Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovui advokatui A. R., institucijos, teikiančios išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams V. E. ir R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. P. prašė ieškinį patenkinti ir nurodė, jog 2016-02-19 išsituokė su V. E.. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. P.. Vaiko tėvas gmimo liudijime nurodytas V. E.. Tikrasis vaiko tėvas yra R. Š.. Su R. Š. kartu gyveno du metus. Nors nebuvo nutraukusi santuokos su V. E., tačiau nepalaikė su juo jokių ryšių. Su R. Š. gyveno faktinėje santuokoje. Tuo metu kai laukėsi vaikelio R. Š. žinojo, kad ji laukiasi jo vaiko. Būdama nėščia išsiskyrė su R. Š. 2015-12-21. Patvirtino, jog informavo R. Š. apie vaiko gimimą, tačiau jis vaiku nesirūpina, jos nelanko ir išlaikymo dukrai neskiria. Nurodė, jog R. Š. bendravimo žinutėmis metu yra pripažinęs, jog dukra E. yra jo vaikas. R. Š. neatvyko atlikti DNR tyrimo. Nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 200 Eur, t. y. rūbams, batams, sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms, maisteliui, kelionės išlaidoms pas medikus, vaistams, higienos piemonėms, žaislams ir ugdymo priemonėms. Nurodė, jog gyvena pas mamą, ten yra tinkamos sąlygos gyventi su dukra. Yra reikalingos visos priemonės vaikui. Nurodė, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro virš 200 Eur bei išlaikymas vaikams iš ansktesnės santuokos. Nurodė, jog vaiką išlaikyti jai padeda mama. Patvirtino teismui, jog V. E. nėra biologinis dukros E. P. tėvas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. R. teismo prašė ieškinį patenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad jos dukra A. P. ir R. kartu gyveno Mažeikiuose daugiau nei vienerius metus. Jos dukra su R. vedė bendrą gyvenimą. Tuo metu jos dukra nebuvo nutraukusi santuokos su V. E., tačiau santuokinio gyvenimo su V. E. negyveno. Patvirtino, jog atvykę dukra su R. per vakarienę pranešė žinią, jog laukiasi vaikelio. R. žinojo, jog A. laukiasi jo vaiko. Šiuo metu ji padeda dukrai išlaikyti vaiką, nes R. dukros nelanko ir išlaikymo dukrai neskiria. Patvirtino teismui, jog V. E. taip pat žinojo, kad A. laukėsi ne jo vaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad yra A. P. draugė. Nurodė, jog A. ir R. gyveno kartu, kol A. dar nebuvo išsituokusi. Jie bendravo šeimomis. Patvirtino, jog A. ir R. santykiai buvo šeiminio gyvenimo. Žinojo, kad A. laukiasi R. vaiko, apie tai žinojo ir R.. R. laukė vaikelio gimimo, jie planavo toliau kartu gyventi, tačiau R. dingo. Nurodė, jog V. E. negali būti E. tėvas, nes negyveno kartu su A.. Nurodė, jog E. yra panaši į R.. Nurodė, jog V. E. žinojo, jog A. laukiasi ne jo vaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. V. parodė, kad yra A. draugė. Su A. susipažino, kai ši laukėsi. A. gyveno kartu su R. ir jie bendravo, t. y. vieni pas kitus lankydavosi. Patvirtino, jog A. ir R. santykiai buvo kaip vyro ir žmonos. Nurodė, jog R. labai džiaugėsi vaikelio laukimu ir laukė gimsiančio vaikelio. Žino, kad A. su R. susipyko, o dėl ko ir kaip nežino. Patvirtino, jog R. gimusia dukra visiškai nesirūpina.

Teismo posėdžio metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. pateikdamas žodinę išvadą nurodė, jog nuginčijus atsakovo V. E. tėvystę E. P. ir nustačius atsakovo R. Š. tėvystę E. P. nebus pažeisti vaiko E. P. interesai, o bus įtvirtinta ne tik socialinė bet ir biologinė tėvystė. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko. Apie pareikštą ieškinį jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2017-06-05 (54 b. l.). Nutartis skirti DNR ekspertizę atsakovui R. Š. tinkamai buvo įteikta 2017-07-24 (69, 70 b. l.). Teismas informavo atsakovą R. Š. apie Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nuostatas dėl tinkamo bylos šalies atstovavimo teisme ir atsisakymo daryti ekspertinį tyrimą tėvystei nustatyti. Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į ekspertinę įstaigą ir į teismą neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148, 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei A. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. P., gimimo liudijimo įrašas Nr. 150. Vaiko gimimo liudijime įraše apie tėvą nurodytas V. E. (6 b.l.). Atsakovas dukros nelanko ir jos neremia.

Dėl tėvystės nuginčyjimo.

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Ieškovė, pasinaudodama šia nuostata ir kreipėsi į teismą. E. P. gimimo liudijime tėvu nurodytas V. E., kadangi A. P. dukros susilaukė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. Santuoka tarp A. P. ir V. E. nutraukta 2016-02-19 (5 b. l.). Byloje ieškovės ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovas V. E. nėra (duomenys neskelbtini) gimusios E. P. tėvas, nes apie du metus iki santuokos nutraukimo su V. E., A. P. palaikė artimus santykius ir kartu gyveno su R. Š.. Nustačius, kad V. E. nėra E. P. biologinis tėvas, tėvystė nuginčytina.

Dėl tėvystės nustatymo.

Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui R. Š. atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis). Byloje paskyrus DNR ekspertizę, atsakovas į ekspertizę nenuvyko, todėl tai laikytina ekspertizės atsisakymu. Teismo vertinimu, jokių svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti ekspertizę, atsakovas R. Š. nenurodė, o atlikti tokią ekspertizę asmeniui nesutinkant nėra galimybės. Gerbiant R. Š. asmenį ir jo neliečiamybę, kuri yra užtikrinta tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, būtina atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146–148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, laiko, kad atsakovas R. Š. sąmoningai atsisako atlikti ekspertizę ir šitaip siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių bendrą gyvenimą, tai byloje patvirtino apklaustos liudytojos J. P., J. V. ir J. J. bei ieškovės duoti paaiškinimus, taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas R. Š. nepateikė į bylą jokių prieštaravimų, byloje yra atsakovo R. Š. prašymas neskirti ekspertizės, nes jis nori teismo posėdžio, į kurį pats neatvyko (70 b. l.). Byloje yra atsakovo V. E. raštas patvirtinantis, jog jis nėra A. P. vaiko E. P. tėvas (11 b. l.). Taip pat byloje yra pateiktas susirašinėjimas su R. Š., iš kurio matyti, jog jis pripažįsta tėvystę (74 b. l.). Todėl teismas atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). R. Š. pripažintinas E. P. tėvu, o E. P. – jo dukra, paliekant vaikui jos turimą pavardę „P.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. P., nes ji nuo gimimo gyvena su ja, jos gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove (9 b. l.), esanti nusistovėjusi jos šeimos aplinka jai yra saugi, atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Paminėtina ir tai, jog R. Š. E. P. niekada nėra lankęs ir ja rūpinęsis. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip nustatyta byloje, atsakovas R. Š., būdamas E. P. tėvu, niekaip neprisidėjo prie jos išlaikymo nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. P. prašo priteisti iš atsakovo dukros E. P. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės. Atsakovas R. Š. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas R. Š. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę padėtį. Ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymas pripažintinas pagrįstu ir iš atsakovo R. Š. priteistina E. P. išlaikymui po 100 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog R. Š. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.

Pažymėtina, jog šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė bei teisme apklausti liudytojai nurodo, jog atsakovas R. Š. išlaikymo vaikui neteikia nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei liudytojų teiginiais, kad atsakovas R. Š. išlaikymo neteikia nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymas priteistinas ne nuo civilinės bylos iškėlimo momento, o nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. P., su kuria nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jos interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą bei į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Akivaizdu, jog procesas šioje civilinėje byloje užtruko dėl netinkamo atsakovo R. Š. elgesio, tuo tarpu atsakovas V. E. apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose visada informuodavo teismą ir byloje yra pateikęs savo prašymą nuginčyti tėvystę, todėl laikytina, jog V. E. sąlyginai yra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o atsakovas R. Š. – šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas. Todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo R. Š. priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos bei šių išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 straipsnis).

Iš atsakovo R. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė: 36,00 Eur žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn. x 100 Eur x 3 proc.) ir 5,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 41,98 Eur Išlaidų. Iš atsakovo R. Š. ieškovei priteistina 82,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (3 b. l.) bei 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (13 b. l.), viso 382,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.154 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

E. P. palikti pavardę „P.“.

Pakeisti 2016 m. kovo 29 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr. 063155, duomenis apie tėvą.

Priteisti iš R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės E. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros, E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką tokiu būdu: tėvas su dukra bendrauja nepilnamečiui vaikui, jo motinai ir jam patogiu laiku. Prieš kiekvieną atvykimą tėvui informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką.

Priteisti iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,98 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos biudžetui. Išaiškinti atsakovui R. Š., jog 41,98 Eur išlaidas, jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 382,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad pakeistų duomenis vaiko gimimo liudijime.

Atsakovui R. Š., apie priimtą sprendimą, pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-40-853/2017 priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir nustatyta, kad atsakovas R. Š. yra biologinis ieškovės A. P. dukters tėvas bei iš atsakovo priteisiama 100,00 Eur periodinių išmokų dukters E. P. išlaikymui iki pilnametystės, nepilnametės dukters lėšų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė A. P., nustayta nepilnametės E. P. gyvenamoji vieta su jos motina A. P., nustatyta R. Š. ir nepilnametės dukros, E. P., bendravimo tvarka tokiu būdu: tėvas su dukra bendrauja nepilnamečiui vaikui, jo motinai ir jam patogiu laiku; prieš kiekvieną atvykimą tėvui informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką; priteista iš atsakovo 41,98 Eur bylinėjimo išlaidų Lietuvos Respublikos biudžetui; priteista iš R. Š. 382,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P.. Atsakovo R. Š. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Mažeikių rajono apylinkės teisme, adresu Mažeikių m., Urvikių g. 18. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.“

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.