Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (VMTIIMC) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimą Nr. 49VĮ-847-(14.49.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015-03-10 sprendimą Nr. lSS-14I5-(9.5.) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-05 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtą ieškovo 2015-04-09 pateiktą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-10 sprendimo Nr. 49SJN-355-(14.49.105.) nutraukti 1997-11-25 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 61 K01/97-14317 dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos. Ieškovas su minėtais sprendimais nesutiko ir 2015-06-25 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šių sprendimų, kuriais buvo nutraukta panaudos sutartis. Jau po skundo pateikimo, ieškovas 2015-06-29 gavo atsakovo 2015-06-25 raštą, kuriame buvo konstatuota, jog panaudos sutartis laikoma nutraukta. Atsakovas savo sprendime informavo ieškovą, kad nutraukia panaudos sutartį dėl to, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį - netvarkomas, sukrautos šiukšlės, ir kt. Atsakovo motyvai dėl panaudos sutarties nutraukimo yra nepagristi ir neteisėti. Sklypo naudojimo paskirtis yra nustatyta panaudos sutartyje - ieškovo gyvuliukų veislynui, laboratorijai, administracinėms patalpoms ir sandėliams eksploatuoti. Ieškovas laikėsi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, vietos savivaldos ir kitų institucijų nustatytų naudojimosi sklypu sąlygų ir apribojimų, sklype veikia ieškovo Imunologijos ir Biomodelių skyriai. Šiuose skyriuose vykdomi moksliniai tyrimai susiję su imunologijos, ląstelių kultūros technologijų ir imuninės analizės, biologijos, medicinos, toksikologijos, imunologijos, virusologijos mokslo sritimis, bei farmacijos pramonės plėtra. Šiems tyrimams atlikti yra naudojami laboratoriniai gyvūnai: pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, triušiai, kiaulės, avys, kurie yra laikomi ir veisiami Biomodelių skyriui priklausančiame eksperimentinių laboratorinių gyvūnų veislyne. Ginčo sklype yra auginami ekologiški parašai šiems gyvūnams.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo kontrolės skyrius atliko ginčo žemės sklypo naudojimo kontrolę ir surašė 2009-10-01 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 6.18-443. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas vakarinėje pusėje pagal savivaldybės įmonės 1997-07 parengtą planą ties ribų posūkių taškais „18“, „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, nenaudojamas; nenaudojamoje sklypo dalyje auga medeliai, krūmynai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko pakartotinę sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo kontrolę ir 2011-12-21 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-306. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2009-10-01 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6.18-443. Pakartotinai patikrinus žemės sklypo naudojimą, surašytas Vilniaus miesto skyriaus 2012-09-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-199. Minėtame akte pažymėta, kad „dalis teritorijos nenaudojama (schemoje nurodyta vakarinėje dalyje)“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-05-28 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-141 patikrinta teritorija, patenkanti į buvusios savininkės S. Ž. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėta teritorija nenaudojama, joje nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, teritorija apaugusi aukšta žole. Vilniaus miesto skyriaus specialistas 2015-02-25 patikrino žemės sklypo, naudojimą ir surašė Vilniaus miesto skyriaus 2015-02-26 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-90. Patikrinimo metu inter alia nustatyta, kad žemės sklypo teritorija yra neracionalaus dydžio. Eksploatuojami pastatai susikoncentravę ir išsidėstę rytinėje sklypo dalyje, šiaurinė dalis nėra užstatyta pastatais. Šiaurinė žemės sklypo dalis atskirta asfaltuotu keliu ir nėra naudojama, joje yra pieva, auga krūmai ir nedideli medeliai. Dalis šios teritorijos apaugusi aukšta žole, užteršta šiukšlėmis; per laukus išvažinėtas keliukas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-03-10 informavo ieškovą, kad ieškovas pažeidė panaudos sutarties sąlygas - naudojo žemės sklypą ne pagal paskirtį, todėl vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, panaudos sutartis bus nutraukta praėjus trijų mėnesių terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-17 įsakymu nutraukta panaudos sutartis. Dalis žemės sklypo patenka į buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribas ir į iki 1940 m. buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribas. Vilniaus miesto skyrius 2015-07-27 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Projekto tikslas - pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu suformuojant žemės sklypą perdavimui neatlygintinai naudotis Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui, žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribose ir žemės sklypą grąžinimui natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribose, bei esant galimybei, suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančioje į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. Ž. turėtos žemėvaldos ribas. Tretieji asmenys K. B., G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į S. Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusiame Vanaginės kaime (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Didžioji dalis nacionalizuotos žemėvaldos ploto patenka į Valstybinio mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui panaudos sutartimi perduoto žemės sklypo ribas. Dėl panaudos sutarties sudarymo tretiesiems asmenims negalėjo būti ir iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Žemės sklypas perduotas neatlygintinai naudotis jame esančių statinių eksploatavimui, todėl būtent šiam tikslui (panaudos sutartyje nurodytų statinių eksploatavimui) ir turėjo būti naudojamas visas panaudos teise suteiktas žemės sklypas. Vadinasi, siekiant konstatuoti, kad ieškovas tinkamai vykdė panaudos sutartį, turi būti nustatyta, kad ieškovas visą sutarties galiojimo terminą žemės sklypą naudoja instituto gyvuliukų veislyno, laboratorijos, administracinių patalpų ir sandėlių eksploatavimui. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dalį žemės sklypo ieškovas visada naudojo žaliojo pašaro auginimui ir šieno ruošimui. Vadovaujantis byloje surinkta informacija, labiau tikėtina, kad pašaras nėra ruošiamas ieškovo, tačiau yra perkamas. Be to ieškovas pats pripažįsta, kad ketina žemės sklypą naudoti kitais tikslais. Vadinasi, galimai ieškovas iš esmės nurodo naudojantis žemės sklypo dalis žaliojo pašaro ruošimui tik siekdamas išsaugoti galimybę naudoti visą žemės sklypo plotą ir panaudoti jį ateityje numatomų projektų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė šiurkštaus panaudos sutarties pažeidimo fakto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamas, sudarytos sutarties sąlygoms prieštaraujantis žemės sklypo naudojimas suponuoja sutarties pažeidimą.Nuo 2009 m. iki 2015 m., kai buvo nutraukta panaudos sutartis, net 5 kartus buvo atlikta žemės sklypo naudojimo kontrolė ir visais atvejais buvo nustatyta, kad ieškovas nenaudoja tam tikrų žemės sklypo dalių pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį. Be to, reikalavimas naudoti žemės sklypą pagal paskirtį yra taikomas visai ginčo žemės sklypo teritorijai, o ne tam tikrai jo daliai. Šis reikalavimas taikomas be išimčių visą panaudos sutarties galiojimo laiką. Todėl nustačius, kad panaudos gavėjas konkrečiu laikotarpiu naudojo žemės sklypą ar jo dalį ne pagal paskirtį/žemės sklypo nenaudojo, konstatuotinas esminis panaudos sutarties pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atliekamus patikrinimus. Ieškovas teikė paaiškinimus dėl žemės sklypo naudojimo, vieną iš patikrinimo aktų yra pasirašę ieškovo atstovai, dalyvavę žemės sklypo patikrinime. Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimui. Tačiau, žemės sklypo naudojimo kontrolė buvo atliekama periodiškai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustačius panaudos sutarties pažeidimus, ieškovas turėjo realias galimybes pašalinti panaudos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo.Nors ieškovas ir nurodo neprieštaraujantis dėl dalies žemės sklypo grąžinimo valstybei ir deklaruoja neužkertantis kelio valstybei vykdyti įsipareigojimus pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą atžvilgiu, tačiau tiek teikdamas ieškinį teismui, tiek ir viso teisminio proceso metu, prašė teismo panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu nutraukta žemės sklypo panaudos sutartis visa apimtimi, nors tuo atveju, jei ieškovas iš tikrųjų ketintų atsisakyti dalies ginčo teritorijos, ieškovas galėjo tikslinti reiškiamus reikalavimus ir prašyti teismo panaikinti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą iš dalies. Žemės sklypas patenka ne tik į buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribas, tačiau ir į buvusios savininkės S. Ž. žemėvaldos ribas. Ši žemės sklypo dalis, vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktais, nėra naudojama, tačiau dėl jos grąžinimo valstybei ieškovas nėra išreiškęs sutikimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas nepažeistų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ar jų teisių perėmėjų teisių.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 12,82 Eur pašto išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai reikalavimai byloje pareikšti dėl valstybės institucijų galimai neteisėtų veiksmų, laikoma, kad ši institucija (atsakovas) byloje atstovauja valstybei, todėl tokia institucija bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėti neprivalo.Atsakovas 2016-10-03 pateikė teismui prašymą dėl asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą iki nacionalizacijos buvusio Prašiškių rėžinio kaimo teritorijos ribose įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi šių asmenų interesas iš esmės yra analogiškas į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusios savininkės S. Ž. valdytos žemėvaldos ribose, interesui. Teismas, neišdėstęs jokių motyvų, Nacionalinės žemės tarnybos prašymo netenkino. Taigi, įtraukdamas tik dalį suinteresuotų asmenų, teismas galėjo pažeisti į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teises ir sukurti situaciją, kai analogišką teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys subjektai yra traktuojami iš esmės skirtingai.

Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovas neturi kompetencijos ir negali vertinti sklypo naudojimo. Tą objektyviai ir nešališkai gali daryti tik valstybės mokslo politikos suvokimą turintis subjektas, šiuo atveju tai galėtų būti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija - valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į bylą yra pateikti ieškovo įrodymai, jog ginčo sklype planuojamų vykdyti projektai „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA)“ ir „Biotechnologijų, biofarmacijos ir biomedicinos inovacijų investicinės zonos vystymas“ (arba „Mokslinis gamybinis kompleksas inovatyviems rekombinantiniams medicininiams produktams“) yra susiję su valstybės mokslo politika ir galimybėmis finansuoti mokslo plėtros projektus. Atsakovo samprotavimai, jog to paties dydžio sklypas (jo dalis) anksčiau buvo naudojamas vienaip (žaliojo pašaro auginimui), o įgyvendinus minėtą projektą (ar projektus) būtų naudojamas jau kitaip (intensyviau ir galbūt jau nebūtų auginamas žalias pašaras), neva parodo ieškovo teikiamų įrodymų prieštaringumą, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Projektų vykdymas niekaip neprieštarauja sklypo naudojimo paskirčiai ir niekaip nepaneigia, jog jei būtų įgyvendinami šie projektai, ankstesnis sklypo dalies naudojimas žalio parašo auginimui, būtų buvęs netinkamu pagal panaudos sutartį.Sklypo dalis visada buvo naudojama žaliojo pašaro auginimui ir tą darė ieškovo darbuotojai, byloje yra pateiktos nuotraukos kaip atrodo sklypas žolės augimo sezono metu. Sklypas niekada nebuvo pripažintas apleista žeme.Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas panaudos sutartį bei nesuteikdamas galimybės pateikti paaiškinimus bei ištaisyti trūkumus, piktnaudžiavo savo funkcijomis ir teisėmis (įgaliojimais), pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.208 straipsnį.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas turėjo pirmos instancijos teismo prašyti panaikinti sprendimą iš dalies. Tokie atsakovo samprotavimai yra nelogiški ir teisiškai nereikšmingi. Ne ieškovas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovui, o ne ieškovui, kyla pareiga ištaisyti savo nepagrįstus sprendimus.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinius skundus prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra 1997-11-25 valstybinės žemės panaudos sutarties šalis, tačiau priima sprendimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo. 2014-02-19 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pradėtas dokumentų projekto dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimas. Tolesnei žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo procedūrai esminės įtakos turi šios bylos baigtis. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, natūra ginčo žemė negalėtų būti grąžinama, nes žemės sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, tačiau ši žemė būtų išperkama remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu.

Tretieji asmenys G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas neįrodė, kad visą laikotarpį tinkamai, pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį, naudojo visą 11,2457 ha ?emės sklypą, o argumentai dėl žaliojo pašaro auginimo ir šieno ruošimo yra visiškai nepagrįsti bei neįrodyti tinkamais ir leistinais įrodymais. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog byloje surinkta informacija patvirtina labiau tikėtina faktą, jog pašaras nėra ruošiamas ieškovo, tačiau yra perkamas iš kitų asmenų. Todėl ieškovo teiginiai, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais neturėjo sudaryti teismui pagrindo tenkinti ieškinį. atsakovas pagrįstai kritikuoja teismo argumentus dėl to, kad neva atsakovas neįrodė šiurkštaus panaudos sutarties pažeidimo fakto. Pagal CPK nustatytą įrodinėjimo pareigą, būtent ieškovas privalėjo paneigti valstybinės žemės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypo netinkamo naudojimo, o ne atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė panaudos sutartį.Atsakovas tinkamai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovui panaudos teise (neatlygintinai, be aukciono) buvo suteiktas didelės vertės valstybės turtas - 11,2457 ha žemės sklypas, skirtas panaudos sutartyje numatytai paskirčiai - gyvuliukų veislynui, laboratorijai, administracinėms patalpoms ir sandėliams eksploatuoti. Būtent šiai paskirčiai ieškovas privalėjo visą panaudos sutarties galiojimo terminą naudoti žemės sklypąsutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui turėjo būti suteikta galimybė sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo naudojimo kontrolė buvo atliekama periodiškai, kiekvienu konkrečiu atveju nustačius panaudos sutarties pažeidimus, ieškovas turėjo realias galimybes pašalinti panaudos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su trečiųjų asmenų G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliantų pozicija, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Ieškovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras su trečiųjų asmenų G. Ž., L. B., V. Ž., J. L., G. Ž., Č. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Būtent tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai panaudos santykiai, o su trečiaisiais asmenimis ieškovas neturi jokių teisinių santykių ir dėl to negali savo veiksmais, ar neveikimu pažeisti trečiųjų asmenų teisių ar interesų.Ieškovas niekada faktiškai nebuvo išnuomojęs gyvuliukų veislyno pastato, o tik buvo su UAB „Arbor Medical Corporation LT“ 2011 m. sutaręs vykdyti bendrus mokslo – verslo projektus, tačiau negavus finansavimo pagal priemonę „Inoklaster LT+“, 2013 m. sutartį nutraukė. Ieškovo Turto valdymo ir viešųjų pirkimų bei Biomodelių skyriuose dirba darbuotojai, susiję su ūkio ir infrastruktūros priežiūra, todėl esant poreikiui ieškovas galėtų papildomai įrodyti, jog turi personalą, kuris dirba darbą, susijusį su sklypo tvarkymu. Ieškovas visuose savo teiktuose dokumentuose nuosekliai teikė įrodymus, jog sklypas buvo naudojamas sklype veikiantiems ieškovo Imunologijos ir Biomodelių skyriams. Šiuose skyriuose vykdomiems tyrimams atlikti yra naudojami laboratoriniai gyvūnai: pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, triušiai, kiaulės, avys, kurie yra laikomi ir veisiami Biomodelių skyriui priklausančiame eksperimentinių laboratorinių gyvūnų veislyne. Laboratoriniai gyvūnai turi būti šeriami natūraliais, kokybiškais, ekologiškais pašarais. Šiam tikslui ginčijamame atsakovo sprendime minima dalis sklypo visada buvo naudojama žalio pašaro auginimui ir šieno ruošimui kas visiškai atitiko panaudos sutarties 3 punkte nustatytą sklypo naudojimo paskirtį.Šiuo metu IMC tikisi sukurti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą ir išplėtojant esamą infrastruktūrą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant projektą „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA)“ (projektas yra valstybės projektų sąraše, numatyta skirti apie 3 mln. Eur finansavimo, įrodymai buvo nuolat pateikinėjami į bylą). Projekto metu ginčijama Sklypo dalis būtų panaudota projekto tikslams reikalingos infrastruktūros kūrimui.Trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi šioje byloje jie nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų ir byloje nenagrinėjami su trečiaisiais asmenimis susiję klausimai.