- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-2151-660/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01630-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2016-02-11, apie 11.18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, vairuodama automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. kaltę pripažino iš dalies, nepripažino kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog nejautė, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Jeigu būtų jautusi kontaktą, tai kitą dieną nebūtų atvažiavusi į tą pačią vietą. 2016-02-11, apie 11.18 val. vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja važiavo L. J.. Kiemas buvo apytuštis. Kontakto su kitu automobiliu nejautė. Jos automobilyje atstumo jutiklių nėra. Po savaitės policija jai pranešė apie eismo įvykį. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, rado nubrozdinimą. Padarytą dėl eismo įvykio žalą atlygino.
Liudytoja L. J. parodė, kad 2016-02-11 ji su R. V. nuvažiavo į butų ūkį, esantį Chemijos pr., kur paėmė raktą. Automobilį vairavo R. V., kuri atbula pavažiavo automobiliu Renault Megane, apsisuko ir nuvažiavo. Jokio kontakto nejautė, smūgio ar kito garso negirdėjo. Kitą dieną jos vėl atvyko į butų ūkio tarnybą su R. V. vairuojamu automobiliu Renault Megane, nes reikėjo grąžinti raktą.
Liudytoja D. Š. parodė, kad ji tvirtina savo paaiškinime (b. l. 8) nurodytas aplinkybes. Minėtą dieną, apie pietus, būdama darbe, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pro langą matė kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis Renault Megane atsitrenkė į stovintį kolegos J. P. automobilį VW Passat, kuris nuo smūgio sujudėjo, girdėjosi atsitrenkimo garsas. Kas vairavo automobilį Ranaut Megane, ji nepastebėjo. Automobilis nesustojo ir nuvažiavo. Ji užrašė jo valstybinį numerį. Apie įvykį ji pasakė J. P., kuris apžiūrėjo savo automobilį, pamatė, kad jis apgadintas ir iškvietė policiją.
Liudytojas J. P. parodė, kad darbo metu jam kolegė D. Š. pranešė, kad ji matė kaip į jo automobilį, stovėjusį Chepijos pr., prie namo Nr. 19, atsitrenkė kitas automobilis, kurio valstybinį numerį ji užrašė ir pasakė jam. Jis apžiūrėjo savo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kairės pusės galinio sparno arka yra įlenkta ir nubraukti dažai, apgadinta padanga, kuri buvo įbrėžta ir netinkama eksploatuoti. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Draudimas atlygino padaryta 170 eurų žalą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo faktą ir R. V. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2), ataskaitų žiūryklės išrašas (b. l. 3-4), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykę pareigūnai pagal gautą pranešimą įvykio vietoje rado apgadintą VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. P. paaiškino, kad minėtą automobilį paliko stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo, apie 12.00 val. jo kolegė D. Š. pranešė, kad jo automobilis yra apgadintas Renault markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuo įvykusio smūgio išgirdo garsą ir pamatė kaip automobilis VW Passat pajudėjo iš vietos. Susisiekus su automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke R. V., ji paaiškino, kad minėtą dieną vairavo Renault automobilį ir minėtu laiku buvo (duomenys neskelbtini) namo, nes vežė kaimynę į „Butų ūkio valdybą“, tačiau kad atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį nepajuto, jokio smūgio nejautė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad 2016-02-11, apie 11.18 val. iš stovėjimo vietos atbulas pradeda važiuoti Renault Megane automobilis, vairuotoja sukdama vairą galine dalimi atsitrenkia į VW Passat, kuris nuo smūgio sujuda, Renault nesustodamas iš eismo įvykio vietos nuvažiuoja. Į policijos įstaigą pristatytas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad ant jo kairės pusės užpakalinio sparno yra neseniai atsiradę įbrėžimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitiko automobilio VW Passat apgadinimus. Nors automobilių apgadinimų mastas yra nedidelis, tačiau įvertinus, kad susidūrimo garsą girdėjo pastate buvusi eismo įvykio liudytoja, todėl mažai tikėtina, kad R. V. susidūrimo galėjo negirdėti ir nejusti (b. l. 5-6), J. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie Chemijos g. 18 namo. Apie apgadintą jo automobilį jam pasakė D. Š., kuri matė eismo įvykį ir užsirašė apgadinusio automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), D. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, minėtą dieną buvo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Per pirmo aukšto langą matė kaip į stovintį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Renault Megane, baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga. Nuo susidūrimo išgirdo garsą ir matė, kad VW Passat pajudėjo iš vietos. Renault vairuotoja iš eismo įvykio išvažiavo, iš automobilio išlipusi nebuvo (b. l. 8), R. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną vežė kaimynę į „Butų ūkio valdybą“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Išvažiuodama iš aikštelės atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau nei smūgio nejuto, nei garso negirdėjo ir išvažiavo nesustojusi. Apie eismo įvykį sužinojo, kada jai paskambino policijos pareigūnas ir papasakojo, kad ji apgadino svetimą automobilį (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti automobilio VW Passat stovėjimo vieta, (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamera, padaryti apgadinimai (b. l. 10-11), nuotraukos, iš kurių matyti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 12-18), VĮ Regitra išrašas, iš kurio matyti, kad Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. V. (b. l. 19), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 22), automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelės kopija, registracijos liudijimo kopija, civilinės atsakomybės draudimo poliso kopija (b. l. 23-25), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – ant užpakalinio kairės pusės sparno, nuo 0,68 m iki 0,72 aukštyje nuo žemės plokštumos, yra nubrozdinti dažai. Apgadinimai padaryti neseniai. Padaryta išvada, kad automobilis apgadintas tiriamo eismo įvykio metu, apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 27), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad R. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 28-35), informacija apie R. V. (b. l. 36-38), laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 40), kita bylos medžiaga.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
R. V. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilio VW Passat apgadinimai; automobilių fotonuotraukos, iš kurių matyti automobiliams padaryti apgadinimai; transporto priemonių techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – ant užpakalinio kairės pusės sparno, nuo 0,68 m iki 0,72 aukštyje nuo žemės plokštumos, yra nubrozdinti dažai, padaryta išvada, kad automobilis apgadintas tiriamo eismo įvykio metu, apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus; ir liudytojų L. J., D. Š. ir J. P. parodymai.
Byloje nustatyta, kad R. V. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino.
R. V. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Administracinis teisės pažeidimas R. V. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje, o padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 219.2, 222 punktų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. V., vairuodama automobilį, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš pačios R. V. bei liudytojos L. J. parodymų, iš kurių nustatyta, kad R. V. su L. J. atvažiavo į butų ūkį, nes turėjo paimti raktą, pastatė aikštelėje automobilį. Išvažiuojant iš aikštelės nei R. V., nei L. J. nepastebėjo, kad R. V. kliudė kitą automobilį. Kitą dieną R. V. su L. J. atvažiavo į tą pačią aikštelę, R. V. pastatė automobilį toje pačioje aikštelėje ir nuėjo į butų ūkį, nes turėjo grąžinti raktą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po eismo įvykio R. V. neslėpė savo automobilio, buvo grįžusi į įvykio vietą – į kiemą, kuris filmuojamas vaizdo kamera, ir nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus.
Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad R. V., būdama automobilyje, kuriame buvo įjungtas radijo imtuvas ir veikė variklis, kalbėdama su keleive galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Taigi, R. V. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog R. V. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuobaudos skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. V. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 127 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 28,00 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.