Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Migauskienei,

nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu trečiojo asmens Vilkaviškio Socialinės pagalbos skyriaus atstovei Paulinai Račiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakove byloje esant D. K., trečiaisiais asmenimis byloje esant Vilkaviškio socialinės pagalbos centrui ir A. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2- 10295-630/2023 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametę D. D. iš jos motinos D. K., nuo 2023 m. gruodžio 21 d. nepilnametei buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta A. D.

Tačiau D. K. su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke nebendrauja, pagalbos plane numatytų įpareigojimų/įsipareigojimų nevykdo, nededa pastangų susigrąžinti dukrą į savo šeimą. D. K. nuo 2024 m. birželio mėnesio dukros nelanko, išlaikymo dukrai neteikia, dukros pagrindinių poreikių netenkina, dukrai būtinų daiktų neperka, su laikinąja rūpintoja ir Globos centro koordinatore nebendradarbiauja.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 str. 2 d.). Kaip jau minėta, nuo 2023 m. gruodžio 21 d. nepilnametei D. D. nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinoji rūpyba nepilnametei tęsiasi jau ilgiau nei metus laiko. Siekiant įgyvendinti vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslą – grąžinti vaiką į šeimą buvo išnaudotos viso priemonės, tačiau atsakovės šeimoje situacija nesikeičia. Atsakovė nesiekia pokyčių savo šeimoje, su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais nebendradarbiauja, pagalbos plane numatytų įpareigojimų/įsipareigojimų nevykdo, nededa pastangų susigrąžinti dukrą į savo šeimą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. 2024 m. rugsėjo 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu D. K. nurodė, kad ji sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu.

2024 m. rugsėjo 25 d. skyriuje atlikta vaiko D. D. rūpybos peržiūra, išklausyta nepilnametės nuomonė. Nepilnametė sakė, kad gyvendama su rūpintoja jaučiasi gerai, gyvenimo sąlygomis yra patenkinta, mergaitė išreiškė norą toliau būti rūpinama rūpintojos A. D.. D. D. sakė, kad santykių su motina pastaruoju metu nelabai yra, bendravimas telefonu stipriai sumažėjęs, motina nerašo, nesidomi. Nepilnametės rūpintoja sakė, kad mergaitės motina su ja kaip su rūpintoja nebendradarbiauja, mergaitės ugdymu, sveikata ir laisvalaikiu nesidomi.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktais bei atsakovės kaltei, kadangi atsakovė iš esmės vengia atlikti savo pareigą nepilnametei dukrai ne dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos ir pan.), atsakovei neterminuotai apribotina tėvų valdžia jos nepilnamečio vaiko D. D. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų – tokius įrodymus privalėjo pateikti atsakovė, kad padėtis gali pasikeisti, todėl teismas parenka ieškovo prašomą neterminuotą tėvų valdžios apribojimo būdą, kuriam neprieštarauja ir pati atsakovė.

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai ar vienas iš tėvų netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka ne tik teisė, bet ir pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą, įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos numato tėvų teises ir pareigas auklėti savo vaiką doru žmogumi ir ištikimu piliečiu, iki pilnametystės jį išlaikyti; CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikas turi teisę į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tėvų pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį bei nustatytus faktus šiuo atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros. Šis vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti nurodytas asmuo ar vaiko globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nepilnametės D. D. ir laikinosios rūpintojos, kuri yra mirusio mergaitės tėvo sutuoktinė, yra susiformavęs artimas socialinis ir emocinis ryšys, D. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja rūpintoja A. D.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaikui nuo 12 iki 18 metų, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama globos (rūpybos) išmoka – 6,5 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Tais atvejais, kai Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui (asmeniui) kas mėnesį mokama našlaičių pensija ir (ar) vaikui išlaikyti skirta periodinė išmoka, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio (Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, nebent vaikas yra įvaikinamas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Laikinoji D. D. rūpintoja pateikė Marijampolės Skyriui nepilnametės D. D. poreikių mėnesiui skaičiuoklę, mėnesinius poreikius bei informaciją apie D. D. išmokas, gaunamas iš valstybės. D. D. iš savivaldybės ir valstybės biudžetų mokama vaiko globos (rūpybos) išmoka – 357,50 Eur/mėn., globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas – 220 Eur/mėn. (11 mėn. – 330, 00 Eur), vaiko pinigai – 96,25 Eur/mėn., taip pat nuo 2023-11-20 iki 2025-11-07 nepilnametei D. D. paskirta našlaičio pensija – 214,55 Eur/mėn. Nepilnametės poreikiai mėnesiui – 605 Eur (pagrindas – D. D. mėnesio poreikių skaičiuoklė).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Atsakovei nėra nustatytas neįgalumas ir/ar sumažėjęs darbingumas, moteris yra darbingo amžiaus, tačiau atsakovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį 2017 metais.

Atsižvelgus į minėtąjį teisinį reglamentavimą, į D. D. poreikius, iš atsakovės D. K. priteistinas ieškovo prašomo 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas, atitinkantis nepilnamečio vaiko D. D. poreikius bei jos motinos turtinę padėtį.

Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys trečiasis asmuo A. D.

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį visiškai, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 164 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo įstatymo atleistas: 110 Eur už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą, 54 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. = 2400 Eur x 3 procentų x 75 procentų), taip pat 31,72 Eur teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 195,72 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 407 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180, 3.182-3.183 ir 3.195 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. gruodžio 31 d.) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo jo laikinosios rūpintojos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195,72 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, pervedant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiuose).