Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1589-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
e2S-1589-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07330-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
A. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1589-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07330-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-13472-528/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams A. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundų, prašymų, pareiškimų bei pranešimų nenagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. F. pateikė ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundų, prašymų, pareiškimų bei pranešimų nenagrinėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundų, prašymų, pareiškimų bei pranešimų nenagrinėjimo.Teismas nustatė, kad atsakovės Tarnybos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad nors ieškovė, reikšdama ieškinį nurodo, kad jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašas apie asmenį-ieškovę patvirtina, kad ieškovės V. F. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė skundžia Tarnybos veiksmus/neveikimą, tai šiuo atveju žalos padarymo vieta yra Vilniaus m. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, nesutikdama su Tarnybos atsakymu į jos raštus, vadovaudamasi „Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkos aprašo“ 29 punktu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio ,,Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administraciniu ginčų komisijai ar Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė V. F. prašo priimti ieškovės ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundų, prašymų, pareiškimų bei pranešimų nenagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Asmens gyvenamoji vieta nustatoma nagrinėjant ieškinį. Dėl tyčinio ieškovės gyvenamosios vietos ignoravimo iš pirmosios instancijos teismo reikalauja 500 Eur kompensacijos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo netekinti atskirojo skundo, pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. CPK 30 str. 6 d. numatyta, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Taigi, minėtos normos taikymo sąlyga yra ta, kad ieškovui turi būti padaryta žala ir ne bet kokia žala, o žala turtui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ieškinio turinį, faktinį ieškinio pagrindą, taip pat ieškinio dalyką, darytina išvada, jog dėl ieškovės nurodomo faktinio pagrindo - menamo Tarnybos neveikimo, ieškovei negalėjo atsirasti turtinė žala, o ieškovės ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti ne turtinę, o neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju negali būti taikoma CPK 30 str. 6 d. norma. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi ne CPK 30 str. 6 d., o CPK 29 str. Atsakovo registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaudamasi minėtais argumentais, Tarnyba nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje išdėstytu motyvu, jog šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi CPK 30 str. 6 d., savo nuožiūra galėjo pasirinkti teismą, kuriam byla bus teisminga, tačiau atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas teismo priimtas procesinis sprendimas (nutartis) iš esmės yra teisingas, Tarnyba atskirai minėto teismo motyvo neginčija bei sutinka su Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), tačiau iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad ji nesutinka su nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundų, prašymų, pareiškimų bei pranešimų nenagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą įvertinęs Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio bei 30 straipsnio 6 dalies nuostatas.Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad asmens gyvenamoji vieta nustatoma nagrinėjant ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33str.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), taigi ginant ypač reikšmingas ieškovo teises ir interesus, ieškovui taikomos lengvatos, jog jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Minėtos normos taikymo sąlyga yra ta, kad ieškovui turi būti padaryta ne bet kokia žala, o žala turtui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės ieškinio turiniu, nustatyta, kad ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad jos šeimai valstybė atlygintų už patirtą diskriminavimą ieškovės vaikų teisių atžvilgiu bei už atsakovės veiksmus/neveikimą (t.y. atsisakymą padėti atstatyti ieškovės veikų teises į nuosavybę). Laikytina, kad pagal ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje negali būti taikoma CPK 30 str. 6 d. norma, kadangi ieškinys pareikštas ne dėl žalos, padarytos ieškovės turtui, atlyginimo priteisimo.Todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl ieškovės ieškinio teismingumo Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio pagrindu, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu aktualu nagrinėjamu atveju.Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK29 str.). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad ieškovės ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis), šiuo atveju Vilniaus mieste.Pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jog iš ieškinio turinio ir jo reikalavimų negalima konkrečiai nustatyti kokio pobūdžio reikalavimus ieškovė reiškia, kadangi ieškinyje pasisakoma dėl institucijos veiksmų, taip pat prašoma, kad Lietuvos valstybė ieškovės šeimai atlygintų už siaubingai patirtą diskriminaciją ieškovės vaikų teisių atžvilgiu bei reikalaujama, kad A. J. būtų perduota kaip bendrininkė prisidėjusi prie ieškovės vaikų nuosavybės turto prievartavimo pagal BK 182 str. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Būtų galima spręsti, kad tik esant aiškiai nurodytam ieškinio dalykui ir pagrindui galima tiksliai nustatyti kuriam teismui teismingas pareikštas ieškinys, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas. Kaip nustatyta aukščiau, atsižvelgiant į ieškinyje dėstomas aplinkybes, reiškiamus reikalavimus CPK 30 str. 6 d. norma netaikytina, todėl lieka aktualus atsakovės Valstybės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buveinės adresas, kuris yra (duomenys neskelbtini). Todėl net ir esant neaiškiam ieškinio dalykui ir pagrindui, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog ieškovės ieškinys atsižvelgiant į atsakovės buveinės adresą nėra teismingas Kauno apylinkės teismui ar Kauno apygardos administraciniam teismui.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka ieškovei, todėl, rengiant ieškinį, ji galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Taigi, nors pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį ir vadovavosi Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata nesant tam pagrindo, tačiau skundžiama nutartimi pasiektas teisinis rezultatas yra teisingas, kadangi byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai taikė teisės normas reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantei išaiškintina, kad ji pagal atsakovės buveinės adresą turi teisę teikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr.79A, Vilnius), jeigu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat apeliantei išaiškintina, kad ji, nesutikdama su Tarnybos atsakymu į jos raštus, vadovaudamasi „Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkos aprašo“ 29 punktu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio ,,Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai ar Administraciniam teismui (Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Žygimantų g. 2, Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl apeliantės reikalavimo iš Kauno apylinkės teismo 500 Eur kompensacijos.

Apeliantė atskirajame skunde reikalauja iš teismo dėl tyčinio jos gyvenamosios vietos ignoravimo 500 Eur dydžio kompensacijos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Apeliantei išaiškintina, kad dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, ji turi teisę kreiptis įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės reikalavimas dėl 500 Eur kompensacijos iš teismo dėl tyčinio ieškovės gyvenamosios vietos ignoravimo, nesvarstytinas, nes šis reikalavimas nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti keliamas atskirajame skunde (CPK 312 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė