- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1473-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24546-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų asmenų G, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., Č. B., Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija, asociacija „Santaros slėnis“
- Ieškovas
- Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro
- Kategorijos
- 2.6.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų asmenų G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž. ir Č. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos Vilniaus skyriaus sprendimų dėl 1997-11-25 Valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo panaikinimo, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys byloje - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, asociacija „Santaros slėnis“, G. Ž., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (VMTIIMC) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimą Nr. 49VĮ-847-(14.49.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015-03-10 sprendimą Nr. lSS-14I5-(9.5.) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-05 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtą ieškovo 2015-04-09 pateiktą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-10 sprendimo Nr. 49SJN-355-(14.49.105.) nutraukti 1997-11-25 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 61 K01/97-14317 dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos. Ieškovas su minėtais sprendimais nesutiko ir 2015-06-25 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šių sprendimų, kuriais buvo nutraukta panaudos sutartis. Jau po skundo pateikimo, ieškovas 2015-06-29 gavo atsakovo 2015-06-25 raštą, kuriame buvo konstatuota, jog panaudos sutartis laikoma nutraukta. Atsakovas savo sprendime informavo ieškovą, kad nutraukia panaudos sutartį dėl to, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį - netvarkomas, sukrautos šiukšlės, ir kt. Atsakovo motyvai dėl panaudos sutarties nutraukimo yra nepagristi ir neteisėti. Sklypo naudojimo paskirtis yra nustatyta panaudos sutartyje - ieškovo gyvuliukų veislynui, laboratorijai, administracinėms patalpoms ir sandėliams eksploatuoti. Ieškovas laikėsi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, vietos savivaldos ir kitų institucijų nustatytų naudojimosi sklypu sąlygų ir apribojimų, sklype veikia ieškovo Imunologijos ir Biomodelių skyriai. Šiuose skyriuose vykdomi moksliniai tyrimai susiję su imunologijos, ląstelių kultūros technologijų ir imuninės analizės, biologijos, medicinos, toksikologijos, imunologijos, virusologijos mokslo sritimis, bei farmacijos pramonės plėtra. Šiems tyrimams atlikti yra naudojami laboratoriniai gyvūnai: pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, triušiai, kiaulės, avys, kurie yra laikomi ir veisiami Biomodelių skyriui priklausančiame eksperimentinių laboratorinių gyvūnų veislyne. Ginčo sklype yra auginami ekologiški parašai šiems gyvūnams.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo kontrolės skyrius atliko ginčo žemės sklypo naudojimo kontrolę ir surašė 2009-10-01 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 6.18-443. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas vakarinėje pusėje pagal savivaldybės įmonės 1997-07 parengtą planą ties ribų posūkių taškais „18“, „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, nenaudojamas; nenaudojamoje sklypo dalyje auga medeliai, krūmynai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko pakartotinę sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo kontrolę ir 2011-12-21 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-306. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2009-10-01 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6.18-443. Pakartotinai patikrinus žemės sklypo naudojimą, surašytas Vilniaus miesto skyriaus 2012-09-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-199. Minėtame akte pažymėta, kad „dalis teritorijos nenaudojama (schemoje nurodyta vakarinėje dalyje)“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-05-28 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-141 patikrinta teritorija, patenkanti į buvusios savininkės S. Ž. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėta teritorija nenaudojama, joje nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, teritorija apaugusi aukšta žole. Vilniaus miesto skyriaus specialistas 2015-02-25 patikrino žemės sklypo, naudojimą ir surašė Vilniaus miesto skyriaus 2015-02-26 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-90. Patikrinimo metu inter alia nustatyta, kad žemės sklypo teritorija yra neracionalaus dydžio. Eksploatuojami pastatai susikoncentravę ir išsidėstę rytinėje sklypo dalyje, šiaurinė dalis nėra užstatyta pastatais. Šiaurinė žemės sklypo dalis atskirta asfaltuotu keliu ir nėra naudojama, joje yra pieva, auga krūmai ir nedideli medeliai. Dalis šios teritorijos apaugusi aukšta žole, užteršta šiukšlėmis; per laukus išvažinėtas keliukas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-03-10 informavo ieškovą, kad ieškovas pažeidė panaudos sutarties sąlygas - naudojo žemės sklypą ne pagal paskirtį, todėl vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, panaudos sutartis bus nutraukta praėjus trijų mėnesių terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-17 įsakymu nutraukta panaudos sutartis. Dalis žemės sklypo patenka į buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribas ir į iki 1940 m. buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribas. Vilniaus miesto skyrius 2015-07-27 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Projekto tikslas - pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu suformuojant žemės sklypą perdavimui neatlygintinai naudotis Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui, žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribose ir žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribose, bei esant galimybei, suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančioje į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribas. Tretieji asmenys K. B., G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į S. Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusiame Vanaginės kaime (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Didžioji dalis nacionalizuotos žemėvaldos ploto patenka į Valstybinio mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui panaudos sutartimi perduoto žemės sklypo ribas. Dėl panaudos sutarties sudarymo tretiesiems asmenims negalėjo būti ir iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimą Nr. 49VĮ-847-(14.49.2.) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2015-03-10 sprendimą Nr. lSS-14I5-(9.5.); priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir valstybės naudai. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad atlikdamas sklypo naudojimo patikrinimą ir surašydamas 2015-02-26 patikrinimo aktą sudarė galimybę ieškovo atstovams patikrinimo metu susipažinti su surinkta medžiaga. Minėtas aktas nėra pasirašytas ieškovo atstovo. Ieškovo atstovas turėjo būti kviečiamas atliekant žemės sklypo patikrinimą. Teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas grubiai pažeidė esmines sąlygas. Ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimui.Teismas nustatė, kad ieškovas buvo pateikęs siūlymą dėl sklypo dalies grąžinimo natūra buvusiems jo savininkams (tretiesiems asmenims), detaliajame plane pažymėta skaičiais 18, 1, 2, 3, 4, 5, 6, todėl padarė išvadą, kad tenkinus ieškovo reikalavimus, nebūtų pažeisti buvusių žemės savininkų interesai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo pagrindo nutraukti sutartis su ieškovu pilna apimtimi, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo ketinama pertvarkyti išnuomotą žemės sklypą, sutinkant dalį žemės sklypo palikti ieškovui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemės sklypas perduotas neatlygintinai naudotis jame esančių statinių eksploatavimui, todėl būtent šiam tikslui (panaudos sutartyje nurodytų statinių eksploatavimui) ir turėjo būti naudojamas visas panaudos teise suteiktas žemės sklypas. Vadinasi, siekiant konstatuoti, kad ieškovas tinkamai vykdė panaudos sutartį, turi būti nustatyta, kad ieškovas visą sutarties galiojimo terminą žemės sklypą naudoja instituto gyvuliukų veislyno, laboratorijos, administracinių patalpų ir sandėlių eksploatavimui. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dalį žemės sklypo ieškovas visada naudojo žaliojo pašaro auginimui ir šieno ruošimui. Vadovaujantis byloje surinkta informacija, labiau tikėtina, kad pašaras nėra ruošiamas ieškovo, tačiau yra perkamas. Be to ieškovas pats pripažįsta, kad ketina žemės sklypą naudoti kitais tikslais. Vadinasi, galimai ieškovas iš esmės nurodo naudojantis žemės sklypo dalis žaliojo pašaro ruošimui tik siekdamas išsaugoti galimybę naudoti visą žemės sklypo plotą ir panaudoti jį ateityje numatomų projektų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė šiurkštaus panaudos sutarties pažeidimo fakto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamas, sudarytos sutarties sąlygoms prieštaraujantis žemės sklypo naudojimas suponuoja sutarties pažeidimą.Nuo 2009 m. iki 2015 m., kai buvo nutraukta panaudos sutartis, net 5 kartus buvo atlikta žemės sklypo naudojimo kontrolė ir visais atvejais buvo nustatyta, kad ieškovas nenaudoja tam tikrų žemės sklypo dalių pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį. Be to, reikalavimas naudoti žemės sklypą pagal paskirtį yra taikomas visai ginčo žemės sklypo teritorijai, o ne tam tikrai jo daliai. Šis reikalavimas taikomas be išimčių visą panaudos sutarties galiojimo laiką. Todėl nustačius, kad panaudos gavėjas konkrečiu laikotarpiu naudojo žemės sklypą ar jo dalį ne pagal paskirtį/žemės sklypo nenaudojo, konstatuotinas esminis panaudos sutarties pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atliekamus patikrinimus. Ieškovas teikė paaiškinimus dėl žemės sklypo naudojimo, vieną iš patikrinimo aktų yra pasirašę ieškovo atstovai, dalyvavę žemės sklypo patikrinime. Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimui. Tačiau, žemės sklypo naudojimo kontrolė buvo atliekama periodiškai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustačius panaudos sutarties pažeidimus, ieškovas turėjo realias galimybes pašalinti panaudos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo.Nors ieškovas ir nurodo neprieštaraujantis dėl dalies žemės sklypo grąžinimo valstybei ir deklaruoja neužkertantis kelio valstybei vykdyti įsipareigojimus pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą atžvilgiu, tačiau tiek teikdamas ieškinį teismui, tiek ir viso teisminio proceso metu, prašė teismo panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu nutraukta žemės sklypo panaudos sutartis visa apimtimi, nors tuo atveju, jei ieškovas iš tikrųjų ketintų atsisakyti dalies ginčo teritorijos, ieškovas galėjo tikslinti reiškiamus reikalavimus ir prašyti teismo panaikinti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą iš dalies. Žemės sklypas patenka ne tik į buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribas, tačiau ir į buvusios savininkės S. Ž. žemėvaldos ribas. Ši žemės sklypo dalis, vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktais, nėra naudojama, tačiau dėl jos grąžinimo valstybei ieškovas nėra išreiškęs sutikimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas nepažeistų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ar jų teisių perėmėjų teisių.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 12,82 Eur pašto išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai reikalavimai byloje pareikšti dėl valstybės institucijų galimai neteisėtų veiksmų, laikoma, kad ši institucija (atsakovas) byloje atstovauja valstybei, todėl tokia institucija bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėti neprivalo.Atsakovas 2016-10-03 pateikė teismui prašymą dėl asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą iki nacionalizacijos buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribose įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi šių asmenų interesas iš esmės yra analogiškas į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusios savininkės S. Ž. valdytos žemėvaldos ribose, interesui. Teismas, neišdėstęs jokių motyvų, Nacionalinės žemės tarnybos prašymo netenkino. Taigi, įtraukdamas tik dalį suinteresuotų asmenų, teismas galėjo pažeisti į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teises ir sukurti situaciją, kai analogišką teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys subjektai yra traktuojami iš esmės skirtingai.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, taikydamas materialinės teisės normas, turėjo atsižvelgti, kad šioje byloje tarp atsakovo nėra susiklostę įprastiniai civiliniai teisiniai santykiai. Žemės įstatymas numato biudžetinėms įstaigoms sklypo suteikimą tik statinių eksploatavimui. Šios normos negali būti traktuojamos plečiamai, t. y. kaip suteikiančios biudžetinėms įstaigoms teisę žemę naudoti kitais tikslais nei pastatų eksploatavimas – žolės auginimas, šieno ruošimas ir pan. Nacionalinė žemės tarnyba turi ne tik teisę, bet ir pareigą, nustačius, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, imtis priemonių nutraukti žemės panaudos sutartį.Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas grubiai pažeidė esmines sąlygas ir kad ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties trūkumų pašalinimui. Tačiau teismui yra pateikti įrodymai, kad žemės sklypo valstybinė žemės kontrolė buvo vykdoma reguliariai ir visą laiką buvo surašomi aktai. Be to, teismas neįvertino, kad panaudos sutartis visų pirma nutraukta dėl to, kad žemės sklypą ieškovas naudoja ne pagal paskirtį.Ieškovas patikrinimo akte nustatytų svarbių aplinkybių, kad sklypas yra didelis, kad statiniai susikoncentravę vieno sklypo dalyje, kad sklypas yra kitos tikslinės paskirties (ne žemės ūkio) ir neskirtas žemės ūkio veiklai, neneigė ir neginčijo. Ieškovas netgi neginčijo šiukšlių ar nelegalių keliukų buvimo fakto, tik nurodė, kad šie pažeidimai yra mažareikšmiai. Pats faktas, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį yra esminis panaudos sutarties sąlygų pažeidimas ir yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį.Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovo pozicijos prieštaringumą, pozicijų keitimą dėl sklypo reikalingumo bei turėjo vertinti paties ieškovo pateiktus raštus, kad jis siekia perduoti sklypą tretiesiems asmenims kaip įrodymus, kad sklypas ieškovui nereikalingas. Vien tai, kad ieškovas pats teikia įrodymus, kad jis neaugins pašarų, o siekia šią teritoriją perduoti tretiesiems asmenims – privačioms įmonėms vystyti gamybą, rodo, kad ši teritorija ieškovo statinių eksploatavimui, taip pat žaliojo pašaro auginimui nereikalinga, o reikalinga kitiems galimai susijusiems juridiniams asmenims.Į bylą yra pateikti įrodymai, jog ieškovas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš įvairių tiekėjų perka pašarus auginamiems gyvūnams. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, jog ieškovas pastatą – gyvuliukų veislyną iki 2021-06-21 buvo išnuomojęs privačiam subjektui – UAB „Arbor Medical Corporation LT“.Teismas kritiškai turėjo vertinti ieškovo teiginius, kad žemės sklype, esančiame Vilniaus miesto teritorijoje, kuris ribojasi su Vanaginės pramoniniu komplekso teritorija ir kuriame vykdoma pramoninė veikla bei kuris yra arti judraus (duomenys neskelbtini), ieškovas neva augina ekologišką žolę. Be to, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, kad 11 ha teritorija pelėms, jūrų kiaulytėms ir kitiems gyvūnams maitinti Vilniaus miesto teritorijoje augančia žole ir šienu yra neracionalus ir per brangiai valstybei kainuojantis valstybės subjekto elgesys.Atsižvelgiant į tai, kad sklypo naudojimo paskirtis yra pastatų eksploatavimui, konstatuotina, kad esamas 11,2457 ha ploto sklypas yra ženkliai per didelis dviem statiniams (gyvuliukų veislynui ir laboratorijai) eksploatuoti.Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovo darbuotojų surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai laikyti oficialiais rašytiniais įrodymais, o juose nurodytos aplinkybės, jog ieškovas naudoja sklypo dalį ne pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį yra laikomos visiškai įrodytomis. Teismas, pripažindamas, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, nebūtų pažeisti buvusių savininkų interesai, sumaišė skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo teritorijas, kadangi į ginčo žemės sklypą patenka dvi grąžintinos teritorijos: buvusio rėžinio Prašiškių kaimo ir atskira buvusios savininkės S. Ž. žemėvalda. Tretieji asmenys, kurie yra įtraukti į šią bylą, yra pretendentai atkurti į ginčo sklypo šiaurinėje dalyje buvusią S. Ž. žemėvaldą ir būtent šios dalies ieškovas nesutinka atsisakyti.
Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas neturi kompetencijos ir negali vertinti sklypo naudojimo. Tą objektyviai ir nešališkai gali daryti tik valstybės mokslo politikos suvokimą turintis subjektas, šiuo atveju tai galėtų būti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija - valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į bylą yra pateikti ieškovo įrodymai, jog ginčo sklype planuojamų vykdyti projektai „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA)“ ir „Biotechnologijų, biofarmacijos ir biomedicinos inovacijų investicinės zonos vystymas“ (arba „Mokslinis gamybinis kompleksas inovatyviems rekombinantiniams medicininiams produktams“) yra susiję su valstybės mokslo politika ir galimybėmis finansuoti mokslo plėtros projektus. Atsakovo samprotavimai, jog to paties dydžio sklypas (jo dalis) anksčiau buvo naudojamas vienaip (žaliojo pašaro auginimui), o įgyvendinus minėtą projektą (ar projektus) būtų naudojamas jau kitaip (intensyviau ir galbūt jau nebūtų auginamas žalias pašaras), neva parodo ieškovo teikiamų įrodymų prieštaringumą, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Projektų vykdymas niekaip neprieštarauja sklypo naudojimo paskirčiai ir niekaip nepaneigia, jog jei būtų įgyvendinami šie projektai, ankstesnis sklypo dalies naudojimas žalio parašo auginimui, būtų buvęs netinkamu pagal panaudos sutartį.Sklypo dalis visada buvo naudojama žaliojo pašaro auginimui ir tą darė ieškovo darbuotojai, byloje yra pateiktos nuotraukos kaip atrodo sklypas žolės augimo sezono metu. Sklypas niekada nebuvo pripažintas apleista žeme.Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas panaudos sutartį bei nesuteikdamas galimybės pateikti paaiškinimus bei ištaisyti trūkumus, piktnaudžiavo savo funkcijomis ir teisėmis (įgaliojimais), pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.208 straipsnį.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas turėjo pirmos instancijos teismo prašyti panaikinti sprendimą iš dalies. Tokie atsakovo samprotavimai yra nelogiški ir teisiškai nereikšmingi. Ne ieškovas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovui, o ne ieškovui, kyla pareiga ištaisyti savo nepagrįstus sprendimus.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinius skundus prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra 1997-11-25 valstybinės žemės panaudos sutarties šalis, tačiau priima sprendimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo. 2014-02-19 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pradėtas dokumentų projekto dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimas. Tolesnei žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo procedūrai esminės įtakos turi šios bylos baigtis. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, natūra ginčo žemė negalėtų būti grąžinama, nes žemės sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, tačiau ši žemė būtų išperkama remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu.
Tretieji asmenys G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovas neįrodė, kad visą laikotarpį tinkamai, pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį, naudojo visą 11,2457 ha ?emės sklypą, o argumentai dėl žaliojo pašaro auginimo ir šieno ruošimo yra visiškai nepagrįsti bei neįrodyti tinkamais ir leistinais įrodymais. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog byloje surinkta informacija patvirtina labiau tikėtina faktą, jog pašaras nėra ruošiamas ieškovo, tačiau yra perkamas iš kitų asmenų. Todėl ieškovo teiginiai, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais neturėjo sudaryti teismui pagrindo tenkinti ieškinį. atsakovas pagrįstai kritikuoja teismo argumentus dėl to, kad neva atsakovas neįrodė šiurkštaus panaudos sutarties pažeidimo fakto. Pagal CPK nustatytą įrodinėjimo pareigą, būtent ieškovas privalėjo paneigti valstybinės žemės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypo netinkamo naudojimo, o ne atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė panaudos sutartį.Atsakovas tinkamai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovui panaudos teise (neatlygintinai, be aukciono) buvo suteiktas didelės vertės valstybės turtas - 11,2457 ha žemės sklypas, skirtas panaudos sutartyje numatytai paskirčiai - gyvuliukų veislynui, laboratorijai, administracinėms patalpoms ir sandėliams eksploatuoti. Būtent šiai paskirčiai ieškovas privalėjo visą panaudos sutarties galiojimo terminą naudoti žemės sklypąsutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo naudojimo kontrolė buvo atliekama periodiškai, kiekvienu konkrečiu atveju nustačius panaudos sutarties pažeidimus, ieškovas turėjo realias galimybes pašalinti panaudos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su trečiųjų asmenų G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliantų pozicija, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras su trečiųjų asmenų G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Būtent tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai panaudos santykiai, o su trečiaisiais asmenimis ieškovas neturi jokių teisinių santykių ir dėl to negali savo veiksmais, ar neveikimu pažeisti trečiųjų asmenų teisių ar interesų.Ieškovas niekada faktiškai nebuvo išnuomojęs gyvuliukų veislyno pastato, o tik buvo su UAB „Arbor Medical Corporation LT“ 2011 m. sutaręs vykdyti bendrus mokslo – verslo projektus, tačiau negavus finansavimo pagal priemonę „Inoklaster LT+“, 2013 m. sutartį nutraukė. Ieškovo Turto valdymo ir viešųjų pirkimų bei Biomodelių skyriuose dirba darbuotojai, susiję su ūkio ir infrastruktūros priežiūra, todėl esant poreikiui ieškovas galėtų papildomai įrodyti, jog turi personalą, kuris dirba darbą, susijusį su sklypo tvarkymu. Ieškovas visuose savo teiktuose dokumentuose nuosekliai teikė įrodymus, jog sklypas buvo naudojamas sklype veikiantiems ieškovo Imunologijos ir Biomodelių skyriams. Šiuose skyriuose vykdomiems tyrimams atlikti yra naudojami laboratoriniai gyvūnai: pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, triušiai, kiaulės, avys, kurie yra laikomi ir veisiami Biomodelių skyriui priklausančiame eksperimentinių laboratorinių gyvūnų veislyne. Laboratoriniai gyvūnai turi būti šeriami natūraliais, kokybiškais, ekologiškais pašarais. Šiam tikslui ginčijamame atsakovo sprendime minima dalis sklypo visada buvo naudojama žalio pašaro auginimui ir šieno ruošimui kas visiškai atitiko panaudos sutarties 3 punkte nustatytą sklypo naudojimo paskirtį.Šiuo metu IMC tikisi sukurti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą ir išplėtojant esamą infrastruktūrą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant projektą „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA)“ (projektas yra valstybės projektų sąraše, numatyta skirti apie 3 mln. Eur finansavimo, įrodymai buvo nuolat pateikinėjami į bylą). Projekto metu ginčijama Sklypo dalis būtų panaudota projekto tikslams reikalingos infrastruktūros kūrimui.Trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi šioje byloje jie nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų ir byloje nenagrinėjami su trečiaisiais asmenimis susiję klausimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinio bei teisinio pagrindo.Apeliantų skundai tenkintini iš dalies, sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio1 dalies 2 punktas).Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės žemės panaudos sutarties, sudarytos 1997 m. lapkričio 25 d. tarp valstybinio žemės valdytojo ir ieškovo VMTIIMC, kuria ieškovui VMTIIMC panaudos teise 99 metų terminui buvo perduotas 11.2457 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo teisėtumo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendė, kad ieškovas VMTIIMC pažeidė panaudos sutarties sąlygas - naudojo žemės sklypą ne pagal paskirtį, todėl panaudos sutartis 2015-06-17 buvo nutraukta. Apeliantai – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir tretieji asmenys, pretenduojantys į žemės atkūrimą natūra, tvirtina, jog ieškovo panaudos teise valdoma teritorija nenaudojama pagal paskirtį, didžiojoje žemės sklypo dalyje nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, teritorija apaugusi aukšta žole, o ieškovo eksploatuojami pastatai susikoncentravę ir išsidėstę tik rytinėje sklypo dalyje, tuo tarpu šiaurinė dalis nėra užstatyta nei pastatais nei kitaip ieškovo nėra naudojama, o paaiškinimai, kad ten ruošiamas ekologiškas pašaras veislyne auginamiems gyvūnams neįrodyti ir nepagrįsti. Ieškovas nesutinka su apeliantų pozicija ir nurodo, jog sklype veikė ieškovo Imunologijos ir Biomodelių skyriai, yra veislynas, kiti statiniai, o Skyriuose vykdomiems tyrimams atlikti naudojami veislyne auginami laboratoriniai gyvūnai ir dalį žemės sklypo ieškovas visada naudojo žaliojo pašaro auginimui, šieno ruošimui ir žemės sklypą naudojo pagal paskirtį. Be to, sklype numatyta vystyti mokslo ir verslo plėtos programą.Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (LR ŽĮ) 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas) perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Iš bylos dokumentų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pagrindinė šio ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys nesklebtini), kurio unikalus Nr.0101-0005-0102, paskirtis yra „Kita“. Žemės sklypo būdas ar pobūdis registre nėra nurodytas.Tik šalių 1997 m. lapkričio 25 d. sudarytoje Valstybinės žemės panaudos sutartyje detaliau nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir pobūdis: kitai paskirčiai, skliaustuose nurodyta - instituto gyvuliukų veislynui, laboratorijai, administracinėms patalpoms ir sandėliams eksploatuoti. Pažymėtina, kad sutartis šalių buvo keičiama, taip pat 2010 m. birželio 28 d. Susitarimu: sutarties šalys pakeitė Panaudos sutarties 3 punktą jį papildydami taip: Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka“. Taigi, sutarties šalys faktiškai numatė galimybę, jog ieškovo patikėjimo teise naudojamo valstybės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis teisės aktų nustatyta tvarka gali būti keičiami. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ieškovas yra valstybinė mokslinių tyrimų institucija. LR Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr.1091 buvo patvirtinti Valstybinio mokslinio tyrimų instituto inovatyvios medicinos centro įstatai, iš kurių matyti, kad Centro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Centras yra viešasis juridinis asmuo, kurio misija – vykdyti valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius šiuose įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Centro savininkė yra Lietuvos Respublika.Kaip minėta, Įstatymas imperatyviai įpareigoja panaudos davėją nutraukti valstybinės žemės panaudos sutartį tais atvejais, kai žemė naudojama ne pagal paskirtį ar panaudos gavėjas neatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas žemės sklypas. Atsakovas valstybinės žemės panaudos sutartį su ieškovu nutraukė remdamasis CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6.642 straipsnio 1 dalimi, LRŽĮ 8 straipsnio 6 punktu, poįstatyminiais teisės aktais ir atliktais patikrinimų rezultatais, teigdamas, jog ieškovas VMTIIMC naudoja žemės sklypą ne pagal paskirtį, o būtent tai, kad dalis sklypo teritorijos nėra užstatyta pastatais ir šį sklypo dalis, kaip teigiama, nenaudojama, nes apaugusi žole, kai kur - medeliais, teritorijoje rasta šiukšlių. Tačiau kaip matyti iš ankstesnių dokumentų ir atsakovo raštų, šiuo metu yra vykdomas pretendentų nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemę Vanaginės kaime, Vilniaus mieste, o taip pat buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijoje, ir į dalį žemės sklypo, kurį panaudos teise valdo ieškovas, pretenduoja fiziniai asmenys. Taigi, šiuo atveju susikerta tiek visuomeninis, valstybinis, tiek privatus interesas (kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, nutraukęs panaudos sutartį su ieškovu, 2015 m. liepos 27 d. atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo ir šalia esančios laisvos valstybinės žemės ploto pertvarkymo projekto rengimo (e.b.l. 127, 1 t.). Projekto tikslas – pertvarkyti ginčo žemės sklypą padalijimo būdu suformuojant žemės sklypą neatlygintinai naudotis ieškovui VMTIIMC, žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribose ir žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribose (ir kt)).Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę ir apsiribojo atsakovo įvardintų pažeidimų analizavimu kaip antai šiukšlių neišviežimas ar tariamai ekologiško pašaro ekspertimentiniams gyvūnams auginimas sklype, nenumatytų išvažinėtų keliukų buvimas. Tačiau nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ginčo žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo aplinkybių – kodėl būtent tokio dydžio ir ribų žemės sklypas panaudos teise buvo perduotas ieškovui kaip mokslo įstaigai. Kolegijos vertinimu, siekiant teisingai išnagrinėti bylą turėtų būti atskleistos tiek panaudos sutarties sudarymo aplinkybės – pareikalauta pateikti prašymus ir kitus lydinčius dokumentus, kurių pagrindu centrui buvo perduotas būtent tokio dydžio ir lokalizacijos žemės sklypas, ar kas buvo numatyta planuose šiame sklype vystyti. Teismas taip pat netyrė kieno iniciatyva ir dėl kokiu tikslu buvo sudarytas Susitarimas dėl galimybės keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra analizuojama kolegijos vertinimu teisiškai reikšminga aplinkybė kokias žemės panaudos gavėjas funkcijas, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, turėjo atlikti. Byloje taip pat nebuvo analizuojama, kokia valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirtis, koks būdas ar pobūdis šioje teritorijoje buvo numatyti pagal Vilniaus miesto strateginį plėtros planą ir pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr.1263 patvirtino Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą ir pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Finansų ministerijai – dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa). Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos paskirtis – sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose, tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas Lietuvos biotechnologijų, biofarmacijos, molekulinės medicinos, inovatyvių medicinos technologijų, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų sektoriams plėtoti. Slėnio vieta yra Vilniuje, Santariškių–Visorių ir Saulėtekio teritorijose (Nutarimo 1 punktas). Nutarime minima, kad žinių ekonomikos branduoliui plėtoti skirtas 62 hektarų plotas (iš jų – 2,4 hektaro verslo paramos infrastruktūrai kurti), o kaip matyti iš Nutarimo 15 punkto keletas svarbių Slėnio profilį atitinkančių mokslo institucijų veikia už kuriamo Slėnio ribų – vienas jų - valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padaliniai. Koncentruoti ir konsoliduoti šiuos valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir padalinius su jau esančiomis Santariškėse–Visoriuose ir Saulėtekio alėjoje institucijomis – vienas pagrindinių Slėnio kūrimo uždavinių. Viena iš investicijų į Slėnio infrastruktūrą krypčių yra naujų tyrimo centrų kūrimas, statant naujus infrastruktūros objektus, sukuriant naujas mokslo laboratorijas, atnaujinant esamas mokslo laboratorijas (taip pat ir Jungtinis inovatyvios medicinos centras, kurio dalimi pagal Projektą turėjo tapti ieškovas) (31. punktas). Štai Nutarimo 35.2. punkte numatyta, kad atviros prieigos centro Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų laboratoriją bus siekiama papildomumo principais integruoti su valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ((duomenys nesklebtini)) patalpose kuriamo Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro (veislyno) infrastruktūra, pagal tai bus derinamas ir įsigyjamos aparatūros (Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų laboratorijos) laikymas Jungtinio inovatyvios medicinos centro arba valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro patalpose.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti ar išreikalauti iš valstybinių institucijų duomenis, kurie leistų padaryti išvadas kokioms funkcijoms atlikti ir kokiems projektams vystyti panaudos gavėjui iš tiesų buvo perduotas naudotis toks ginčo valstybinės žemės sklypas, ar panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, jei neatlieka – dėl kieno kaltės ir, atitinkamai padaryti išvadą ar tikslinga ir ekonomiška, kad tokio dydžio valstybinės žemės sklypas ieškovo būtų ateityje naudojamas.Dėl tirtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir esmės bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų reikalavimus, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas. Tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka. Todėl yra pagrindas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo į bylą įtraukti trečiųjų asmenų, dėl kurių kaip pretendentų į žemės sklypo dalies atkūrimą ieškovas ginčo nekelia (CPK 47 straipsnis). Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi bylą nagrinėjant iš naujo šis klausimas turės būti sprendžiamas ateityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.