Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1303-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
1-1303-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54122-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1303-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54122-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam V. V.,nukentėjusiajam A. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, VšĮ (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013 m. spalio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2015 m. gegužės 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. rugsėjo 28 d., laikotarpiu nuo 10.10 val. iki 19.30 val., būdamas nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš neužrakinto kambario pavogė nukentėjusiajai E. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį ASUS K52J Nr. (duomenys neskelbtini), 250 eurų vertės ir 170 eurų (po 10 eurų kupiūromis ir po 1 eurą monetomis), po ko kitame kambaryje pagrobė ant lovos gulėjusį nukentėjusiajam A. T. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį DELL SIN Nr. (duomenys neskelbtini), 290 eurų vertės, pelės kilimėlį 0,50 euro vertės ir su pagrobtais daiktais pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu V. V. pagrobė svetimą turtą – E. J. priklausantį 420 eurų vertės turtą ir A. T. priklausantį 290,50 eurų turtą, t.y. iš viso pagrobė 710,50 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jis apie mėnesį laiko vartojo alkoholį. 2015 m. rugsėjo 28 d. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) bei parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, taip pat susipyko su gyvenimo drauge, po to nuvažiavo į nuomojamą butą. Namuose jis buvo vienas, E. J. ir A. T. nebuvo. Jis paėmė bute buvusius nukentėjusiųjų nešiojamus kompiuterius ir išėjo. Sekančios dienos ryte išsiblaivęs pamatė, kad pas jį rankinėje yra du kompiuteriai. Jis iki šiol nesupranta, kodėl paėmė kompiuterius, labai dėl to gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, turbūt jam reikėjo pinigų alkoholiui. Teigė, jog E. J. pinigų nevogė. Kompiuterius jis perdavė savo krikšto tėvui, kuris juos atvežė nukentėjusiesiems. Po to jis pats atvyko į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Kaltinamasis nurodė, kad 2016 metais aštuonis mėnesius gydėsi reabilitacijoje ir jau vienerius metus laiko alkoholio nevartoja. Šiuo metu jis dirba dvejose darbovietėse, lanko anoniminių alkoholikų grupę, jaučia pasikeitimą, atsiradusią motyvaciją gyventi, nes nenori veltui leisti laiko gerdamas. Prašo griežtai nebausti, nes turi kreditą ir skolų antstoliams.

Nukentėjusysis A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis grįžo iš darbo namo, pavalgė, nusiprausė ir po to pastebėjo, kad kambaryje nėra jo kompiuterio. Tuomet jis paskambino E. J., kuri taip pat nuomojosi kambarį tame pačiame bute, bei paklausė, kur yra jo kompiuteris. Eglė nesuprato klausimo. Tuomet jis nuėjo į jos kambarį bei pamatė, kad jos kompiuterio taip pat nėra. Truputį vėliau namo grįžo E., kuri pasigedo ne tik kompiuterio, bet ir pinigų apie 200 eurų. Tada jie abu suprato, kad čia yra kažkas negerai bei paskambino policijai. Jam ir E. kilo įtarimas, kad kompiuterius ir pinigus galėjo paimti kaltinamasis, kuris taip pat nuomojosi kambarį tame pačiame bute, nes langai, durys, balkonas buvo uždaryti ir pašaliniams patekti į butą nebuvo jokios galimybės. Jie paskambino kaltinamojo sugyventinei ir ši pasakė, kad V. V. gali būti kaime. Tada jie susisiekė su kaltinamojo krikšto tėčiu ir jis pasakė, kad kompiuteriai yra rasti. Taip pat iš jo kartu su kompiuteriu buvo paimta pelė ir kilimėlis. Kompiuteris jam buvo grąžintas, jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, džiaugiasi, kad V. V. yra atsigavęs bei nevartoja alkoholio.

Nukentėjusiajai E. J. neatvykus į teisiamąjį posėdį, nes šiuo metu ji gyvena užsienyje, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji nuomojosi vieną kambarį keturių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su ja viename bute gyveno dar du nuomininkai – A. T. ir V. V.. 2015 m. rugsėjo 28 d., apie 10.00 val. ji išėjo iš namų į darbą. Namuose liko kambariokas A., ar V. buvo namuose, ji nežino. A. darbe turėjo būti 11.00 val., todėl mano, kad jis iš namų išėjo tuoj pat po jos, kaip įprastai. Apie 18.55 val. A. jai parašė SMS žinutę, klausdamas, kur dingo kompiuteriai. Vėliau jie abu išsiaiškino, kad yra pavogti A. bei jos kompiuteris, taip pat jos pinigai. Jie iš karto suprato, kad daiktus pavogė V.. Grįžusi namo apie 19.30 val. ji įsitikino, kad yra pavogtas jos nešiojamas kompiuteris ASUS, kurio vertė 250 eurų ir 170 eurų grynais pinigais smulkiomis po 10 eurų kupiūromis ir po 1 eurą monetomis. Dėl įvykio ji patyrė 420 eurų dydžio turtinę žalą. Bute kambariai nebuvo rakinami, jos daiktai buvo pavogti iš neužrakinto kambario. Kambarioką V. paskutinį kartą matė apie 6.00 val. Prieš tai su V. įvyko konfliktas, kadangi jis buvo girtas ir nedavė ramiai ilsėti, dėl jo elgesio kvietė policiją. Konfliktas vyko apie 00.00 val. Apie 06.00 val. V. išėjo iš namų ir užrakino iš lauko pusės duris. V. įtaria dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, bendrauja su įtartinais asmenimis. Po vagystės ji bandė susisiekti su V. telefonu, tačiau jo numeris buvo užblokuotas. Vėliau susisiekė su V. drauge V., kuri pasakė, kad šiandien V. nematė. Ji nuo jų buto taip pat turi raktus. Kompiuterio įsigijimo dokumentų ji neturi. Iš to, kad buvo suvalgytas V. maistas, ji sprendžia, kad jis buvo grįžęs namo dienos metu, kai A. ir jos namuose nebuvo. A. negalėjo laukti policijos, nes vakare turėjo išeiti į darbą. Jos pinigai gulėjo spintoje, antrame stalčiuje, o kompiuteris gulėjo ant lovos (b.l. 21-22).

2015 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad bute esančių kambarių durys yra nerakinamos, bendra tvarka bute nepažeista, vaizdo stebėjimo kamerų prie namo nėra. Apžiūros metu buvo paimta daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais nuo metalinės dėžutės iš stalčiaus kambaryje Nr. 3 (b.l. 10-12).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6361)-IS1-6761 nurodyta, kad rankų pėdsakai, rasti 2015 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti (b.l. 18).

Nukentėjusysis A. T. 2015 m. spalio 9 d. pareiškimu atsisakė reikšti civilinį ieškinį, nes pavogtas kompiuteris jam buvo grąžintas (b.l. 20).

2015 m. spalio 2 d. Daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti du nešiojami kompiuteriai, kuriuos policijai pateikė V. V. krikšto tėvas L. R.. Apžiūrėjus juodos spalvos kompiuterį ASUS ir jį įjungus, matomas vartotojo vardas E.. Apžiūrėjus kompiuterio nuotraukų aplankus, buvo rastos tamsiaplaukės apie 20 metų amžiaus merginos nuotraukos. Įjungus antrą juodos spalvos kompiuterį DELL, matomas vartotojo vardas A.. Sulyginus kompiuteryje ASUS rastas merginos nuotraukas su nukentėjusiosios E. J. nuotraukomis paaiškėjo, kad tai ta pati mergina (b.l. 32, 33-38, 39).

2015 m. spalio 8 d. pakvitavimu E. J. buvo grąžintas kompiuteris ASUS ir kroviklis (b.l. 40).

2015 m. spalio 9 d. pakvitavimu A. T. buvo grąžintas kompiuteris DELL, kroviklis, laidas ir pelės kilimėlis (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 3 MGL (112,98 eurų) (BK 190 str.).

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – V. V. 2015 m. rugsėjo 28 d., laikotarpiu nuo 10.10 val. iki 19.30 val., būdamas nuomojamame bute, iš neužrakinto kambario pavogė nukentėjusiajai E. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį ASUS, 250 eurų vertės ir 170 eurų (po 10 eurų kupiūromis ir po 1 eurą monetomis), po ko kitame kambaryje pagrobė ant lovos gulėjusį nukentėjusiajam A. T. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį DELL, 290 eurų vertės, pelės kilimėlį 0,50 euro vertės ir su pagrobtais daiktais pasišalino iš įvykio vietos. Kompiuterių vagystės aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis prisipažino pavogęs nukentėjusiųjų kompiuterius iš kartu su jais nuomojamo buto, bei kitais įrodymais – nukentėjusiųjų A. T. ir E. J. parodymais, iš kurių matyti, kad grįžę iš darbo jie pasigedo savo kompiuterių bei iš karto įtarė, kad juos galėjo pavogti V. V., nes jokių įsibrovimo požymių į butą nebuvo, taip pat kaltinamojo krikšto tėvo L. R. policijos pareigūnams pateiktų kompiuterių apžiūros protokolu.

Nors kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigia pavogęs nukentėjusiosios E. J. pinigus, tačiau teismas, grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl pinigų vagystės, visgi remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais ir kita surinkta baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. J. parodymų, grįžusi po darbo namo, ji pasigedo ne tik savo kompiuterio, bet pinigų ir apie tai iš karto pasakė nukentėjusiajam A. T.. A. T. patvirtino teismui, kad E. J., be dingusio kompiuterio, pasigedo bute buvusių pinigų, t.y. apie 200 eurų. Kadangi, kaip jau buvo minėta, jokių įsilaužimo į butą pėdsakų nebuvo, kambariai bute yra nerakinami, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 10-12), nukentėjusieji įtarė, kad tai galėjo padaryti kartu su jais viename bute kambarį nuomojęs V. V., todėl jie apie vagystę iš karto pranešė policijai, nes prisiskambinti kaltinamajam nebuvo galimybės. E. J. 2015 m. rugsėjo 28 d. protokole-pareiškime policijai taip pat nurodė, kad iš jos buvo pavogtas ne tik kompiuteris, bet ir 170 eurų (b.l. 6-7). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, nukentėjusioji E. J. ir toliau nuosekliai tvirtino, kad iš jos buvo pavogta 170 eurų, kurie gulėjo spintos antrame stalčiuje (b.l. 20-21). Taigi teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios E. J. parodymais, kadangi juos patvirtina A. T. parodymai bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį, norėdama iš jo nepagrįstai pasipelnyti, nes ji civilinio ieškinio dėl pagrobtų pinigų baudžiamojoje byloje nepareiškė, nors ne kartą buvo raginama tyrėjos tai padaryti (b.l. 23-24). Vertinant V. V. atsakomybės klausimą dėl pinigų vagystės, teismas atsižvelgia ir į paties kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio dienos jis beveik mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus, kad 2015 m. rugsėjo 28 d., nesuvokdamas ką daro, jis nuvažiavo į Greitosios medicinos stotį, kurioje tuo metu dirbo, bei parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, buvo susipykęs su sugyventine. Tik sekančios dienos ryte išsiblaivęs ir pamatęs savo rankinėje du kompiuterius, jis negalėjo suprasti, kodėl juos paėmė bei padarė prielaidą, kad jam reikėjo pinigų alkoholiui. Įvertinus šiuos kaltinamojo parodymus, jam diagnozuotus psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant alkoholį, jo nurodytą vartojamo alkoholio trukmę (apie vieną mėnesį) ir įtaką kaltinamojo elgesiui (jis nelabai gerai prisiminė ką darė ir konkrečių savo poelgio motyvų nurodyti negalėjo), teismas daro išvadą, jog minėtos aplinkybės galėjo turėti įtakos kaltinamojo galimybei aiškiai ir detaliai atsiminti aktualius įvykius. Taigi kaltinamojo kategoriška pozicija, kad pinigų jis nepagrobė, įvertinus jau minėtus argumentus dėl jo ilgą laiką trukusio neblaivumo, be to, argumentus dėl nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, kuriuos iš dalies patvirtina ir kiti minėti duomenys, nėra pakankama teigti, kad yra kilusios pagrįstos abejonės dėl jo kaltės ir šioje dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad nustatyta ir V. V. kaltė padarius nurodytą veiką – t. y. tiesioginė tyčia. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes, o būtent – kad paimdamas svetimą turtą ir jį pasisavindamas, jis atima to turto savininkui galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti tuo turtu, ir būtent tokių pasekmių jis siekė, įvertinus, be kita ko, kaltinamojo parodymus, kad tikriausiai jis kompiuterius paėmė, nes reikėjo pinigų alkoholiui.

Todėl atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. V. V. nurodytomis aplinkybėmis bei laiku pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems E. J. ir A. T. priklausantį turtą, teismas konstatuoja, kad jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Vertinant V. V. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, pagrobti kompiuteriai nukentėjusiesiems buvo grąžinti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina į jo prisipažinimą dėl kompiuterių vagystės bei išreikštą nuoširdų gailestį dėl to, bei aplinkybę, kad jis nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 83-84), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 71-82), gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje aštuonis kartus, paskutinį kartą nuo 2015-09-17 iki 2015-09-22, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 63), dėl šių sutrikimų jis nuo 2014 m. lapkričio 12 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b.l. 64), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam yra netikslinga (b.l. 70), šiuo metu dirba dvejose darbovietėse (teismui pateikta VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pažyma, kurioje jo darbas charakterizuojamas teigiamai). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jau vienerius metus jis apskritai nevartoja alkoholio, yra praėjęs aštuonių mėnesių reabilitacijos kursą Pilnų namų bendruomenėje (tai patvirtina teismui pateikta pažyma), lanko anoniminių alkoholikų grupę bei jaučia pasikeitusio ir blaivaus gyvenimo privalumą, nenori leisti laiko tuščiai gerdamas.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo pasiryžimą toliau blaiviai gyventi, taip pat tai, kad kaltinamasis dirba ir pavogti kompiuteriai buvo grąžinti nukentėjusiesiems, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgus į tai, kad V. V. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, be to, į jau minėtas aplinkybes, iš kurių teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis tikrai neigiamai vertina savo poelgį, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, t.y. 10 mėnesių, įpareigojant V. V. visu bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu jos skirti jokio pagrindo nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią V. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė