- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-2400-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01997-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2014 m. liepos 17 d., 13 val. 42 min., Smelynės g. 222, Panevėžyje, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, manevruodamas kliudė ir apgadino stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė KET 9 p., 119 p., reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. S. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
M. S. teismo posėdžio metu nesutiko tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, teigė jokio kontakto su kitu automobiliu manevruojant nejuto, tačiau sutiko sukėlęs eismo įvykį ir dėl to labai gailėjosi. Nurodė, jog po automobilių kontakto įvykio vietoje tikrai nebuvo išlipęs iš automobilio ir automobilių neapžiūrinėjo, teigė automobiliu važiavęs vienas. Jam jokios dingsties pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo, supratęs jog įvyko eismo įvykis, būtų pasilikęs eismo įvykio vietoje ir užpildęs eismo įvykio deklaraciją. Nurodė, jog teisė vairuoti jam yra labai reikalinga nuvykti į darbą Velžio seniūnijoje, taip pat nuvežti močiutę į sodą.
Nukentėjusysis A. M. teisme patvirtino 2014-07-17d. paaiškinime nurodytas aplinkybes (14 b.l.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo paaiškinimu ir byloje surinkta medžiaga: 2014 m. liepos 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-15474359-14 (1-2 b.l.), pažyma apie asmens baustumą (3,4 b.l.), patrulių V. G., D. Š. tarnybiniais pranešimais (7,8 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (9,10 b.l.), fotonuotraukomis (11-13 b.l.), A. M. paaiškinimu (14 b.l.).
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustatyta, kad M. S. 2014-07-17 apie 13 val. 42 min. manevruodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį, jį apgadino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Teismas laiko, kad M. S. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., M. S. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad M. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojęs ir pasilikęs įvykio vietoje kaip tai numato KET. Teisme nukentėjusysis A. M. nurodė, jog apgadinimai ant jo automobilio nėra dideli, nors yra nedidelis įlenkimas ant sparno, jis pats vos pastebėjo apgadinimus. Iš bylos medžiagos (fotonuotraukų 12, 13 b.l.) taip pat matyti, jog apgadinimai ant abiejų automobilių nėra dideli, padaryti braukimo būdu, matyti ir nedidelis įlenkimas ant automobilio Audi A6 sparno priekinėje kairėje pusėje, automobilio BMW apgadinimas užpakaliniame bamperyje iš vis nežymus - paviršinis, kas nepaneigia to fakto, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nejusti kito automobilio kontakto. Nors nukentėjusys nurodė, jog jam nepažįstama moteris (įvykio liudininkė) sakė, jog įvykio kaltininkas po eismo įvykio buvo išlipęs iš savo automobilio ir matė, kad apgadino kitą automobilį, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo, teismo nuomone, laikytina neįrodyta, nes įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyti įvykio liudininkai, nei nukentėjusiojo nurodyta moteris, pats nukentėjusysis įvykio nematė ir negali patvirtinti aplinkybės, jog M. S. buvo išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjo apgadintą automobilį. Kaip matyti (17 b.l.) M. S. palyginti neseniai įgijęs teisę vairuoti, neturi didelės patirties valdant transporto priemones. Šiuo atveju, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog M. S. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes eismo įvykio metu jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, jis pripažino, jog galėjo sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, kurie yra palyginti nežymūs. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad M. S. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms M. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu kaltinamo M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi sukėlęs eismo įvykį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant M. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas ir galiojančių nuobaudų neturi (nebaustas administracine tvarka), yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į turtinę padėtį – yra dirbantis. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (vieno šimto litų).
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.