Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus specialistas 2021 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą A. C. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad A. C. (duomenys neskelbtini), apie 16.25 val., keliu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ir net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties, šiuo atveju automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, keitė važiavimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, suko į pirmą eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir kitiems asmenims nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 101, 128 ir 3 priedo 1.1 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje (galiojusi redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.). Pareiškėjui už administracinius nusižengimus skirta 225 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. A. C. administraciniai nusižengimai padaryti (duomenys neskelbtini), o Marijampolės apskrities VPK nutarimas priimtas 2021 m. balandžio 9 d., t. y. nepasibaigus įstatyme įtvirtintam 2 metų administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, todėl nėra pagrindo taikyti senatį ir administracinio nusižengimo procesą nutraukti.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu A. C. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria jo skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities VPK 2021 m. balandžio 9 d. nutarimas, kuriuo A. C. pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. A. C. teigia, kad byloje nėra įrodymų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir prašo pripažinti jį nekaltu dėl įvykusios avarijos.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. C. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymiai.

10. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 Eur iki 90 Eur (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).

11. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).

12. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 Eur iki 300 Eur (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).

13. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

14. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

15. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

16. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

17. KET 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.).

18. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 16.40 val., jis automobiliu „VW Jetta“ važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Keliu (duomenys neskelbtini), A. C. važiavo apie 90 km/val. greičiu. Ties sankryža (duomenys neskelbtini), yra keturių eismo juostų kelias, pirma eismo juosta - lėtėjimo greitėjimo, kuria buvo leidžiama važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę, o jis važiavo antra juosta - tiesiai. Neprivažiavus sankryžos, jis pamatė iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, tai yra į pirmą eismo juostą įvažiuojantį „Volvo“ markės automobilį, kurio vairuotojas rodė kairio posūkio signalą, o galvą buvo nusukęs į dešinę pusę. Suveikė savisaugos instinktas ir siekdamas išvengti tiesioginio smūgio, A. C. kirto eismo juostas skiriančią ištisinę liniją ir savo vairuojamo automobilio priekiniu kairiu kampu trenkėsi į „Volvo“ automobilio kairį šoną. Nuo smūgio jis nuvažiavo į kelkraštį, o „Volvo“ automobilis pasisuko apie 30-45 laipsnių kampu, priekis į kairę pusę, automobilio galas į dešinę pusę ir pavažiavo šiek tiek atgal. Automobilis liko stovėti priekiu link (duomenys neskelbtini), galu link (duomenys neskelbtini). Prieš susidūrimą „Volvo“ automobilis nestovėjo horizontaliai kelio linijinio ženklinimo atžvilgiu, o buvo šiek tiek pasisukęs į kairę pusę. Prieš susidūrimą „Volvo“ judėjo, nebuvo sustojęs. Jei jis būtų stovėjęs, A. C. nebūtų atlikęs manevro į dešinę pusę, tai yra jis nebūtų sukęs vairo į dešinę pusę bandydamas išvengti smūgio. Jie sutarė, kad dėl kilusio eismo įvykio buvo kaltas „Volvo“ vairuotojas. Kadangi dėl kaltės buvo sutarę, A. C. pradėjo nuo kelio rinkti didesnes nuolaužas, nepagalvojęs, kad atvykus policijos pareigūnams „Volvo“ vairuotojas pakeis savo poziciją ir pradės neigti savo kaltę. Iš kur kokią detalę paėmė nuo kelio, jis tikrai neprisimena. Jis nematė, kad „Volvo“ vairuotojas būtų sustojęs šalutiniame kelyje prie iš trikampių sudarytos linijos, jį pamatė tik pradėjus manevrą į kairę pusę, kai jau jis buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią.

19. Iš liudytojo P. A. P. parodymų nustatyta, kad jam priklausančiu automobiliu „Volvo V50“ (duomenys neskelbtini), apie 16 val., jis kartu su L. B. ir jos broliu, važiavo nuo Pašvenčio kaimo link (duomenys neskelbtini). Privažiavus sankryžą su keliu (duomenys neskelbtini), jis sustojo prie iš trikampių sudarytos linijos, kad praleistų pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) važiuojančias transporto priemones, nes ketino sukti į kairę pusę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini). Pradėjo posūkio manevrą į kairę pusę, kadangi nematė atvažiuojančio automobilio antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini). Jis atleido stabdžio pedalą ir lėtai įvažiavo į sankryžą, abi rankos buvo ant vairo ir maždaug ties punktyrine linija skiriančia pirmą ir antrą eismo juostas, kai L. pasakė „stok“ ir jis nuspaudė stabdžio pedalą, sustojo ties minėta linija, bet nekirto jos. Jis pažiūrėjo į kairę pusę ir pamatė nuo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, atvažiuojantį automobilį, kurio prieš tai nematė. Likus maždaug 30 metrų iki jo automobilio, minėtas automobilis pradėjo stabdyti ir slydo tiesiai, likus iki jo automobilio keliolikai metrų, staiga automobilis pasuko į eismo juostą, kurioje jis stovėjo. Automobilis trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles. Nuo smūgio automobilis pasisuko 90 laipsnių kampu į kairę pusę ir kelio atžvilgiu liko stovėti galu link Klaipėdos, priekiu link (duomenys neskelbtini). O kitas automobilis, dar kelis metrus pavažiavęs, sustojo sankryžoje, dešinėje pusėje. Pamatęs atvažiuojantį automobilį antra eismo juosta, jis nesitikėjo, kad „VW Jetta“ pradės stabdyti ir staiga suks į dešinę pusę. Jei „VW Jetta“ būtų važiavęs antra eismo juosta ir staiga nesimetęs į dešinę pusę, tai yra į pirmą eismo juostą, jis būtų pravažiavęs. Įvykio metu buvo sulankstytos jo automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės, iššoko oro pagalvės, išdužo vairuotojo pusės priekinis stiklas.

20. Iš liudytojos I. C. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 16.25 val., ji kartu su vyru A. C., dukra P. C. ir sūnumi D. C., jai priklausančiu automobiliu „VW Jetta“. Automobilį vairavo vyras, keleivio vietoje sėdėjo dukra, o ji su sūnumi sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miestelio. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Ties sankryža (duomenys neskelbtini), jie važiavo pagrindiniu keliu, savo eismo juosta, kai ji pamatė kaip iš šalutinio kelio, jiems iš dešinės pusė, į pagrindinį kelią įvažiavo juodos spalvos automobilis, kuris jau buvo pravažiavęs salelę, atrodė, kad automobilis suko į kairę pusę. Tuo metu jos vyras važiavo apie 80 km/val. greičiu. Pajuto, kad A. C. stabdo ir suka į dešinę pusę bandydamas išvengti smūgio, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir jie trenkėsi į minėto automobilio kairį šoną, automobilio priekiu ir kaire puse. Po smūgio jų automobilis sustojo šalikelėje, o kitas automobilis stovėjo jų kelio važiuojamojoje dalyje, automobilio priekiu link (duomenys neskelbtini), galu link (duomenys neskelbtini). Prieš susidūrimą minėtas automobilis sustojęs nebuvo. Jokios automobilių kolonos važiuojančios prieš juos, kurie nusukinėjo į dešinę pusę, ji nematė.

21. Iš liudytojos L. B. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 16.00 val. ji važiavo kartu su P. A. P., jo automobiliu „Volvo V50“. Ji sėdėjo automobilio priekyje, o automobilio gale sėdėjo jos brolis Kajus Kriaučiūnas. Privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini), P. A. P. sustojo prie horizontalaus kelio ženklinimo, prie iš trikampių sudarytos juostos, praleisti pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) važiuojančius automobilius. Praleidus automobilius, P. A. P. lėtai pradėjo judėti į sankryžą ir nekirtus pirmos eismo juostos, tai yra dar nespėjus įvažiuoti į antrą eismo juostą, L. B. pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį automobilį „VW“. Kai ji pamatė minėtą automobilį, jai atrodė, kad jis buvo gan toli nuo jų. P. A. P. sustabdė automobilį ties punktyrine linija skiriančią pirmą ir antrą eismo juostas. Automobilio padėtis kelio atžvilgiu buvo horizontali, t. y. automobilio priekis buvo lygiagrečiai su kelią žyminčia punktyrine linija. Tada ji kartu su P. A. P. pasisuko į dešinę pusę pažiūrėti ar nėra atvažiuojančių automobilių nuo (duomenys neskelbtini). Atsisukus į kairę pusę L. B. pamatė, kad „VW“ automobilis važiuoja į juos ir suprato, kad smūgio neišvengs. Automobilis „VW“ trenkėsi į P. A. P. automobilį kairiu priekiniu kampu ir atsitrenkė į P. A. P. automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles. Nuo smūgio jų automobilį apsuko 90 laipsnių kampu ir automobilis liko stovėti priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę, o galu į Klaipėdos pusę. Įvykio metu buvo apgadintas P. A. P. automobilio kairės pusės visas šonas, sulankstytos priekinės ir galinės durelės, išdužo abiejų durelių langai, nulaužtas kairės pusės veidrodėlis.

22. Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvados nustatyta, kad K. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kakle. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 125-126).

23. Iš 2019 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvados nustatyta, kad P. C. konstatuotas pilvo sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir būdu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 131).

24. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvados nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko kelių sankryžoje, kelio Nr. 141 pirmoje eismo juostoje, arčiau jos dešiniojo krašto, žiūrint Šilutės kryptimi, ties kelio Nr. 147 saugumo salelės artimesniu (duomenys neskelbtini) kraštu (ties stiklo šukių išsibarstymo pradžia), automobiliui „Volvo V50“ sustojus pirmoje eismo juostoje, o automobiliui „VW Jetta“, judant smailiui kampu į dešinę, įvažiavus į šią eismo juostą. Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilių kairiųjų šonų buvo smailus kampas, atviras link kelio Nr. 141 vidurio ašinės linijos. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „VW Jetta“ judėjo apie 60 km/h greičiu. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Volvo V50“ stovėjo. Techniniu požiūriu abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, t. y. automobilio „Volvo V50“ vairuotojas P. A. P., įvažiavęs į pagrindinį kelią ir jame pirmoje eismo juostoje sustojęs, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės atvažiavusio automobilio „VW Jetta“, o automobilio „VW Jetta“ vairuotojas A. C., važiuodamas antra eismo juosta ir kilus grėsmei eismo saugumui, nusuko į dešinę į pirmą eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Volvo V50“, o nenusukęs ir toliau judėjęs antra eismo juosta, eismo įvykis nebūtų įvykęs (1 t., b. 1. 136–143).

25. Siekiant patikslinti specialisto išvadoje pateiktus vertinimus, 2021 m. kovo 1 d. buvo papildomai apklaustas specialistas V. V., kuris pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadą dėl kilusio eismo įvykio. Apklausos metu specialistas dar kartą patvirtino, kad atliktas tyrimas leido daryti išvadą, jog techniniu požiūriu, abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, t. y. automobilio „Volvo V50“ vairuotojas, įvažiavęs į pagrindinį kelią ir jame pirmoje eismo juostoje sustojęs, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės atvažiavusio automobilio „VW Jetta“, o automobilio „VW Jetta“ vairuotojas (A. C.), važiuodamas antra eismo juosta ir kilus grėsmei eismo saugumui, nusuko į dešinę į pirmą eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Volvo V50“, o nenusukęs ir toliau judėjęs antra eismo juosta, eismo įvykis nebūtų įvykęs (1 t., b. l. 13).

19. Iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas specialisto išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad specialisto išvada yra nuosekli, neprieštaringa bei pagrįsta tyrimo duomenimis, todėl ja visiškai pagrįstai vadovautasi, nustatant A. C. veiksmus vairuojant automobilį eismo įvykio kilimo metu. Šie specialisto tyrimo metu nustatyti duomenys nepaneigti jokiais kitais objektyviais įrodymais bei patvirtina kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvykio kilimo įtakos turėjo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. C. padarytų administracinių nusižengimų, padarė vadovaudamasis byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. bei liudytojų P. A. P., I. C., L. B. paaiškinimais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, fotonuotraukomis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, specialisto išvada ir papildomais paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad išvados byloje padarytos remiantis visais įrodymais, kuriuos buvo įmanoma gauti tiriant eismo aplinkybes. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pats apeliantas savo veiksmais apsunkino duomenų rinkimą – dar iki pareigūnų atvykimo ir eismo įvykio vietos užfiksavimo surinko nuo kelio automobilių nuolaužas, taip apsunkindamas objektyvių eismo įvykio aplinkybių nustatymą.

21. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, jog A. C. vairuodamas automobilį „VW Jetta“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties (automobilio „Volvo V50“), nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, suko į pirmą eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį. Šie A. C. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip KET 8, 9, 101, 128 ir 3 priedo 1.1 punktų pažeidimai, už kurų padarymą numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį (galiojusi redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.