Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio Norvegijoje, bendrovėje (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nepateikė MB (duomenys neskelbtini) 2016 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. paaiškino, kad jau kurį laiką nevykdo MB (duomenys neskelbtini) veiklos, ją yra sustabdęs ir apie tai yra pranešęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nežinojo, kad reikia dar kam nors pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Apie šių rinkinių pateikimo būtinumą Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui jo niekas neįspėjo. Dėl šios priežasties VĮ Registrų centrui laiku nepateikė 2016 metų metinių finansinės atskaitomybės rinkinių. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, šiuo metu metinius finansinės atskaitomybės rinkinius registrų tvarkytojui jis jau pateikė ir skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į tai, kad dirba ir augina bei išlaiko mažametę dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

A. S. veika, surašytame administracinio nusižengimo protokole, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (vadovu), laiku Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nepateikė MB (duomenys neskelbtini) 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registrų nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir mažosios bendrijos steigimo dokumentus (įstatus), MB (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 4 punktu ir minėtų nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

A. S. kaltė, padarius nusižengimą, įrodoma jo pačio visišku prisipažinimu ir parodymais, byloje surinkta medžiaga: A. S. paaiškinimais, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašu, iš kurio matyti, kad A. S. yra MB (duomenys neskelbtini) direktorius.

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013, 2AT-13-2013, 2AT-60-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taip pat, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad: „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šioje situacijoje, įvertinus pažeidėją A. S. charakterizuojančias aplinkybes – yra MB (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrijos veiklą jis yra sustabdęs ir apie tai pranešęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, augina bei išlaiko mažametę dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad duomenų, jog A. S. būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra, kad jis dirba Norvegijoje, teismas laiko, kad šis A. S. padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus ir piktybiškas, jis daugiau atsitiktinis. Dėl šių aplinkybių, taip pat, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, būtent A. S. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 22, 24, 32, 628 straipsniais, 635-637, 644, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.