusiesiems ir policijai, nepažymėjusi eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais I. V. P.pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija I. V. P. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. P. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau nepripažino savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kadangi iš eismo įvykio vietos pasišalino nesupratusi, jog šį įvykį sukėlė. Nurodė, kad iš aikštelės išvažiavo atbuline eiga, tuo metu automobilyje grojo muzika, todėl ji nesuprato, kad kažką kliudė. Jeigu būtų buvęs stiprus smūgis, ji būtų pajutusi ir išlipusi iš automobilio, tačiau negirdėjo nei smūgio, nei kitų garsų. Tą dieną vėliau važiuodama automobilio kairiu ratu užvažiavo ant šaligatvio bortelio, dėl ko prakiuro padanga. Ją pasiimti atvažiavo vyras, o automobilį paliko stovėti ir ketino iškviesti autovežį, tačiau automobilio neberado, nes jį išgabeno policija. Pasišalinto iš eismo įvykio vietos ji neturėjo jokio pagrindo, kadangi teisę vairuoti turi, automobilis draustas. Jeigu būtų pajutusi smūgį, būtų iškart iškvietusi policiją ar bandžiusi ieškoti automobilių savininkų. Jos vairavimo stažas yra 25 metai, per šį laikotarpį ji buvo bausta tik vieną kartą už greičio viršijimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi, tačiau manė, kad tai tik dėl eismo įvykio sukėlimo, o ne dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Padarytą žalą nukentėjusiesiems atlygino.
Motyvuojamoji dalis
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Nagrinėjamuoju atveju teismas sprendžia, kad I. V. P. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. I. V. P. viso proceso metu tvirtino, jog eismo įvykio nepajuto, jo metu padarytos žalos nepastebėjo ir sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia tarnybiniai pranešimai, fotolentelės, transporto priemonės apžiūros protokolas, kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Nors iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliams „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai nėra itin dideli (b. l. 18-34), tačiau teismas įvertina tai, jog buvo apgadintas ne vienas, o netgi du automobiliai, be to, apie eismo įvykį pranešė pravažiuojantis asmuo (b. l. 5), kas patvirtina, jog eismo įvykio faktas buvo akivaizdus netgi iš didesnio atstumo nei pačiai vairuotojai, dalyvavusiai eismo įvykyje, taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko neįtikinama I. V. P. versiją, jog šiuo atveju kliudant du automobilius to objektyviai buvo įmanoma nepajusti. I. V. P. paaiškinimai apie tai, kad ji automobilių kontakto nejuto dėl jos automobilyje grojusios muzikos, laikytini gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi automobilių kontaktus ji neabejotinai turėjo ne tik išgirsti, bet ir pajusti.
Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir I. V. P. kaltę taip pat pagrindžia: 2020 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės, I. V. P. su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1-2); eismo įvykio vietos schema (b. l. 3); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 4); 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 5); 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio dalyvės I. V. P. sveikatos stovio (b. l. 6); M. K. paaiškinimas (b. l. 7); I. V. P. paaiškinimas (b. l. 8); informacija apie padarytą žalą (b. l. 9-13); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 14); leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 15); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad I. V. P. paskutinį kartą bausta 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 16); fotolentelės (b. l. 18-34); transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 35); VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra I. V. P. (b. l. 36); VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra G. K., gim. 1963 m. (b. l. 37), automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas iki 2019 m. balandžio 9 d. buvo Deimantė Rainienė (b. l. 38); paklausimas draudimo bendrovei dėl eismo įvykio metu patirtos žalos (b. l. 39); I. V. P. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 40); išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 41-42).
I. V. P. nurodė, kad pasišalinti iš įvykio vietos ar nepranešti policijai jai nebuvo jokio pagrindo, nes ji buvo blaivi, jos automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. V. P. 2019 m. kovo 27 d., 08.20 val. Kaune, Varnių g. ties namu Nr. 40, vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo tarpo iš šono, kliudė ir apgadino du automobilius „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nesant nukentėjusiems asmenims įvykio vietoje, nepranešusi nei nukentėjusiesiems, nei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais I. V. P. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustina.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.).
I. V. P. anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bausta vieną kartą (b. l. 16), jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu I. V. P. atstovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog I. V. P. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, bei kad jos motina yra sunkios sveikatos būklės, taip pat nurodė, kad ji motiną prižiūri.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas daro išvadą, kad I. V. P. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs. Nors pažeidėja, sukėlusi eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos įstaigai ar nukentėjusiesiems, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais I. V. P. galėjo sutrikdyti, įvykio vietoje nebuvo, automobilio greitis įvykio metu nebuvo didelis. Apklausiama administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje pažeidėja neneigė, jog automobilį vairavo būtent ji, kas rodo, kad ji nebuvo abejinga jos neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Vertindamas I. V. P. asmenybę teismas pažymi, jog I. V. P. turi 30 metų vairavimo stažą, per pastaruosius 3 metus tik vieną kartą bausta už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį paskirtą 15 Eur baudą ji sumokėjo, nukentėjusiesiems padarytą žalą atlygino, jai nustatytas tik 45 procentų darbingumo lygis, prižiūri sergančią motiną, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant I. V. P. administracinę nuobaudą – baudą, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. V. P. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose, nustatant minimalų dydį už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir artimą vidurkiui dydį už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Galutinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – 10 (dešimties) eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y., galutinę nuobaudą I. V. P. paskirti 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:19099177891.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.