- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- I-1477-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00355-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosI. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. B. skundukreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 5 000Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginti.Pareiškėja paaiškino, kad į Panevėžio AVPK areštinę iš Panevėžio pataisos namų ji buvo konvojuota 2016 m. gegužės 30 d. Pareiškėjos teigimu, visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose ji buvo laikoma konvojavimo metu (taip nurodyta originale),kameros plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. mploto reikalavimo. Be to, nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose ventiliacija buvo nepakankama, langai vos prasiverdavo, ant sienų ir lubų buvo pelėsis; sanitariniame mazge nebuvo unitazo, buvo juntamas iš sanitarinio mazgo sklindantis nemalonus kvapas. Pareiškėja teigė, kadkonvojavus į Panevėžio AVPK areštinę, jai nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, todėl buvo priversta praustis kameroje šaltu vandeniu. Dėl nurodytų laikymo sąlygų, pareiškėjos teigimu, pablogėjo jos sveikata, ėmė kankinti depresija, pradėjo sunkiau kvėpuoti (b. l. 2).
Atsiliepimas
Lietuvos valstybei atstovaujantis PanevėžioAVPK atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja Panevėžio AVPK buvo laikoma nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 24. Nurodytos kameros plotas - 7,5 kv. m, pareiškėja buvo laikoma viena, todėl tenkanti ploto norma nebuvo pažeista. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje kamerų langai atsidaro, todėl galimybė vėdinti kameras,atidarant langus, yra sudaryta. Pažymėjo, jog 2005 m. ir 2013 m. Panevėžio AVPK areštinėje atlikus remonto darbus, buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kadtoks klimato sąlygų užtikrinimas kameroseyra tinkamas ir neleidžia susidaryti pelėsiui ar kauptis drėgmei, todėl pareiškėjos teiginiai dėl kamerų vėdinimo ir pelėsio ant sienų bei lubų yra nepagrįsti. Panevėžio AVPK nurodė, kad areštinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai ir tokssanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas tvirtino, kad 2016 m. birželio 5 d. pareiškėjai buvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu.Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėja skundą grindė tik abstrakčiais teiginiais, nenurodė jokių požymių, kuriais jai pasireiškė neturtinė žala, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas pareiškėjos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (b. l. 9-11).
Skundasatmetamas.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. B. į Panevėžio AVPK areštinę buvo pristatyta 2016 m. gegužės 30 d., 22 val. 2 min. ir joje laikoma iki 2016 m. birželio 10 d., 11 val. 2 min. (toliau – ginčo laikotarpis) (b. l. 17).
Bylojenagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimaskildinamas išpolicijos įstaigos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų laikymo sąlygų areštinėje, atlyginimo.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kaiįstatymųnustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (2006 m. rugpjūčio 19 d.nutarimas). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėja reikalavimą priteisti neturtinę žalą, visų pirma, grindžia teiginiu, jog Panevėžio AVPK areštinėje jai nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta 3,6 kv. m kameros ploto norma.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas yra esminė saugios gyvenamosios aplinkos sąlyga. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Policijos areštinių įrengimo ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčo laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Ginčui spręsti taikomos irLietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (ginčo laikotarpiui aktuali 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-382 redakcija) (toliau – Areštinių veiklos taisyklės).Ginčo laikotarpiu galiojusi HN 134:2015 minimalios areštinės gyvenamosios patalpos ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Pagal Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016ir kt.).
Asmens paskirstymo į kameras išrašo duomenys, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina išvadą, kadI. B. visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 10 d., buvo laikoma viena kameroje Nr. 24 (b. l. 15, 17). Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad Panevėžio AVPK areštinės kameros Nr. 24 plotas yra 7,5 kv. m, o joje esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas -1,31 kv. m, teismas sprendžia, jog per visą ginčo laikotarpį pareiškėjai teko 6,19 kv. m. kameros ploto (b. l. 14-15). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais grindžia daromas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog I. B. teisė būti laikomai teritorinės policijos įstaigos kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis kaip 5 kv. m (neįskaičiavus sanitarinio mazgo užimamo ploto), ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, kad jai ginčo laikotarpiu neturtinę žalą sukėlė minimalios kameros ploto normos neužtikrinimas Panevėžio AVPK areštinėje atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėja teigė, kad jai neturtinę žaląsukėlė ir tai, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose nebuvo užtikrinta ventiliacija,ant sienų ir lubų veisėsi pelėsis.
Ginčo laikotarpiu visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustačiusios HN 134:2015 17 punktas įtvirtino nuostatą, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas – kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. PanevėžioAVPK nurodė, kad ginčo laikotarpiu areštinėje veikė sumontuotamoderni vėdinimo sistema, be to, buvo sudarytos sąlygos kameras vėdinti natūraliu būdu.Šiuos atsakovės atstovo argumentus patvirtina 2012 m. spalio 9 d. pasiūlymas dėl areštinės remonto darbų, 2012 m. spalio 31 d. remonto darbų sutartis ir 2012 m. gruodžio mėn. areštinėje atliktų darbų aktas (b. l. 110-115). Teismas sprendžia, kad nurodytirašytiniaiįrodymai patvirtina, jog Panevėžio AVPK areštinėje 2012 m. gruodžio mėn. buvo atlikti remonto darbai, susiję su vėdinimo sistemos montavimu. Spręsdamas, ar įrengta vėdinimo sistema veikė efektyviai ir užtikrino tinkamą patalpų vėdinimą, teismas atsižvelgia į Panevėžio AVPK pateiktus paaiškinimus, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015 m. sausio 1 d. - 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinės kameros Nr. 24 netikrino, nes iš šioje kameroje laikytų asmenų skundų nebuvo gavęs, kamera Nr. 24 buvo tikrinama per 2015 m. rugpjūčio 25 d. bendrą areštinėspatikrinimą (b. l. 44). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugpjūčio 25 d. periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės Panevėžio AVPK areštinėje rezultatus užfiksavo 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 (b. l. 85-88). Šio akto duomenys patvirtina, kad visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, visi kamerų langai atsirado, taip sudarant galimybę kameras vėdinti per langus (orlaides), pažeidimų, susijusių su areštinėje veikiančia ventiliacija nenustatyta (b. l. 87). Teismas pagrindo abejoti Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 25 d. atlikto patikrinimo rezultatais nenustatė. Vertindamas pareiškėjos argumentus apie vėdinimo sąlygų neužtikrinimą Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 24,teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėja skunde nepaneigė aplinkybės, jog kamerojeNr. 24 langą buvo galima atidaryti.Teismo vertinimu, tai, jog kameros lango dėl saugumo užtikrinimo nebuvo galima plačiai atidaryti, nepaneigia galimybės kamerą sistemingai ar pagal poreikį vėdinti per nevisiškai atidaromą langą.
Vertinant pareiškėjosargumentą, kad neturtinę žalą kėlė ant kameros sienų ir lubų buvęs pelėsis, atsižvelgiama į tai, kad nors Panevėžio AVPK nepateikė šiuos pareiškėjos argumentus paneigiančių įrodymų, tačiau pareiškėjadėl HN 134:2015 39 punkto pažeidimo pasisakė itin abstrakčiai, jo nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokiose konkrečiose lubų ir sienų vietose buvo matomas pelėsis, koks buvo jo išplitimo mastas; ar dėl pelėsio buvimo kameroje ji kreipėsi į Panevėžio AVPK areštinės pareigūnus ir (ar) administraciją; ar pareigūnai atsisakė spręsti pareiškėjos prašymą ir nesuteikė priemonių pelėsiui nuvalyti ar nesiėmė kitokių priemonių jam pašalinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog pareiškėja Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 24 buvo laikoma trumpą laiką, pareiškėjos argumentai dėl tinkamų kameros Nr. 24 vėdinimo sąlygų nesudarymo ir pelėsio buvimo šioje kameroje vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Be to, pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerosNr. 24 sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.
Areštinių veiklos taisyklių7.13 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Be to, vertinant aukščiaunurodytą faktorių, pareiškėjos teigimu, sukėlusį neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kad ginčo laikotarpiu galiojusi HN 134:2015 reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenustatė. Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusiosLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009) 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai.Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.Byloje pateiktame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose, išskyrus kamerą Nr. 6 ir karcerį, sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su šaltu tekančiu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga (b. l. 85-88). Šiems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieštarauja Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto Lino Masiulio 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie tai, kad sanitarinis mazgas turi atskirą oro šalinimo sistemą (b. l. 12).Byloje nėra duomenų, jogpo to, kai Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugpjūčio 25 d. atliko periodinį Panevėžio AVPK areštinės patikrinimą, areštinėje būtų buvę atlikti remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbai, kurių metu būtų pakeisti sanitariniuose mazguose įrengti tualetai ar panaikintos juose įrengtos atskiros patalpų vėdinimo sistemos.
Įvertinus byloje nustatytus duomenis ir atsižvelgus į tai, kad nesant medicinos mokslo duomenų apie turkiško (kituose šaltiniuose – rytietiško, japoniško) tipo tualeto žalingą poveikį žmogaus fiziologijai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjos, kuri areštinės kameroje Nr. 24 buvo laikoma viena, teisė pasinaudoti sanitariniame mazge įrengtu tualetu bei teisė į tinkamas sanitarinio mazgo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimąkildino ir iš to, jog konvojavus ją iš Panevėžio pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę, jai nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu, todėl pareiškėja buvo priversta kameroje praustis šaltu vandeniu.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Areštinių veiklos taisyklių 7 punktas nustatė areštinėje laikomo asmens teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Analogišką nuostatą įtvirtino HN 134:2015 44 punktas, pagal kurį, areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Panevėžio AVPK areštinėje taikomų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 6.13 punktą, areštinėje laikomi asmenys šiltu dušu turi teisę naudotis šeštadienį arba sekmadienį. Remiantis atsakovės atstovo pateikto Asmens kortelės išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į higienos kambarį buvo vedama 2016 m. birželio 5 d., sekmadienį(b. l. 18). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja į Panevėžio AVPK areštinę buvo pristatyta 2016 m. gegužės 30 d. (pirmadienį),22 val. 02 min., ir joje laikoma iki 2016 m. birželio 10 d. (penktadienio), 11 val. 02 min., teismas sprendžia, kad pareiškėjos teisė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, šią teisę Panevėžio AVPKįgyvendinant sekmadienį, buvo užtikrinta tinkamai.Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 6.13 punkto nuostatos suteikia teisę asmeniui motyvuotu prašymu kreiptis dėl pasinaudojimo dušu ne tik šeštadienį ar sekmadienį, bet ir kitą dieną. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad pareiškėja dėl galimybės papildomai nusiprausti duše būtų kreipusi į Panevėžio AVPK areštinės pareigūnus ir šie būtų atsisakę sudaryti tokias sąlygas, tokių aplinkybių pareiškėjateismui pateiktame skunde nenurodė. Spręsdamas dėl pareiškėjos patirtų neigiamų išgyvenimų jai prausiantis šaltu vandeniu kameroje, teismas pažymi, kad HN135:2015 ir kiti teisės aktai, ginčo laikotarpiu reglamentavę teritorinių policijos įstaigų areštinių kamerų įrengimą, nenumatė, jog į kamerą turi būti tiekiamas karštas vanduo.
Remiantis tuo, kas nurodyta, aplinkybės, jog pareiškėja kameroje prausėsi šaltu vandeniu, nėra pagrindo vertinti kaip neturtinę žalą sukėlusio faktoriaus.
Apibendrinęsbyloje nustatytus duomenis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismaskonstatuoja, kadnagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, jog Panevėžio AVPKpareigūnaiginčo laikotarpiu būtų atlikę neteisėtus veiksmus arba neveikę taip, kaip reikalauja teisės aktai.Atsižvelgus į neturtinės žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų nuostatą, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms būtinosioms sąlygoms, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atvejunenustačius Panevėžio AVPK, kaip viešojo administravimo subjekto,neteisėtų aktų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimogali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.