- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-776-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Solirina“, UAB „Iksados“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Solirina“ ir UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras pareiškimą dėl laikinai įregistruoto turto arešto akto įregistravimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
pareiškėjai UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras 2008-07-08 kreipėsi į Vilniaus m. 1-jo apylinkės teismo hipotekos skyrių prašydami išregistruoti iš turto arešto aktų registro pareiškėjų atžvilgiu įregistruotą turto arešto aktą Nr. 0108002139 (b.l.1-2). Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008-05-22 nutartimi areštavo pareiškėjų kilnojamąjį ir/ ar nekilnojamąjį turtą, o šių daiktų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, už 100 834,55 Lt sumą. Kadangi minėtos nutarties priėmimo momentu nebuvo žinomi turtą identifikuojantys duomenys, ieškovas (kitoje civilinėje byloje) UAB „Baltic capital“ įpareigota kreiptis į antstolį, tačiau per 1 mėn. to nepadarė. Tokiu būdu pareiškėjams nepagrįstai apribota teisė disponuoti turtu, viršijančiu ieškinio kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-07-08 nutartimi (b.l.9-10) pareiškimą atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog praėjus 1 mėnesiui turto arešto aktas gali būti išregistruojamas hipotekos teisėjo nutartimi, vadinasi, hipotekos teisėjo iniciatyva. Be to, turto arešto akto išregistravimas nepadėtų pareiškėjams išspręsti disponavimo turtu problemų, nes teisę disponuoti turtu apribojimus gali panaikinti bylą iš esmės nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras atskiruoju skundu (b.l.11-14) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-07-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymą patenkinant. Atskirąjį skundą motyvavo ydinga įstatymo interpretacija. 1999-11-04 Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d. reiškia, jog hipotekos teisėjas yra tas subjektas, kuris įvertinęs reikšmingas aplinkybes priima sprendimą dėl turto arešto akto išregistravimo ar atsisakymo tai padaryti, tačiau tai nėra susiję su išregistravimo iniciatyvos teise. Pasak apeliantų, tam, kad ieškovas negalėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir nebūtų pažeistos priešingos šalies teisės disponuoti turtu, kurio vertė viršija ieškinio sumą, įstatymų leidėjas suteikė 1 mėn. laiko, per kurį ieškovas privalo pateikti hipotekos įstaigai konkretų turtą identifikuojančius duomenis. Juos pateikus turto arešto akto registre bus nurodytas apribojimas atsakovams (pareiškėjams) disponuoti tam tikru turtu, likusia turto dalimi pareiškėjai galės disponuoti laisva valia. Antraip pareiškėjų teisė disponuoti turtu, kuris kelis kartus viršija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, yra neteisėtai varžoma, darant neigiamą įtaką ūkio subjektų komercinei veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, jog Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmoji instancija nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 2-1706-30/ 2008 UAB „Baltic capital“ v. UAB „Solirina“, UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centras bei Vilniaus miesto savivaldybė dėl žalos atlyginimo ir statybos leidimo panaikinimo, 2008-09-18 panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Solirina“, UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro atžvilgiu (CPK 147 str. 2 d.) (b.l.34-35). Nutarties pagrindu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius atitinkamai išregistravo UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro (ne)kilnojamojo turto ir/ ar piniginių lėšų areštą (b.l.36-37). Turto arešto akto Nr. 0108002139 išregistravimas reiškia, jog byloje neliko skundo dalyko: apeliacinės instancijos teismas negali įpareigoti hipotekos skyrių padaryti tai, kas jau yra padaryta. Tokiu atveju apeliacinis procesas nutrauktinas pagal įstatymo analogiją taikant CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d. (CPK 3 str. 6 d.).
Nepaisydama apeliacinio proceso nutraukimo teisėjų kolegija pasisako dėl skundo esmės, siekiant išvengti analogiškų ginčų ateityje. Pagrindinis byloje kilęs klausimas yra susijęs su tuo, kam priklauso reikalavimo (iniciatyvos) teisė dėl laikino turto arešto akto išregistravimo (b.l.32-33). CPK 148 str. 4 d. leidžia bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.), nors ir nėra žinoma konkreti areštuojamo turto sudėtis ir jį identifikuojantys duomenys (pvz., pavadinimas, kodas, buvimo vieta, vertė, kt). Surasti turtą ir aprašyti areštuotą turtą paprastai pavedama ieškovo, kurio naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasirinktam antstoliui. Esant išvardintoms aplinkybėms, turto arešto aktas registre registruojamas laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie areštuojamo turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 1 d.).
Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d. sako, jog jeigu per 1 mėn. nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, arba papildomai pateiktuose hipotekos skyriui dokumentuose nepakanka duomenų identifikuoti areštą turtą, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta dalis suformuluota kaip neveikiamosios rūšies sakinys, todėl iš jos tiesiogiai neišplaukia, kieno (ieškovo/ atsakovo) pareiga pateikti registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildymą. Tačiau kadangi būtent ieškovas suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymu, pripažintina, jog pareiga pateikti registrui turto arešto akto pakeitimą ar papildymą (t.y. antstolio sudarytą turto aprašą – CPK 675 str. 3 d.) tenka pastarajam.
Antra, 1 mėn. trukmės terminas nėra juridinis įvykis, kuriam suėjus atsirastų pagrindas išregistruoti turto arešto aktą, o vienas iš būtinų juridinio fakto sudėties dalių, kuriam esant turto arešto aktas gali būti išregistruotas. Laikino turto arešto akto išregistravimo klausimą sprendžia hipotekos teisėjas nutartimi (turima omenyje procesinio dokumento forma), tačiau ne ex officio. Tokia padėtis paaiškintina tuo, kad, spręsdamas laikino turto arešto akto išregistravimo klausimą, hipotekos teisėjas privalo nustatyti, dėl kokių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašęs asmuo (šiuo atveju - ieškovas) nepatikslino duomenų apie areštuojamą turtą. Jei priežastys pagrįstos (pvz., atsakovas neįsileidžia antstolio į patalpų vidų, kai jas būtina apžiūrėti), laikinas turto arešto aktas paliktinas galioti. Antraip jeigu priežastys nepagrįstos (pvz., ieškovas nepamoka antstoliui už darbą, nesikreipia į antstolį ir pan.), laikinas turto arešto aktas turi būti išregistruotas. Pastaruoju atveju laikinosios apsaugos priemonės kaip tokios, be abejo, išlieka, tačiau tretieji asmenys (pvz., notarai, bankai, kt.) gali atlikti veiksmus su ta atsakovo turto dalimi, kuri viršija areštuoto turto vertę, nes teismas areštuoja turtą teisiškai, antstolis – faktiškai, o turto arešto aktų registras yra skirtas išviešinti teisinio bei faktinio turto arešto aspektus. Tuo tarpu kol įregistruotas laikinas turto arešto aktas, atsakovai negali disponuoti jokia, net ir viršijančia turto arešto mastą turto dalimi.
Vadinasi, laikino turto arešto akto išregistravimas įstatyme numatytas kaip sankcija už nepateisinamą pasyvų elgesį. Ši sankcija sudaro sąlygas išlaikyti abiejų priešingų pusių interesų pusiausvyrą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovų teisių daugiau, negu to reikia tam tikroje situacijoje, taip pat užkerta kelią potencialiai galimam laikinąsias apsaugos priemones iniciavusio asmens piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis (CPK 17 str., 42 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 316 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str. kolegija
n utarė:
apeliacinį procesą pagal pareiškėjų UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutarties nutraukti.