Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevostjanovui, nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui R. A., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 2 dalį – 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 321,83 eurai turtinei ir 200 eurai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 300 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. liepos 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2012 m. lapkričio 15 d. sudarė sutartį su Kinijos bendrove „Qingdao Tiasen Paper Co. Ltd.“ dėl 7 800 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus įgijimo ir iš šios bendrovės 2013 m. sausio 7 d. gavo 1 000 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus, kuris buvo pažymėtas Tailando ribotos atsakomybės bendrovės „Double A (1991) Public Limited Company“ registruotu prekės ženklu ir kurio originalaus pakelio mažiausia rinkos kaina – 14 Lt. Po to, A. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. birželio 11 d. pateikė šį popierių realizavimui ir realizavo 326 pakelius kanceliarijos popieriaus, pažymėto Tailando ribotos atsakomybės bendrovės „Double A (1991) Public Limited Company“ registruotu prekės ženklu, neturint prekės ženklo savininko leidimo, taip pat realizavimo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje – Vilnius, (duomenys neskelbtini) bei prekių sandėliavimo vietoje, adresu – Vilnius, (duomenys neskelbtini), laikė 674 pakelius kanceliarinio popieriaus, pažymėto Tailando ribotos atsakomybės bendrovės „Double A (1991) Public Limited Company“ registruotu prekės ženklu, neturint prekės ženklo savininko leidimo iki tol, kol 2013 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS pareigūnai kratos ir apžiūros metu rado ir paėmė šį popierių. Tokiu būdu A. S. be teisėto prekės ženklo savininko leidimo pateikė realizuoti nedidelį svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekį ir padarė teisėtam prekių ženklo savininkui 1 321,83 eurų žalą.

Nuteistasis A. S. (toliau – Apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 2 dalyje. Teigia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, o teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Apeliantas teigia, kad Kinijos bendrovė „Qingdao Tiasen Paper Co. Ltd.“ pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytą sutartį dėl 7 800 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus įsigijimo, atsiuntė vos 1 000 pakelių popieriaus, pažymėto „Double A“, t. y. pristatė kitokias nei buvo užsakytas prekes ir mažesnį jų kiekį. Nurodo, kad jis yra pareiškę pretenziją gamyklai, kad atsiuntė ne tą kiekį popieriaus, tačiau gamykla neatsakinėja nei į laiškus nei į skambučius. Suprato, kad įvyko apgaulė, todėl turimas popierius pristatytas į prekybą. Buvo įsitikinęs, kad atsiųsta prekė yra originali. Šiuo popieriumi prekiavo internetu ir nurodė „Double A“ klasės popierių bei įdėjo nuotraukas. Realizuoti 365 pakeliai šio popieriaus. Po D. J. elektroninio pranešimo, kad jis yra vienintelis „Double A“ atstovas Lietuvoje, nutraukė prekybą šiuo popieriumi. Kadangi buvo įsipareigoję „Double A“ popierių parduoti klientams, padarė popieriaus kainų apklausą Baltijos valstybėse. Latvija pasiūlė geriausią kainą, todėl iš Latvijos nupirko vieną paletę „Double A“ popieriaus ir juo prekiavo po 9,99 Lt be PVM. Popierių iš Kinijos laikė sandėlyje. Taip pat pažymi, kad byloje nėra D. J. susitarimą atstovauti įmonei „Double A“ patvirtinančių dokumentų, ar, kad D. J. iš šios įmonės gauna darbo užmokestį. Pažymi, kad D. J., neturėdamas jokio originalaus galiojančio įgaliojimo, teikė dėl kanceliarinio popieriaus klastotės išvadas ir kitus duomenis.

Teigia, kad teismas vadovavosi nepagrįstais D. J. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2007 m. yra distributorius ir jo įgaliojimų kopijų patvirtinimais bei jo paties pateikta išvada dėl prekinio ženklo klastotės. Apelianto manymu, D. J. buvo teismo procese liudytojas.

Nurodo, kad iš Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2015 m. gegužės 21 d. pažymos matyti, kad 2013 m. sausio 23 d. yra įregistruotas vaizdinis Bendrijos prekės ženklas, kuriame yra tekstiniai simboliai „a Double Advance agro Premium A A“, tačiau mano, kad tai nėra tas pats prekės ženklas, o 35 klasės paslaugoms žymėti, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė, jog kanceliarinis popierius – prekė, o ne paslauga.

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu byloje esančiu duomenų įvertinimu, kurį, pasak apelianto, teismas grindė dokumentų kopijomis ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, ignoruodamas valstybinių institucijų pažymas bei bendrojo pobūdžio pareigą įsitikinti dėl parduodamos prekės originalumo. Mano, kad toks kaltės pagrindimas tiktų nustatant civilinę pardavėjo atsakomybę už žalą, padarytą prekių savininkams, tačiau neatitinka kaltės nustatymo baudžiamojoje byloje standartų.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju galima teigti tik tai, kad A. S. pateikė realizuoti prekes, pažymėtas „Double A“ prekės ženklu, tačiau nepašalino abejonės dėl to, kad jis tai padarė tyčia, o ne žinant, kad tai patentuota prekė, teismas visiškai nevertino oficialių įstaigų pažymų dėl prekės patento bei neįsigilino į tai, ar pareiškėjai ir liudytojai yra teisėti „Double A“ prekės ženklo atstovai, distributoriai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. S. nuteistas pagal BK 204 straipsnio 2 dalį pagrįstai, tuo tarpu apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo tyčios realizuojant 52 prekes, pažymėtas svetimu prekių ženklu iki prekių ženklo savininko atstovo pretenzijos gavimo, neatitinka bylos aplinkybių.

Pagal BK 204 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos. Objektyvioji šio baudžiamojo nusižengimo pusė pasireiškia vienu ar keliais iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių būdų: nedidelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, ir (arba) tokių prekių pateikimu realizuoti, ir (arba) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo.

A. S. nuteistas už tai, kad pateikė realizuoti nedidelį svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekį - 1 000 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus, pažymėto Tailando ribotos atsakomybės bendrovės „Double A (1991) Public Limited Company“ registruotu prekės ženklu, neturint prekės ženklo savininko leidimo, ir iš jų: 326 pakelius realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje; 674 pakelius šio kanceliarinio popieriaus laikė realizavimo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ir prekių sandėliavimo vietoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)). Nuosprendžiu nustatyta, kad šiais veiksmais A. S. padarė teisėtam prekių ženklo savininkui 1 321,83 eurų žalą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad prekės ženklas „Double A“ nėra BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas, nes jis Bendrijos prekių ženklų registre nėra įregistruotas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais neturi pagrindo.

BK 204 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas yra kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka bei tokiu ženklu pažymėtos prekės.

A. S. nuteistas už svetimu Bendrijos prekių ženklu pažymėtų prekių pateikimą realizuoti. Prekių ženklų apsauga inter alia grindžiama teritorialumo principu, t.y. ženklas, tam, kad būtų saugomas tam tikros valstybės teritorijoje, jis nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti toje valstybėje įregistruotas. Antra vertus, ženklo savininkas savo, kaip ženklo savininko, teises ir gali ginti tik toje teritorijoje, kurioje galioja jo ženklui suteikta teisinė apsauga. Bendrijos prekių ženklo apsauga įtvirtinta 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos Prekių ženklų 2000 m. spalio 10 d. įstatyme Nr. VIII-1981 (toliau – Prekių ženklų įstatymas) (1 straipsnio 1 punktas, 2 straipsnio 22 punktas, 3 straipsnis). Prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas, Reglamento 4 straipsnis). Reglamento 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Bendrijos prekių ženklas turi vieningą statusą ir turi vienodą galią visoje Bendrijoje. Jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos Bendrijos mastu. Pažymėtina, kad Bendrijos prekių ženklas vertinamas ir ginamas kaip nuosavybės objektas. Reglamento 4 straipsnyje nurodyti žymenys, galintys sudaryti Bendrijos prekių ženklą. Jie įvardijami kaip bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Pagal Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymą saugomi prekių ir paslaugų ženklai gali būti sudaromi iš šių žymenų: žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; raidžių, skaitmenų; piešinių, emblemų; erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; bet kokio nurodytų žymenų derinio (5 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Tailando ribotos atsakomybės bendrovė Double A (1991) Public Company Limited ir jos įgaliotas atstovas D. J. yra pareiškę prašymą ginti prekės ženklo savininko pažeistas teises į jo užregistruotą Bendrijos prekių ženklą Europos Sąjungoje nuo 2003 m. (t. 1, b. l. 200, 201). Bendrijos prekių ženklų registro duomenimis, Tailando ribotos atsakomybės bendrovė Double A (1991) Public Company Limited nuo 2003 m. sausio 23 d yra įregistravusi prekių ženklą „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ (registracijos numeris 002277051), pareikštą pagal Nicos klasifikacijos klasę 16 klasės prekėms žymėti: popierius, kartonas ir jų gaminiai, <...> . Registracija yra galiojanti (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2015 m. gegužės 21 d. pažyma (t. 3, b. l. 25, prekių ženklų registracijos duomenų bazės: https://oami.europa.eu/ohimportal/lt/search-availability, https://www.tmdn.org/tmview/welcome#). Šį prekės ženklą sudaro žodinė dalis „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ ir erdvinių formų kompozicija - gaminių pakuotės vaizdas. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Tailando ribotos atsakomybės bendrovė Double A (1991) Public Company Limited Bendrijos prekių ženklų registre yra įregistravusi būtent prekių ženklą prekėms, tarp jų ir popieriui, kartonui žymėti, todėl jo apsauga galioja visos Europos bendrijos mastu, kuriai priklauso ir Lietuva (Reglamento 1 straipsnio 2 punktas, Prekių ženklų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Byloje taip pat nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (t.1, b. l. 140), 2012 m. lapkričio 15 d. sudarė sutartį su Kinijos bendrove „Qingdao Tiasen Paper Co. Ltd.“ dėl 7 800 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus įgijimo ir iš šios bendrovės 2013 m. sausio 7 d. gavo 1 000 pakelių kanceliarinio A4 formato popieriaus, kuris buvo pažymėtas prekės ženklu „a Double A by Advance Agro PREMIUM a“. 2013 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės ir pagalbinėse patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo paimtos 38 dėžės (5 pakeliai kiekvienoje), popieriaus pažymėto prekės ženklu „Double A“ (t. 2, b. l. 15-40); 2013 m. birželio 11 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandėliuojamas 96 dėžes ir 4 pakelius kanceliarinio popieriaus su žymėmis „Double A“ (t. 2, b. l. 57).

Pažymėtina ir tai, kad tik panašus į saugomą prekių ir paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali būti šio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas.

Sulyginus kratos metu ir A. S. pateiktų popieriaus pakuočių vaizdą ir Tailando ribotos atsakomybės bendrovė Double A (1991) Public Company Limited nuo 2003 m. sausio 23 d. įregistruoto prekių ženklo „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ (registracijos numeris 002277051) erdvinę formą, matyti, kad jos yra vizualiai tapačios. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytomis aplinkybėmis, jog kratos ir daiktų pateikimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtas popierius buvo pažymėtas būtent Tailando ribotos atsakomybės bendrovės Double A (1991) Public Company Limited nuo 2003 m. sausio 23 d įregistruotu prekių ženklu „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ (registracijos numeris 002277051).

Apygardos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai vadovaudamasis D. J. parodymais apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. yra Tailando įmonės gaminamo popieriaus distributorė. Apeliantas mano. Kad byloje D. J. teisė atstovauti Tailando įmonę nėra įrodyta, nes į bylą pateiktų įgaliojimų kopijos nėra nustatyta tvarka patvirtintos.

Įgaliojimo išdavimas yra įrodomasis faktas, kurį įrodžius darytina išvada apie atstovavimo santykių egzistavimą. Byloje nustatyta, kad D. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui elektroniniu paštu pateikė 2013 m. balandžio 29 d. įgaliojimo, išduoto Tailando ribotos atsakomybės bendrovės Double A (1991) Public Company Limited ir suteikiančio D. J. teisę atstovauti įmonę įgaliojime nurodytais klausimais nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 21 d., kopiją (t. 1, b. l. 198-199). Taip pat pateikė Tailando įmonės 2014 m. gruodžio 26 d. įgaliojimo D. J. būti jų įgaliotuoju asmeniu Lietuvoje, įgaliojime nurodytiems veiksmams atlikti, kopiją. Įgaliojimu taip pat suteikta teisė skirti savo pavaduotoją bet kuriems ar net visiems šiuo įgaliojimu jam pavestiems veiksmams atlikti (t. 3, b. l. 5-8). Šio įgaliojimo tikrumą patvirtino jį gavęs asmuo D. J.. Taip pat į bylą pateiktas Double A (1991) Public Company Limited įmonę atstovaujančio D. J. 2014 m. gruodžio 29 d. išduoto įgaliojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomajam direktoriui V. M., kopija. Juo V. M. paskirtas įmonės įgalioto atstovo D. J. pavaduotoju. Įgaliojimo terminas nurodytas nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 2-4). Šis įgaliojimas patvirtintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės J. Ž..

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas BPK 96 straipsnio, reglamentuojančio daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turinį kasacinėje 2006 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. 2K-113/2016, nurodė, kad jei byloje yra ne dokumento originalas ar nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija, būtina atlikti papildomus patikrinimo veiksmus ir įsitikinti, ar kopija atitinka originalą, teismas turi patikrinti ir nustatyti ne tik dokumente esančių duomenų sąsajumą (BPK 20 straipsnio 3 dalis) ir leistinumą (BPK 20 straipsnio 4 dalis), bet ir dokumento gavimo aplinkybes: kas, kada, iš kur, kam, į kur, kodėl pasiuntė faksogramą, ar dokumento kopijos tekstas atitinka originalą. Dokumentų patvirtinimo tvarka BPK nėra numatyta, tačiau ji numatyta CPK 114 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančio byloje asmens pateikto rašytinio (skaitmeninio) įrodymo kopija gali būti patvirtinta teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad 2014 m. gruodžio 26 d. įgaliojimo, išduoto D. J., kopija patvirtinta paties gavėjo, o 2014 m. gruodžio 29 d. įgaliojimo kopija patvirtinta gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės. Taigi šie įgaliojimai yra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė aplinkybes, susijusias su Tailando bendrovės dokumentų kopijų, esančių byloje, tikrumu. D. J. apklausiamas liudytoju patvirtino, kad byloje pateiktų įgaliojimų ir kitų Tailando ribotos atsakomybės bendrovės Double A (1991) Public Company Limited atsiųstų faksu ar elektroniniu paštu dokumentų kopijos atitinka originalus. Taip pat D. J. nurodė, kad įgaliojimai buvo išduoti tik atsiradus poreikiui, nes jis veikė pagal susitarimą dėl darbo, pasirašytą 2011 spalio 17 d. ir dirbo autorizuoto atstovo statusu. Apylinkės teismas taip pat nustatė, jog viešai prieinamojoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra nurodytas D. J. kaip Double A International Network (Lithuania) atstovas. Taigi, šio liudytojo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atstovavimo teisiniai santykiai tarp Tailando bendrovės ir D. J. susiklostė dar iki įgaliojimų išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad D. J. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti šio liudytojo parodymais. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad egzistuoja baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis), o tai silpnina motyvą nepasitikėti pateiktų įgaliojimų ir kitų dokumentų kopijomis.

Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. ir dabar yra Tailando bendrovės kanceliarinio popieriaus distributorius. Šias aplinkybes proceso metu patvirtino ir Tailando bendrovės atstovas D. J.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga: Tailando bendrovės 2015 m. gegužės 4 d. Paskirstymo pažymėjimas, kuriame patvirtinta, kad šio pažymėjimo išdavimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų neišimtiniu paskirstytuoju, turinčiu teisę reklamuoti ir pardavinėti jų „Double A“ popieriaus gaminius Lietuvoje nuo 2007 m. (t. 3, b. l. 43-44); Tailando bendrovės 2013 m. balandžio 29 d. prašymas Muitinės departamentui ištirti aplinkybes, susijusias su gaminių klastotėmis, pažymėtomis jų prekių ženklu, kuriame prašoma taip pat išsiaiškinti ir nustatyti kitus importuotojus, išskyrus jų teisėtą įgaliotąjį atstovą ir platintoją, kurie šiuo metu ir ateityje importuos „Double A“ produktus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 200-201). Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 5 d. pateikti duomenys apie kopijavimo popieriaus įvežimą iš trečiųjų šalių nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 14 d., iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat importuodavo kopijavimo popierių „Double A“ (t. 1, b. l. 175, 178-179).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. J. parodymus ir į bylą pateiktas Tailando ribotos atsakomybės bendrovės Double A (1991) Public Company Limited faksu ir elektroniniu paštu atsiųstas dokumentų kopijas vertino kaip dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei jas pripažino įrodymais ir jomis vadovavosi. Bei pagrįstai D. J. laikė Double A (1991) Public Company Limited teisėtu atstovu Lietuvoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ distributoriumi, kuriam tuo metu vieninteliam buvo suteikta teisė pardavinėti jų „Double A“ popieriaus gaminius Lietuvoje.

A. S. kaltės nepaneigia apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl D. J. pateiktos 2013 m. liepos 24 d. išvados (t. 2, b. l. 96-107). Visų pirma, pažymėtina, kad teismas D. J. 2013 m. liepos 24 d. pateiktą dokumentą, pavadintą „išvada“, vertino ne kaip specialisto išvadą, o kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. D. J. teisme taip pat apklaustas ne kaip specialistas, o kaip liudytojas. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius raštu kreipėsi į D. J. kaip Tailando bendrovės atstovą, prašydamas atlikti objektų tyrimą ir pateikė klausimus (t. 2, b. l. 53). D. J. 2013 m. liepos 24 d. raštu pateikė prašomus duomenis, pavadindamas juos išvada (toliau – pranešimas). Pranešime nurodyta, kad jis parengtas remiantis Dėžių fabriko, kuris pagamino popieriaus pakuotę pateiktais duomenimis. Iš prie jos pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad „Double A“ tikro ir padirbto popieriaus pakuotės bruožus palygino įmonė „D. A. Packing Company Limited“ (t. 2, b. l. 105-107), kuri nustatė originalios ir suklastotos pakuočių neatitikimus ir juos nurodė. Šias aplinkybes D. J. patvirtino ir apklausiamas teisme. Tai, kad kratų metu paimtos pakuotės skiriasi nuo originalios Tailando įmonės popieriaus pakuotės (seno ir naujo pavyzdžio), patvirtina ir 2014 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti apžiūrėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų originalios „Double A“ kanceliarinio popieriaus pakuotės (naujo pavyzdžio) ir vienos suklastotos „Double A“ popieriaus pakuotės skirtumai (t. 2, b. l. 83-88) bei 2014 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtos Double A atstovo Lietuvoje D. J. pateiktos seno ir naujo pavyzdžio kanceliarijos popieriaus Double A pakuotės. Buvo nustatyti šie skirtumai: 1) Originalios naujo pavyzdžio pakuotės mėlyna dalis yra ryškesnė, o klastotos pakuotės mėlyna spalva yra blankesnė; 2) Klastoto popieriau pakuotės priekinėje dalyje ir seno pavyzdžio pakuotės priekinėje dalyje per vidurį yra „by Advance Agro“ emblema, kurios nėra ant naujo pavyzdžio pakuotės; 3) Ant naujo pavyzdžio pakuotės nurodytos popieriaus savybės yra užrašytos paryškintu šriftu, seno pavyzdžio ir klastotoje pakuotėje užrašai padaryti paprastu šriftu; 4) Ant naujo pavyzdžio originalios pakuotės nurodyta, kad produktas pagamintas Double A (1991) Public Co., Ltd. Ant suklastotos pakuotės nurodyta, kad produktas pagamintas Advance Agro Public Co., Ltd. Ant seno pavyzdžio originalios pakuotės nurodyta, kad produktas pagamintas Advence Paper Co., Ltd. a subsidiary of Advance Agro Public Co., Ltd with is certified against the ISO standards for quality and environmental managment; 5) Ant naujo ir seno pavyzdžio originalių pakuočių yra užrašas „Made in Thailand“, ant suklastotos pakuotės šio užrašo nėra; 6) Ant originalios naujo pavyzdžio pakuotės nurodytas elektroninio pašto adresas double_a@doublea1991.com. Ant seno pavyzdžio ir suklastotos pakuotės nurodytas elektroninio pašto adresas double_a@advanceagro.com.; 7) Ant naujo ir seno pavyzdžio pakuočių yra atspausdintas pakuotės numeris, pakuotės supakavimo data ir laikas. Ant suklastotos pakuotės šių duomenų nėra. 2013 m. birželio 27 d. įmonės „D. A. Packing Company Limited“ pranešime, kuris įtrauktas į D. J. pranešimą (įvardijamą kaip išvada), nurodyta, kad originalios ir suklastotos pakuotės skiriasi: gabaritai, logotipo ir žodžio Thai ryškumas, laminavimo popieriaus svoris, leidimo duomenys (padirbtos „Double A“ pakuotės nelygios linijos, linijų spalva, spalvotos dėmės ant duomenų) ir spaudos žymės, ant suklastotos pakuotės nėra žodžių „Made in Thailand“, žymėjimo, eilės numerio, kuris gaunamas pakavimo procese iš departamento. Taigi, D. J. pranešimas sudarytas iš tiesioginio prekės ženklo turėtojo patvirtinimo dėl autentiškumo, nes esant prašymui tirti galimai svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių originalumą, būtina dėl tiriamų prekių originalumo kreiptis į tokių prekių gamintojus, kurie ir konstatavo faktą, ar prekė yra originali, ar ne. Be to, aplinkybę, kad iš A. S. vadovaujamos įmonės paimto iš Kinijos nuteistojo importuotas popierius savo savybėmis skiriasi nuo Tailando bendrovės išleisto originalaus popieriaus patvirtina 2013 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuria nustatyta, kad tirti pateiktoje pakuotėje Nr. 2 esantis popierius yra skirtingas nei popierius, esantis originalioje „Double A“ prekės ženklu pažymėtoje pakuotėje (t. 2, b. l. 110-115). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Įrodymus teismas vertina ne atskirai, o visumoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo D. J. pranešimo (išvados), įmonės „D. A. Packing Company Limited“ 2013 m. birželio 27 d. pranešimo, specialisto išvados bei D. J. paaiškinimų teisme nelaikyti įrodymais ir jais nesiremti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog aplinkybė, kad apeliantas subjektyviai vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu ir skundžiamą nuosprendį naikinti.

A. S. neigia, kad 326 pakelius minėto popieriaus jis realizavo tyčia, t. y. žinodamas, kad jos yra ne originalios bei, kad likusį prekių kiekį – 674 pakelius popieriaus pateikė realizuoti. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutinka iš dalies. BK 204 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tyčia ir tyčia yra būtina BK 204 straipsnio 2 dalies sudėčiai.

Taigi, šioje byloje yra aktualus tyčios klausimas, ar nuteistasis jam inkriminuotą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdamas, jog pateikė realizuoti neoriginalias prekes, ir norėdamas taip veikti.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. S., importavo įsivežtą kopijavimo popierių (19 400 kg) iš Kinijos kompanijos Qingdao Tiasen Paper Co.LTD. Tai patvirtina 2012 m. lapkričio 15 d. komercinėje sąskaita – faktūra, kurioje nurodoma, jog ji išrašyta „Qingdao Tiasen Paper Co, Ltd“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekė – kopijavimo popierius, aprašymas – A klasės, kiekis stopomis – 7 800, vieneto kaina 2 USD, visa suma – 15 600 USD (t. 2, b. l. 33, 36, 37,40); mokėjimo nurodymai užsienio valiuta iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus Qingdao Tiasen Paper Co, Ltd: 2012-11-07 – 3607,50 JAV dolerių, 2012-11-27 – 10822,50 JAV dolerių ir 2012-11-28 – 1170 JAV dolerių (t. 2, b. l. 30-32); 2013 m. liepos 5 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas apie tai, jog 2013 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo įsivežtą kopijavimo popierių (19 400 kg) iš Kinijos kompanijos Qingdao Tiasen Paper Co.LTD (t. 1, b. l. 175); paties nuteistojo parodymai. Šių aplinkybių nuteistasis neginčija. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis nurodė, kad iš Kinijos jam buvo pristatytas mažesnis kiekis ir kitas, nei buvo užsakytas popierius. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina 2013 m. sausio 7 d. krovinio neatitikimo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, jog 2013 m. sausio 7 d., 7:50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytas jūrinis konteineris, kurį atidarius buvo nustatyta, jog prekių kiekis neatitinka dokumentuose nurodytiems kiekiams. Važtaraštyje ir muitinės deklaracijoje nurodomas kiekis 7 800 pakelių A4 formato popieriaus, konteineryje rasta 1 000 vienetų pakelių minėtos produkcijos (t. 2, b. l. 45). Minėta, kad iš Kinijos atsiųstas popierius buvo pažymėtas seno pavyzdžio „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ (registracijos numeris 002277051), kuris kaip Bendrijos prekės ženklas yra vienintelis registruotas ir galiojantis šiuo metu. D. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie neteisėtą prekybą svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis pranešė 2013 m. kovo 21 d. (t. 1, b. l. 5). A. S. 2013 m. kovo 22 d. išsiuntė atsakymą, kad gerbia autorines teises ir įstatymus bei, kad pakuotė su svetimu prekės ženklu bus sunaikinta (t. 1, b. l. 5). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ iki pranešimo apie neteisėtą prekybą, t. y. iki 2013 m. kovo 21 d., buvo realizavusi 52 pakelius kopijavimo popieriaus A4 Double A Premium, po pranešimo iki 2013 m. birželio 7 d. realizavo dar 274 kopijavimo popieriaus pažymėtus svetimu A4 Double A Premium ženklu, importuotus iš Kinijos. Šias aplinkybes patvirtina: pažymos apie pardavimus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. buvo parduota kopijavimo popieriaus „A4 Double A Premium“ 280 vienetų (t. 2, b. l. 41-44, 60-61); 2013 m. balandžio 17 d. sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Latvijos tiekėjo A/S „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 60 dėžių/300 pakelių popieriaus „A4 Double A Premium“ (t. 2, b. l. 64), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie likučius nurodoma, jog 2013 m. birželio 11 d. iš A/V (duomenys neskelbtini) įgyto kopijavimo popieriaus A4 Double A Premium likutis yra 300 vienetų (t. 2, b. l. 44); 2013 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės ir pagalbinėse patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad kratos metu iš bendrovės sandėlio buvo paimtos 38 dėžės /190 pakelių, popieriaus pažymėto prekės ženklu „Double A“, taip pat paimti dokumentai (t. 2, b. l. 15-40); 2013 m. birželio 11 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, patvirtinantis, kad A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandėliuojamas 96 dėžes ir 4 pakelius, iš viso 484 pakelius kanceliarinio popieriaus su žymėmis „Double A“ (t. 2, b. l. 57).

Proceso metu A. S. tvirtino, kad iki pranešimo apie prekybą suklastotu popieriumi, jis nežinojo, kad jis yra suklastotas. Byloje esančiame 2013 m. liepos 23 d. dokumente, įvardintame išvada, D. J. nurodė, jog iš pirmo žvilgsnio žvelgiant į pateiktas popieriaus stopas, atrodo, kad tai yra „Double A“ prekės ženklo popierius (t. 2, b. l. 100, 102-103). Kaip minėta aukščiau, sulyginus kratos metu ir A. S. pateiktų popieriaus pakuočių vaizdą ir Tailando ribotos atsakomybės bendrovė Double A (1991) Public Company Limited nuo 2003 m. sausio 23 d yra įregistruoto prekių ženklo „a Double A by Advance Agro PREMIUM A“ (registracijos numeris 002277051) erdvinę formą, matyti, kad jos yra vizualiai tapačios. Byloje nėra duomenų, kad A. S. iš Kinijos užsakė būtent „a Double a“ prekės ženklo popierių. Tokios išvados negalima daryti ir iš byloje pateiktų dokumentų, susijusių su prekių užsakymu (mokėjimo dokumentai, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas apie tai, jog 2013 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo įsivežtą kopijavimo popierių (19 400 kg) iš Kinijos kompanijos Qingdao Tiasen Paper Co.LTD (t.1, b. l. 175)). Iš Tailando bendrovės 2015 m. gegužės 4 d. paskirstymo pažymėjimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neišimtinis paskirstytojas (t. 3, b. l. 43-44). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. S. iki D. J. pranešimo 2013 m. kovo 21 d. žinojo, jog prekės yra suklastotos. Tačiau vėlesni A. S. veiksmai, t. y., kad jis būdamas informuotas apie neteisėtą prekybą 2013 m. kovo 21 d., toliau pardavinėjo svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes ir tai žinojo, rodo jo tiesioginę tyčią. A. S. argumentai, kad jis po pranešimo prekeivio iš Latvijos nusipirktu popieriumi, paneigti byloje esančiais dokumentais: 2013 m. balandžio 17 d. sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Latvijos tiekėjo A/S „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 60 dėžių/300 pakelių popieriaus „A4 Double A Premium“ (t. 2, b. l. 64) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie likučius, kurioje nurodoma, jog iš A/V (duomenys neskelbtini) įgyto kopijavimo popieriaus A4 Double A Premium likutis 2013 m. birželio 11 d. yra 300 vienetų (t. 2, b. l. 44) bei byloje nustatytais faktais, kad iš Kinijos įmonės nuteistasis gavo 1 000 pakelių popieriaus, pažymėto svetimu prekių ženklu, o ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti 674 pakeliai. Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tai pagrindžia faktą, jog buvo realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėti 326 pakeliai popieriaus.

Taigi, nustatytos aplinkybės paneigia apelianto nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis toliau neketino prekiauti svetimu prekių ženklu pažymėtus, iš Kinijos atsiųstu popieriumi. Prekių pateikimas realizuoti reiškia tokių svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių perdavimą (parduodant, dovanojant, mainant ar pan.) trečiajam asmeniui arba tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksploatavimas pardavimui ir pan.). Tai, kad prekės su svetimu ženklu buvo laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ir prekių sandėliavimo vietoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)) bei, kad jos ir po pretenzijos buvo realizuojamos, patvirtina nuteistojo siekį tokiomis prekėmis prekiauti ir toliau, todėl pagrįstai pripažinta, kad 674 pakelių buvo pateikti realizuoti.

Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą galima teigti, kad neabejotinai nustatyta tai, jog A. S. realizavo 326 prekes ir siekė realizuoti 674 prekes, tačiau nepašalintos abejonės dėl to, kad jis 52 prekes iki Tailando įmonės įgalioto atstovo pretenzijos realizavo tyčia, o ne suklydęs dėl jų originalumo. Šios abejonės vertintinos A. S. naudai ir 52 pakelių pateikimas realizuoti šalinamas iš kaltinimo, atitinkamai mažinant nusikalstama veika padarytos žalos dydį iki 1 110,98 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje A. S. tyčia dėl 52 pakelių, realizuotų iki pretenzijos pateikimo, nustatyta vadovaujantis prielaida, bet ne byloje esančiais įrodymais, taigi nebuvo laikomasi reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, nustačius, kad nuosprendyje padaryta išvada dėl A. S. kaltės realizavus 52 pakelius iki pretenzijos pateikimo veikiant tyčia, neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Iš kaltinimo pašalinus 52 prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu realizavimą, turi būti išspręstas nuteistajam skirtinos bausmės klausimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių ribas, įvertina kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus. A. S. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, veika vertinama kaip baigta. A. S. dirba, vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai parinko skirtinos, BK 204 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudą. Įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. baudos dydis nustatytas mažesnis, negu sankcijoje už baudžiamąjį nusižengimą numatytas baudos vidurkis, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje aplinkybių, kurių pagrindu baudos dydį būtų galima dar labiau mažinti, nenustatyta, baudos dydis paliekamas toks, koks jis buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo, t. y. 24 MGL (903,84 Eur). Tokio dydžio bauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina ir pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti ir nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui.

Atsižvelgiant į tai, kad 52 pakeliai pašalinti iš kaltinimo, sprendžiama, kad būtina ir peržiūrėti priteitos turtinės žalos klausimą, nors apeliaciniame skunde jis nekeliamas.

Apylinkės teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino tinkamu civiliniu ieškovu ir nustatė, kad negautos pajamos gali būti skaičiuojamos tik už realizuotą priekių kiekį, t.y. laikant, jog A. S. neįvykdžius nusikalstamos veikos, popierių būtų pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje nesant priešingų įrodymų, yra įrodyta, jog minimali originalios „Double A“ pakuotės rinkos kaina galutiniam vartotojui yra 14 litų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje galima reikalauti atlyginti tik dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą, nustačius, kad A. S. veikdamas tiesiogine tyčia realizavo 274 prekes, už jas ir priteistinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos, kurios sudaro 3 836 Lt/ 1 110,98 Eur (Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnis). Ieškinys dalyje dėl negautų pajamų už 52 realizuotas prekes paliekamas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad A. S. realizavo 52 pakelius kanceliarijos popieriaus, pažymėto Tailando ribotos atsakomybės bendrovės „Double A (1991) Public Limited Company“ registruotu prekės ženklu, neturint prekės ženklo savininko leidimo. Nustatyti, kad A. S. padaryta nusikalstama veika padarė teisėtam prekių ženklo savininkui 1 110,98 Eur turtinę žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos turtinės žalos iš A. S. ir šioje nuosprendžio dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 836 Lt/ 1 110,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinį dalyje dėl negautų pajamų už 52 prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu realizavimą, palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.