Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-04 · Administracinė byla Nr. eI-5268-283/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
eI-5268-283/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00209-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Mindaugas Zalepūga, Valdas Vyšniauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5268-283/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00209-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjo T. B. (T. B.) atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovams R. T. ir A. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Pnevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo pareiškėjui T. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija ( toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2018 m. birželio 11 d. skundu ir 2018 m. liepos 4 d. patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 3R4-11(AGA-11/19-2018) (toliau – ir Sprendimas); 2) palikti galioti Savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr.B22-384 „Dėl veiksmų atlikimo“ (toliau – ir Raštas), pripažinus, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas. Savivaldybės administracija skundė nurodė, kad Administracinių ginčų komisijos priimtas Sprendimas, kuriuo panaikintas 2018 m. vasario 27 d. Raštas, o atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir T. B.) 2018 m. sausio 26 d. prašymą ir priimti dėl jo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą, yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. Rašte aiškiai nurodytos įstatymines nuostatos, pasisakyta dėl suteikto servituto, Savivaldybės administracijos nuomonė pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojimąsi kelio servitutu.

Teismo posėdyje Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas R. T. prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Savivaldybės administracijos atstovai R. T. ir A. N. papildomai naujų paaiškinimų dėl ginčo faktinių aplinkybių nepateikė. Atsakovės atstovas R. T. vertino, kad Savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 27 d. parengtas Raštas turi informacinį pobūdį.

Atsiliepimas

Pareiškėjui T. B. atstovaujantis advokatas M. Zalepūga atsiliepimu prašė Savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Administracinių ginčų komisijos priimtas Sprendimas yra motyvuotas, jame padarytos išvados pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Advokatas M. Zalepūga teigė, kad Raštas negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu, jis savo turiniu yra viešojo administravimo subjekto vienkartinis ir individualus, t. y. priimtas T. B. atžvilgiu, aktas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas patraukti akmenis, kliudančius naudotis asmeniui savo turtu ir suvaržančius jo teisę naudotis valstybinėje žemėje nustatytu kelio servitutu. Dėl šios priežasties Raštui turi būti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pareiškėjo atstovo teigimu, Savivaldybės administracijos parengtas Raštas nemotyvuotas, pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracija taiko CK 4.118 straipsnio 1 dalį, kurioje tėra pateikiamas servituto apibrėžimas.

Teismo posėdyje T. B. atstovas advokatas M. Zalepūga prašė atmesti Savivaldybės administracijos skundą atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjo atstovas naujų papildomų paaiškinimų nepateikė. Vertindamas Rašto pobūdį, tvirtino, kad nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo srityje priimto individualaus administracinio akto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus pateiktų B. T. skundo dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjimo dokumentų (toliau – Dokumentų byla) duomenimis, nustatyta, kad T. B. atstovaujantis advokatas Valdas Vyšniauskas (toliau – advokatas V. Vyšniauskas) 2018 m. sausio 26 d. parengtu prašymu „Dėl veiksmų atlikimo“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, imtis veiksmų ir savo sąskaita pašalinti kliūtis – patraukti akmenis, kliudančius T. B. naudotis savo turtu ir suvaržančius jo teisę naudotis valstybinėje žemėje nustatytu servitutu (Dokumentų byla, b. l. 31-33).

Savivaldybės administracija 2018 m. vasario 27 d. parengtu raštu Nr.B22-384 „Dėl veiksmų atlikimo“ pareiškėjo prašymo netenkino. Atsakovė, pagrįsdama savo atsisakymą pašalinti kliūtis (akmenis), nurodė, kad, atsižvelgus į kelio servituto, nustatyto žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-3897-4035, turinį, prašomi patraukti akmenys netrukdo T. B. naudotis savo turtu ir nesuvaržo teisės naudotis valstybinėje žemėje nustatytu kelio servitutu (Dokumentų byla, b. l. 34).

Pareiškėjo atstovas advokatas V. Vyšniauskas skundu 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją ir prašė panaikinti Savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 27 d. parengtą Raštą bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus - per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, savo sąskaita pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimą – patraukti akmenis, kliudančius T. B. tinkamai naudotis savo turtu ir kartu apribojančius jo teisę nekliudomai patekti į valstybinėje žemėje nustatytą servitutą (Dokumentų byla, b. l. 1-6).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 3R4-11(AGA-11/19-2018) panaikino Savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 27 d. Raštą, įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti T. B. 2018 m. sausio 26 d. prašymą ir priimti dėl jo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą. Administracinių ginčų komisija padarė išvadą, kad Raštas, kaip individualus administracinis aktas, nemotyvuotas, jame nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasi, Savivaldybės administracija nepašalina valstybiniame žemės sklype nustatytame kelio servitute esančių akmenų (Dokumentų byla, b. l. 82-86).

Savivaldybės administracija, nesutikdama su Administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimu, jį nustatyta tvarka apskundė administraciniam teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei­sę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ įtvirtintos normos nustato, kad administraciniai teismai spren­džia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos arba kitų specializuotų teismų kompetencijai (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 ir 6 dalių prasmę, kai įstatymas įsakmiai nereikalauja pasinaudoti ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, savo pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus ginantis asmuo turi teisę skundu kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba tiesiogiai į administracinį teismą. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2400 redakcija) apibrėžia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad administracinių teismų ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bei jos teritorinių padalinių kompetencijai priskirta nagrinėti tik tuos ginčus, kurie kyla viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą.

ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis administracinį ginčą apibrėžia kaip asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktą arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktą, tarnybinius ir rinkimų ginčus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (4 dalis), o viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (1 dalis). ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad T. B. asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų raj. sav., Inturkės sen., (duomenys neskelbtini); su šiuo pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu ribojasi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Molėtų raj. sav., Inturkės sen., (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Dokumentų byla, b. l. 26-27).

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 40SK-1114-(14.40.110); šiam žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas 2 093 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta), sklypo plane pažymėtas simboliu „S“; duomenys apie kelio servitutą nuo 2015 m. spalio 16 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Dokumentų byla, b. l. 45-47). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 15 d. sudarytą Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 40SUN-20 trisdešimčiai metų neatlygintinai perduotas naudotis Molėtų rajono savivaldybei; nurodyta panaudos sutartis 2015 m. gruodžio 31 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sandorio dalyviai Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 40SUN-20 8 punkte aptarė, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta), sklypo plane pažymėtas simboliu „S“, plotas 0,2093 ha (Dokumentų byla, b. l. 26, 27, 48-49)

Įvertinus nurodytus faktinius duomenis, konstatuojama, kad žemės teisinių santykių srityje, tarp jų – ir naudojantis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytu 2093 kv. m ploto kelio servitutu, sklypo plane pažymėtu simboliu „S“, ginčo šalys T. B. ir Savivaldybės administracija dalyvauja kaip besiribojančių žemės sklypų naudotojai ir valdytojai. Teismas vertina, kad šie susiklostę santykiai turi civilinį pobūdį; šiuose teisiniuose santykiuose pareiškėjas ir atsakovė yra lygiateisiai dalyviai, kurie, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.37 straipsniu, savo teisėmis valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektą naudojasi savo nuožiūra, tačiau nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas M. Zalepūga tvirtino, kad Raštas yra Savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas vienkartinis ir individualus teisės taikymo aktas, todėl ginčas dėl šio rašto yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia teisinių santykių pobūdis, o ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. T-37/2010). Todėl tais atvejais, kai ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-70/2010). Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad valstybė ir savivaldybės, be teisės aktais joms priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose; valstybė ir savivaldybės, įgyvendinančios atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su joms, kaip civilinės teisės subjektams, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, dalyvauja kaip lygiateisiai civilinių teisinių santykių subjektai; dalyvaudamos šiuose santykiuose valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas; viešojo administravimo institucijų veikla, dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-3/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį Nr. T-4/2017 ir kt.).

Išanalizavus T. B. atstovaujančio advokato V. Vyšniausko 2018 m. sausio 26 d. rašto „Dėl veiksmų atlikimo“ turinį ir įvertinus jame suformuluoto prašymo pobūdį, faktines aplinkybes, nulėmusias apsisprendimą teikti prašymą, daroma išvada, kad pareiškėjas į Savivaldybės administraciją kreipėsi, siekdamas apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises, tarp jų – ir teisę naudotis valstybinės žemės sklypui, kuris pagal civilinį sandorį suteiktas naudotis vietos savivaldybei, nustatytu kelio servitutu; pareiškėjas savo teisių galimus pažeidimus kildino iš Molėtų rajono savivaldybės, per vietos savivaldos institucijas įgyvendinančios gretimo valstybinės žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, naudotojos teises, veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. rašte „Dėl veiksmų atlikimo“ nereiškė reikalavimo priimti administracinį sprendimą, suteikti įstatymų nustatytą administracinę paslaugą ar atlikti kitą viešojo administravimo sričiai priskiriamą veiksmą. Savivaldybės administracija 2018 m. vasario 27 d. parengtu Raštu pareiškėjui pranešė, kad nepatrauks akmenų, t. y. nepašalins kliūties, pareiškėjo vertinimu, trukdančios įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad tarp T. B. ir Savivaldybės administracijos, veikiančios Molėtų rajono savivaldybė interesais, kilęs ginčas dėl trukdymų naudotis kelio servitutu pašalinimo turi išimtinai civilinį pobūdį, todėl privalėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismo vertinimu, tai, kad Savivaldybės administracija Rašto apskundimo tvarką nurodė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, nedaro Rašto individualiu administraciniu aktu.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, o šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte – kad administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą ir vadovaujantis suformuotu teisės normų taikymo aiškinimu, sprendžiama, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo šios išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos kompetencijai nepriskirtą bylą pagal T. B. skundą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 3R4-11(AGA-11/19-2018 naikinamas kaip neteisėtas.

Nustačius, kad tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, byla pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nutaria:

atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 3R4-11(AGA-11/19-2018).

Bylą pagal pareiškėjo T. B. (T. B.) skundą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai nutraukti.

Išaiškinti T. B., kad jis dėl trukdymo naudotis kelio servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra Molėtų rajono savivaldybė, pašalinimo turi teisę ieškiniu kreiptis į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytė Zlatkuvienė