Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. O. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines ir narkotines medžiagas neturėdama tikslo jas platinti, o būtent, 2010-02-18 apie 16.00 val. Šiaulių mieste, prie centrinio parko senojoje dalyje esančių teniso kortų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio bendra masė 0,163 g, bei narkotinių medžiagų – metadono, kurio bendra masė 0,051 g, ir heroino, kurio bendra masė 0,001 g, bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, gabeno šias psichotropines ir narkotines medžiagas nuo Šiaulių m. centrinio parko iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir laikė jas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki 2010-02-18, 20.00 val., kol jas rado ir kratos metu paėmė Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios O. O. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios O. O. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino O. O. kalta neteisėtai disponavus psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 str. 1 d., nes sulyginus kiek­vie­nos me­džia­gos (amfetamino, metadono, heroino) kie­kio san­ty­kį su Nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nu­ro­dy­tu kie­kiu ir su­dė­jus vi­sas procentais išreikštas da­lis, gau­tas skai­čius (pro­cen­tais) virši­ja san­ty­ki­nio ne­di­de­lio kie­kio ri­bas.

Iš esmės, nei savo kaltės, ne nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių apeliantė neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme.

Nuteistoji O. O. savo skundu prašydama skirti jai mažesnę bausmę arba paskirtą bausmę pakeisti į kitą bausmę, apeliuoja į tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad išsigydė nuo priklausomybės narkotikams, ieško darbo ir nori susigrąžinti dukrą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantei, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kad apeliantė, neišnykus teistumui, padarė nors ir nesunkų, tačiau tyčinį nusikaltimą, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į kritišką pačios O. O. savo elgesio įvertinimą – visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų apgailestavimą, ką įvertino kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas O. O. skirtinos bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, nors nuosprendyje nekonstatavo, jog apeliantė laikoma recidyviste. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. O. naują tyčinį nusikaltimą, už kurį yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendį (b. l. 110; 126-128), todėl yra recidyvistė (BK 27 str. 1 d.) – asmuo keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad O. O. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis pagal BK 259 str. 2 d. buvo nuteista 2007 m. spalio 11 d. Šiaulių mieto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau neatlikusi 1 metų laisvės apribojimo bausmės, padarė dar 4 nusikalstamas veikas, už kurias jai Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas, kuri to paties teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą (b. l. 110-111). Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti.

Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais O. O. skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas) pozityvaus poveikio nepadarė. Maža to, dėl neadekvataus nuteistosios, kaip motinos pareigų suvokimo, yra sprendžiamas klausimas dėl apeliantės motinos valdžios apribojimo jos mažametės dukters atžvilgiu (b. l. 64-67). Todėl kolegija daro išvadą, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.), O. O. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo O. O. paskirta beveik minimali BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai; BK 40 str. 2 d.), nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.

Be abejonės, nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės O. O. apibūdina teigiamai, tačiau, kolegijos nuomone, vien deklaruojami pozityvūs siekiai (noras susirasti darbą, susigrąžinti vaiką ir pan.) nėra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę į kitą ar dar labiau sumažinti paskirtą bausmę, kaip prašo apeliantė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios O. O. apeliacinį skundą atmesti .