Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam M. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu T. L. V. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų – tokie žmonės nelabai žino, kas yra juoda – balta. Tuo metu jis gyveno mažame miestelyje, vadovavosi stereotipais, tuo metu Lietuvos žmonės turėjo mažai tolerancijos; visi kalba, taigi dėl bandos jausmo ir pačiam reikia taip elgtis. Po socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta dviejų vaikinų nuotrauka (jis suprato, kad vaikinai yra netradicinės orientacijos) jis parašė komentarą „zudyti“. Jis suprato, kad nuotraukoje pavaizduoti vaikinai siunčia žinutę, kuri turėtų baigtis priešprieša tarp netradicinės orientacijos žmonių. Tokio komentaro jis neturėjo rašyti, jis neturi tam jokio logiško pasiteisinimo. Dabar, praėjus nemažai laiko nuo minėto įvykio, jo nuomonė yra kitokia. Parašydamas minėtą komentarą jis pasielgė blogai. Šiuo metu jis užsiima (duomenys neskelbtini). Jam yra skirta daug baudų: vienos baudos yra apmokėtos, kitos – ne iki galo. Antstoliams jis yra skolingas 8 000 eurų.

2. Teisiamojo posėdžio metu T. L. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

3. Iš socialinio tinklo „Facebook“ tinklalapio kopijos matyti, kad nuotraukoje pavaizduoti du besibučiuojantys vyrai, po nuotrauka yra komentarai. Komentarą Nr. 30 „zudyt“ parašęs asmuo, pasivadinęs L. V. (T. 1, b. l. 25-29).

4. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. V. parodė, kad jis maždaug 10 metų naudojasi socialinio tinklo „Facebook“ paskyra. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyra naudojasi jis vienas, daugiau niekas prie jos prisijungti negali ir niekada negalėjo. 2014 metais socialiniame tinkle „Facebook“ jis pamatė dviejų vaikinų nuotrauką, po kuria jis parašė komentarą. Tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis pripažįsta persistengęs ir neadekvačiai pasakęs, ką mano. Jis nenorėjo skatinti smurto, tai buvo jo tradicinės šeimos palaikymas. Perskaičius jo po minėta nuotrauka parašytą komentarą atrodo, kad jis linki minėtiems vaikinams smurto, tačiau jis nori paminėti, kad užvaldytas emocijų jis netinkamai parinko žodžius, tokius kaip „žudyt“. Jo pasakymas „žudyt“ nereiškė, kad jis nori, kad minėtiems vaikinams kažkas nutiktų ar kad jis norėjo juos nužudyti arba kad kas nors kitas juos nužudytų; tai reiškė, kad jis tuo metu norėjo pakeisti minėtų vaikinų požiūrį į vyro meilę vyrui. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo pasakytų žodžių, susisiekė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė ir nori su jais susitaikyti. Šiuo metu jo pasaulėžiūra yra pasikeitusi ir jis negalvoja taip, kaip galvojo tuo metu; jis sutinka, kad yra kitokių pažiūrų asmenų, ir šiuos toleruoja. Jis labai gailisi dėl šio įvykio (T. 2, b. l. 90-93).

5. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. parodė, kad iš savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ 2014 m. žiemą jis įkėlė nuotrauką, kurioje buvo pavaizduoti du vyrai (vaikinas, vilkintis kareivišką striukę, yra jis). Jis norėjo tiesiog įkelti nuotrauką, pasidalinti akimirka; jis nesiekė nieko suerzinti. Kitą dieną atsikėlęs ir atsidaręs socialinį tinklą „Facebook“ jis pamatė, kad vyksta aktyvus jo įkeltos nuotraukos komentavimas. Komentarai jį šokiravo, nes kai kurie buvo labai žiaurūs, jis reagavo pakankamai jautriai. Komentarai buvo įvairūs: „plytomis užmėtyti“, „į krematoriumą išsiųsti“, tiesiog „žudyti“; jo manymu, šie komentarai atvirai skatino neapykantą. Jis buvo įbaugintas, nes komentavo labai daug žmonių, kurie rašė, kad sutikę gatvėje ką nors padarys. Fiziškai jokių užpuolimų nebuvo, tačiau po nuotraukos įkėlimo būdavo, kad (duomenys neskelbtini) einančiam (duomenys neskelbtini) kažkas iš tolo šaukia „va čia tu toks ir toks ir panašiai“ (T. 2, b. l. 31-34).

6. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis pradėjo draugauti su P. B., su kuriuo buvo pora iki (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio mėn. P. B. nusprendė į socialinį tinklalapį „Facebook“ įkelti jų bendrą nuotrauką, kurioje jie buvo pavaizduoti besibučiuojantys. Ši nuotrauka buvo vieša, ją galėjo matyti visi asmenys, kurie nėra draugų sąraše. Kodėl P. B. įkėlė šią nuotrauką viešai, jis atsakyti negali, bet jis mano, kad P. B. šią nuotrauką įkėlė, nes manė, kad nėra pagrindo slėpti savo orientacijos. Dėl įkeltos jų nuotraukos jis per daug nepergyveno, kadangi jo artimi žmonės apie jo seksualinę orientaciją žinojo. Jis per daug nesekė, kas komentuoja po jų bendra nuotrauka, tik kartas nuo karto pažiūrėdavo į komentarus, bet jų kaskart netikrindavo. Apie tai, kad įvairūs asmenys pradėjo rašyti įvairius grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio komentarus apie jį ir P. B., jam pasakė pats P. B. Pamatęs visus komentarus jis buvo šokiruotas, jam buvo baisu, kadangi beveik visi komentarai buvo apie tai, kad juos reikia „sudeginti“, „užmušti“ ir pan. Jis po tokių komentarų net bijojo išeiti į lauką, nes manė, kad tie komentuojantys asmenys gali žinoti, kur jis gyvena. Išgyvenimai, kuriuos jis patyrė, jį labai sukrėtė, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, naktį prastai miegodavo (T. 2, b. l. 62-64).

7. Specialistas, susipažinęs su tyrimui pateiktais komentarais, konstatavo, kad juose aptariama konkreti žmonių grupė – homoseksualūs asmenys. Trisdešimtajame komentare yra vienas žodis „zudyt“', kuris atskleidžia kraštutinai agresyvią komentaro autoriaus reakciją į dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką. Toks komentaras yra skatinantis neapykantą homoseksualiems asmenims (T. 1, b. l. 132-145).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad T. L. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat P. B., M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2014 m. gruodžio 9 d., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, T. L. V., būdamas baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje, socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „L. V.“ (paskyros ID (duomenys neskelbtini)) po dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka parašė įrašą „zudyt“, tokiu būdu skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. T. L. V. skatino neapykantą prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, taigi T. L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Už nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

11. Spręsdamas dėl T. L. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. L. V. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. L. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip nurodyta išrašuose iš administracinių nusižengimų registro ir antstolių informacinės sistemos, T. L. V. skirta daug administracinių nuobaudų – baudų, tačiau T. L. V. šių baudų nemoka, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad T. L. V. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, T. L. V. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. L. V. antrą pagal švelnumą BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti T. L. V. atitinkamus įpareigojimus, galinčius daryti įtaką T. L. V. elgesiui, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinus tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik septyneri metai, taip pat tai, kad T. L. V. susitaikė su P. B. ir M. L. (2 t., b. l. 94-97), T. L. V. skirtinos bausmės terminas nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį – devyni mėnesiai.

12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. L. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. L. V. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir T. L. V. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

13. Nors teisiamojo posėdžio metu T. L. V. nurodė manantis, kad šios bylos visa prasmė turėtų būti susitaikymas, tačiau teismas pažymi, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Teismas įvertina, kad 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu T. L. V. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (T. 3, b. l. 10-14), tačiau T. L. V. 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui po sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu, padarė kitą, t. y. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką, taigi T. L. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. L. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

T. L. V. skirtos bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir skirti T. L. V. galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti T. L. V., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.