Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjos teigimu, nei Statuto, nei Taisyklių nuostatos nereglamentuoja, kaip turėtų būti įgyvendinta garantija profesinių sąjungų narių atžvilgiu. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1232/2009 pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau -Departamentas) pareigūnų teisių apimtis bei turinys tarnybinių nuobaudų skyrimo procese negali būti siauresnis, negu vidaus tarnybos pareigūnų. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) 4 dalyje numatyta garantija yra analogiška Statuto 26 str. 10 dalyje įtvirtintai garantijai, tačiau papildomai Vidaus tarnybos statute reglamentuota, kad, skiriant tarnybines nuobaudas vidaus tarnybos pareigūnams, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Todėl, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pareiškėjos manymu, nesant poįstatyminio akto, pataisos įstaigos turi kreiptis į profesines sąjungas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktu (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-261-1090/11).

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 64 punkto, nustatančio, kad su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje;

2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu 1R-111 patvirtinto Psichologinių tarnybų, veikiančių laisvės atėmimo vietose, darbo tvarkos aprašo 5 punkto, nustatančio, kad psichologinių tarnybų, veikiančių laisvės atėmimo vietose, veiklos formos yra šios: 5.1. suimtojo (nuteistojo) asmenybės psichologinis įvertinimas; 5.2. darbas su naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusiais suimtaisiais (nuteistaisiais) – psichologinė diagnostika, adaptacinių įgūdžių lavinimas; 5.3. suimtųjų (nuteistųjų) socialinių įgūdžių lavinimas; 5.4. atskirų suimtųjų (nuteistųjų) grupių psichologinio mikroklimato tyrimas; 5.5. bendri suimtųjų (nuteistųjų) asmenybės poreikių, rizikos faktorių ir psichosocialinės padėties tyrimai; 5.6. psichologinių krizių, savižudybių ir savęs žalojimo prevencija; 5.7. individuali psichoterapija; 5.8. psichologinė pagalba tarpasmeninių konfliktų, iškylančių tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei tarp suimtojo (nuteistojo) ir pareigūno, metu; 5.9. rekomendacijų teikimas tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracijai nustatant individualių socialinės adaptacijos (reabilitacijos) priemonių taikymo poreikį suimtiesiems (nuteistiesiems); 5.10. rekomendacijų teikimas tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracijai skirstant suimtuosius (nuteistuosius) į kameras, būrius, skyrius ir perkeliant juos į (kitas) pataisos įstaigas; 5.11. tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) personalo ir suimtųjų (nuteistųjų) švietimas psichikos sveikatos klausimais; 5.12. programų organizavimas ir vykdymas tikslinėms nuteistųjų grupėms; 5.13. nuteistųjų charakteristikų rengimas bei pagalba būrių viršininkams atliekant šį darbą; 5.14. išvadų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, teikimas;

3) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 patvirtintų Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodinių nurodymų (toliau - Metodiniai nurodymai) 4 punkto nustatančio, kad atvykus nuteistajam į įstaigą, pradedamas aktyvus aiškinamasis–tiriamasis darbas. Šį darbą atlieka įstaigos psichologinės tarnybos specialistai, socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai, vidaus tyrimų, apsaugos ir priežiūros, sveikatos priežiūros, įskaitos tarnybos specialistai. Šio darbo rezultatai įrašomi į Knygelę;

4) Metodinių nurodymų 5 punkto, nustatančio, kad ne vėliau kaip per 10 dienų po nuteistojo atvykimo į įstaigą Knygelėje būtina užpildyti šiuos skyrius: 5.1. įskaitos tarnybai – 1, 9, 12, užrašyti asmens bylos numerį ir priklijuoti fotonuotrauką; 5.2. (2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 4/07-80 redakcija) sveikatos priežiūros tarnybai duomenis, reikšmingus socialinės reabilitacijos procesui – 8; 5.3. psichologinei tarnybai – 7, 22; 5.4. vidaus tyrimų bei apsaugos ir priežiūros tarnyboms – 4, 5, 21.

5) VPN direktoriaus 2010 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3-67 patvirtinto Psichologinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau - Pareigybės aprašymas) 7.2 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas konsultuoja nuteistuosius asmeniniais klausimais, pildo „Nuteistųjų priėmimo žurnalą“, užtikrindamas individualią psichologinę pagalbą ir jos tęstinumą nuteistiesiems;

6) Pareigybės aprašymo 7.4 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka nuteistųjų psichodiagnostinį įvertinimą, užtikrindamas objektyvų nuteistojo asmenybės įvertinimą;

7 ) Pareigybės aprašymo 7.9 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas, nesant tarnybos viršininko, laikinai vykdo tarnybos viršininko funkcijas.

Teismas, įvertinęs į bylą surinktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad jų pakanka konstatuoti, jog, vertinant formaliai, pareiškėja, per 10 dienų neužpildžiusi nuteistojo P. K. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 22 punkto, pažeidė aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimus ir, gal būt, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį ir buvo nubausta. Teismas akcentavo, jog Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką Kalėjimų departamento sistemos įstaigose reglamentuoja 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-1791 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš tarnybos. Statuto 26 straipsnio 1 dalis numato, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. <...> (Statuto 26 str. 2 d.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Statuto 26 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Tokios taisyklės šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 66 punkte nustatyta, kad pareigūną į pareigas paskyręs įstaigos vadovas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją, kad pareigūnas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius nusižengimus tiriančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui (toliau – tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba šiam nusižengimui tirti sudaro komisiją (toliau – komisija) ir nustato terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. <...>. Taisyklių 67 punkte nustatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) (3 priedas). Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. <...>. Reikalavimai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai yra nustatyti Taisyklių 74 punkte, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – tyrimo išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos. <...>. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad Įstaigos vadovas, gavęs tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų (įsakymu arba rezoliucija): 76.1. patvirtinti tyrimo išvadą; 76.2. grąžinti tyrimo išvadą papildyti ir prireikus pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą. Taisyklių 80 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs šių Taisyklių 74 punkte nustatytą tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą: 80.1. pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, jeigu tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; 80.2. pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, kadangi pasibaigė Statuto 26 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pareigūnas yra miręs arba atleistas iš tarnybos; 80.3. pripažinti, kad pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas konstatavo, jog minėtoji išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, kurie yra suformuoti ir teismų praktikoje. Antai, LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-640/04 išaiškino, kad, prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent, turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas įforminti atskiru dokumentu - motyvuota išvada dėl tarnybinio nusižengimo. Taigi, motyvuota išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris apsprendžia konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia ribas ir apimtį kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis. Šioje byloje LVAT konstatavo, kad atsakovo sudaryta komisija pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2003 m. lapkričio 6 d. protokolu Nr. 37 konstatavo, kad nusižengimas tęstinio pobūdžio, paaiškėjo 2003 m. spalio 23 d., padarytas dėl aplaidumo ir tuo vilkinami Aleksoto tilto kapitalinio remonto organizavimo darbai. Tačiau šiame protokole nėra nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, t.y. pareiškėjo priešingi teisei veiksmai, kas sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Šių aplinkybių nenurodymas akte, kuriuo buvo tirtas tarnybinis nusižengimas, įrodo šio akto ydingumą, nes nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, t.y. nusižengimo padarymo aplinkybės. Teismo vertinimu, tai savo ruožtu daro ydingą, t. y. nepagrįstą ir pačią nuobaudą, kuri yra paskirta pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004 išaiškino, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1480/2005 A.B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo jam už Baudžiamojo proceso kodekso 1, 2 ir 18 straipsnių pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. LVAT, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ginčijamą tarnybinę nuobaudą, nurodė, jog taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, šio tyrimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi pareiškėjo procesiniai veiksmai, atlikti visose baudžiamosiose bylose, todėl negalima buvo konstatuoti, kad pareiškėjas procesinius veiksmus, kuriuos jis atliko praleidus terminą, tuo metu susiklosčiusioje faktinėje situacijoje objektyviai galėjo atlikti. Dėl šių priežasčių atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada vertintina kaip vienpusiška ir neobjektyvi. Tai sąlygoja, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir todėl jis turi būti panaikintas (LVAT 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas (Administracinių teismų praktika Nr. 9)). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pripažinus, kad atsakovo tarnybinio tyrimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, nepagrįsta pripažintina ir pati nuobauda, kuri yra paskirta pareiškėjai. Šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos K. S. skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir todėl jis turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 3 d.).

Dėl Profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Profesinių sąjungų bei jų renkamųjų organų narių teises Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-474, 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-933, 2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Statuto 26 straipsnio 10 dalyje yra tik nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Kitaip šį teisinį santykį reglamentuoja 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 43 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804, redakcija) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Visą teisės normą aiškinant sistemiškai, akivaizdu, jog nuostata „<...> Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas <...>“ taikytina profesinių sąjungų nariams, ne tik jų renkamųjų organų nariams.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokią nuomonę atitinka ir teismų praktika. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/04 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) išaiškino, kad, nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t.y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A7–1189/2003). Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Analogiškai Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis, kiek ji taikytina Kalėjimų departamento sistemos įstaigų darbuotojams, aiškinama ir LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus cituotą reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog paskirtoji nuobauda naikintina ir dėl to, kad buvo paskirta profesinės sąjungos narei, negavus išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo (ABTĮ 89 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paminėti neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš pagrindinių užduočių priskiriamų, pataisos įstaigose veikiančioms psichologinėms tarnyboms, yra nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 patvirtintų Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodinių nurodymų 4 ir 5 punktuose taip pat nurodyta, kad atvykus nuteistajam į įstaigą, pradedamas aktyvus aiškinamasis-tiriamasis darbas, kurio rezultatai turi būti įrašomi į knygelę; ne vėliau kaip per 10 dienų po nuteistojo atvykimo į įstaigą psichologinė tarnyba turi užpildyti knygelės 7, 22 skyrius, t. y., nurodyti duomenis apie tai, kaip nuteistasis (nepilnametis suimtasis) vertina anksčiau padarytus nusikaltimus bei pateikti trumpą nuteistojo (nepilnamečio suimtojo) charakteristiką, psichologo rekomendacijas būrio viršininkui.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 3 dalyje (2003 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. IX-1803 redakcija) nustatyta, kad „Šis įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus“, o šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2003 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. IX-1803 redakcija) taip pat nustatyta, jog „Šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“

Byloje nagrinėjamu atveju tokia specialia teisės norma yra Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio 26 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.“