Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
1A-302-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
M. Ž., A. A., ir D
Advokatai
Gražina Mauručaitienė
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudž. byla Nr. 1A-302-361/2009Teisėja E. Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3.;2.3.6.4.5.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Arvydo Daugėlos ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,nuteistųjų gynėjams advokatams Gražinai Mauručaitienei ir Vidmantui Žylei,nuteistajam M. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. gynėjo advokato V. Žylės bei M. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus psichotropines medžiagas 2008 m. spalio 28 d. laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 260 str. 1 d. neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus narkotines ir psichotropines medžiagas 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-10-28 iki 2008-10-30 bei suėmimo laikas nuo 2008-10-30 iki 2008-11-07. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., konfiskuoti M. Ž. priklausantys 750 Lt, 20 GBP.

Nuosprendžiu nuteisti ir D. P., A. J., R. Z., I. B., M. J., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jas pardavė, o būtent: 2008-08-20, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. tablečių psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui D. P. perdavė, o A. J. paėmė 500 Lt. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-08-20, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 5 Lt už vieną tabletę A. J. įgijo, o A. A. nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens iki 2008-08-20 turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įgijęs po 5 Lt už vieną tabletę pardavė didelį kiekį, tai yra 361 vnt. pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,589 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,824 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 22,732 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iš kurių 100 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,163 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,228 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 6,296 g psichotropinės medžiagos – MDMA, įgyta už D. P. pinigus, taigi ir priklausė pastarajam. Po to 2008-08-20 D. P. ir A. J. D. P. vairuojamu automobiliu iš A. A. įgytas tabletes neteisėtai laikė ir apie 16.30 val. atgabeno į (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur D. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 100 vnt. jam priklausančių tablečių su psichotropinėmis medžiagomis pasikėsino parduoti, o R. Z. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, minėtas psichotropines medžiagas po 7 Lt už vieną tabletę pasikėsino įgyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 17.05 val. D. P. priklausančiame automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė pastarajam ir A. J. priklausančias 361 vnt. tablečių psichotropinių medžiagų.

M. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, o būtent: 2008-10-22 nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, vardu V., R. Z., turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 5 Lt už vieną tabletę neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 376 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 17,835 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kurias 2008-10-22, kartu su I. B. V. B. priklausančiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir psichotropines medžiagas laikinam saugojimui perdavė A. V., kuris jas laikė paslėpęs garaže iki 2008-10-27. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-10-27 vakare, tikslus laikas nenustatytas, R. Z. ir I. B., iš A. V. pasiėmę neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas, jas pargabeno ir laikė kaltinamojo I. B. tėvams priklausančiame garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo. Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-10-28, apie 16.00 val., R. Z., I. B. ir M. Ž., veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, I. B. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 376 vnt. tablečių neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kurių dalį – 370 vnt. tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 17,578 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – R. Z. paslėpė slėptuvėje, esančioje netoli prekybos centro, o kitą dalį – 6 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,257 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – neteisėtai laikė automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2008-10-28, kol apie 16.50 val. automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, slėptuvėje paslėptas tabletes laikė iki 2008-10-28, kol apie 18.05 val., I. B. nurodytoje vietoje minėtas tabletes įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. Ž. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, o būtent: 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos m., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens, per nenustatytą kitą asmenį, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, neteisėtai įgijo – už 40 Lt 1,107 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 40 Lt – 0,117 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, kurias neteisėtai pargabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2008-10-28, apie 16.50 val., 0,117 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais M. Ž. neteisėtai su savimi atgabeno į Klaipėdos m. ir neteisėtai su savimi jas laikė, iki kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 17.35 val. asmens kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė, o 1,107 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, M. Ž. neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė iki 2008-10-28, kol apie 21.45 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas V. Žylė apeliaciniu skundu prašo dėl A. A. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nesant A. A. kaltės įrodymų, paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. A. A. kaltinamas tuo, jog neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jas pardavė. Tokių pat analogiškų veikų padarymu buvo kaltinami ir kiti: D. P., A. J., tačiau dėl jų teismas neskyrė bausmių, susijusių su realiu laisvės atėmimu. Teismas neskyrė šiems asmenims (skirtingai nei A. A.) realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgęs į jų pirmą teistumą, į tai, jog abu prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai įvertino savo elgesį. Teismas taip pat atsižvelgė į šių kaltinamųjų turtinę ir šeiminę padėtį, į pačių kaltinamųjų asmenybes, nors skirdamas bausmes deklaravo siekį įgyvendinti proporcingumo, teisingumo principus visiems kaltinamiesiems. Tačiau skirdamas bausmę A. A., teismas įvertino tai, jog kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą veiką neprisipažino ir savo veiksmų kritiškai neįvertino. Teismas neįžvelgė jokių jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į šias ir į kitas aplinkybes, teismas paskyrė A. A. realią laisvės atėmimo bausmę, nors D. P. ir A. J. veiksmai yra tapatūs A. A. veiksmams, tačiau teismo paskirtos bausmės yra neadekvačios. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką neprisipažino ir davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Jis pripažino, jog narkotines medžiagas vartoja pats, todėl žinojęs, iš kur jų galima įsigyti. Be to, A. A. neneigė, jog pažinojo A. J., su kuriuo jį supažindino draugas, o supažindinimo tikslas buvo narkotinės medžiagos. Tačiau neigė aplinkybes, jog kada nors perdavė A. J. narkotinių medžiagų. D. P. jis pažinojo kaip asmenį, kuris atvykdavo kartu su A. J.. 2008 metų vasarą gauta operatyvinio pobūdžio informacija byloje patvirtino faktą, jog D. P. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu Kretingos mieste, o operatyvinio pobūdžio priemonėmis nustatyta, jog D. P. narkotines medžiagas įgyja ne iš A. A., o būtent iš A. J.. Liudytojas A. J. paliudijo, jog D. P. ir A. J. jie stebėjo kelis mėnesius, o informacija apie A. A. gauta klausantis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei iš A. J. parodymų. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino, jog klausantis A. J. ir D. P. telefoninių pokalbių buvo nustatyta, jog jie vyksta į Klaipėdą įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau šie asmenys buvo sulaikyti Kretingos mieste. Nors operatyviniai darbuotojai turėjo pakankami duomenų apie A. A., tačiau liudytojo R. S. parodymais, A. A. dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurių jis teismo posėdžio metu neįvardijo, nebuvo sulaikytas kartu su A. J. ir D. P.. Be to, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu byloje nustatyta, jog 2008 metų rugpjūčio mėnesį A. J., besitariantis dėl „ratų“, „kampų“, „strėlių“ mobiliojo ryšio telefonu bendravo ir su kitais asmenimis, tačiau šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų nebuvo nustatinėjami, be to, šių asmenų neįvardijo ir pats A. J.. Todėl teismas visiškai nepagrįstai, spręsdamas A. A. kaltės klausimą, rėmėsi A. J. parodymais, kurie taip pat yra abejotini, nes visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių A. J. visą kaltę suvertė A. A., kartu stengdamasis nuslėpti kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, tai yra „savanoriškai padėjo pareigūnams nustatinėti visas objektyvias aplinkybes“. A. A. neneigė pažinojęs A. J., tačiau neigė platinęs narkotines medžiagas ir pardavęs jas. Tačiau tokius A. A. veiksmus teismas suprato kaip siekiančius išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors tiesioginių įrodymų byloje visiškai nėra. Teismas motyvuojamojoje dalyje, spręsdamas A. A. kaltės klausimą, nurodė, jog 2008-06-20 jau buvo sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas, tačiau jokia operatyvinė informacija nepatvirtino duomenų (išskyrus A. J. ir D. P. parodymus), jog 2008-08-20 Klaipėdos mieste, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, A. J. narkotines medžiagas įgijo iš A. A.. Patys liudytojai, operatyviniai darbuotojai, A. J. ir R. S., nepatvirtino, jog stebint A. J. ir D. P., matę narkotinių medžiagų iš A. A. perdavimą A. J.. Atitinkamai, nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta paties kaltinamojo alibi, kad A. A. su A. J. ir D. P. ir negalėjo susitikti, nes 2008-08-20 jis vartojo alkoholinius gėrimus pas savo draugą A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paprasčiausiai teismas patikėjo ir vadovavosi A. J. melagingu teiginiu apie susitikimą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kai A. A. buvimo vieta minėtą dieną buvo žymiai toliau, nei nurodo „padedantis tyrimui asmuo“. Visiškai nepagrįstai teismas netyrė aplinkybių, ar A. J. ir D. P. galėjo būti veikiami ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų. Teismas pažymėjo, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio tyrimo metu D. P. ir A. J., duodami prieš A. A. kaltinančius parodymus, nenurodė buvę paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be abejo, jog kaltinamieji būtų nurodę esą veikiami, jei būtų kokiu nors būdu verčiami duoti parodymus ne prieš kitą asmenį, o prieš save. Be to, teismo posėdžio metu buvo nurodyta aplinkybė, jog tarp kaltinamųjų buvo asmeninių konfliktų, kurie taip pat galėjo turėti įtakos duodant parodymus prieš A. A.. Visiškai nepagrįstai teismas padarė išvadą dėl A. A. kaltės remdamasis tik kitų kaltinamųjų parodymais, nes jokia kita bylos medžiaga nepatvirtino esant nenuginčijamų A. A. kaltės įrodymų.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir epizode dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo 2008 m. liepos– rugpjūčio mėn., turint tikslą jas platinti, veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o epizode dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo 2008-10-28, turint tikslą jas platinti, išteisinti. Nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pripažįstant jį, M. Ž., kaltu pagal BK 260 str. l d., nėra nurodyta, kad psichotropines medžiagas jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl yra pažeista BPK 307 str. 3 d. Be to, teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. l d. dėl neteisėto 376 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 17,578 g psichotropinės medžiagos -l-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) platinimo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jo kaltė yra įrodyta atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, iš kurios pagal R. Z. telefoninius pokalbius yra nustatyta, jog pastarasis ieškojo psichotropinės medžiagos pirkėjų, skambindamas ir siųsdamas jam, M. Ž., SMS, o jis R. Z. nurodęs, kad juos surado ir reikės vykti į Klaipėdą. Kadangi 2008-10-28 jis kartu su R. Z. ir I. B. buvo sulaikyti ir automobilyje buvo rastos psichotropinės medžiagos, teismas daro išvadą, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais buvo atvykęs turėdamas tikslą parduoti šias psichotropines medžiagas. Tokia teismo išvada prieštarauja BPK 20 str. l d. įtvirtintam įrodymų teisėtumo principui. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jo, M. Ž., telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2008-10-10 pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., 17 str. l d. nustatytą tvarką. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008-08-20 ir bylai buvo nustatytas Nr. 30-1-00405-08. 2008-11-11 ir 2009-03-19 prie šios bylos buvo pridėtos bylos Nr. 30-1-00447-08 ir Nr. 30-1-00508-08, paliekant pirmiau iškeltos bylos Nr. 30-1-00405-08. 2009-04-15 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-1-00107-08 ir ji sujungta su baudžiamąja byla Nr. 30-1-00405-08. Nuosprendyje nurodyta, jog dėl jo baudžiamoji byla buvo iškelta 2008-10-28, vadinasi, jo pokalbių nuo 2008-10-10 buvo galima klausytis pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. Tačiau formaliai priimtas nutarimas dėl jo, M. Ž., iškelti baudžiamąją bylą tik nuo 2008-10-28 nesuteikė teisės Klaipėdos m. VPK ONTB pareigūnams dėl jo taikyti operatyvines priemones, nes jo pokalbių buvo klausomasi dar 2008-08-20 iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00405-08 dėl R. Z., D. P. ir A. A.. BPK 4 str. yra nustatyta, jog baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę numato BPK 20 str. l d. Tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje būtina remtis duomenimis, gautais ne pagal BPK, būtina patikrinti, ar buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos jie gauti. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinio pobūdžio veiksmus, privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio pobūdžio veiksmams atlikti nepažeidžiant Operatyviniame įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Nors teismas ir patenkino jo gynėjos prašymą ir išreikalavo Klaipėdos apygardos teismo pirmininko nutartį, kuria buvo leista klausytis jo, M. Ž., telefoninių pokalbių, tačiau neįvertino faktinio pagrindo operatyvinio pobūdžio veiksmų atlikimui, t. y., kad nutartį priimantis teisėjas nebuvo informuotas apie jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl dėl jo, M. Ž., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo niekinė ir negali turėti įrodomosios reikšmės. Tik pagal spėliones ir prielaidas jis buvo apkaltintas tuo, kad turėjo tikslą parduoti psichotropines medžiagas. Nors jo telefoninių pokalbių ir buvo klausomasi, tačiau niekur nėra užfiksuota, kad jis po R. Z. prašymo surasti tablečių pirkėjų būtų su kuo nors kontaktavęs ir siūlęs jas kam nors pirkti. Taip ir liko neaišku, kokiu būdu tada jis surado tuos pirkėjus, kurie neva turėjo laukti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Niekas šių pirkėjų nematė: nei R. Z., nei I. B., nei kelias valandas pasaloje laukę policijos darbuotojai. Visa tai ir patvirtina jo, M. Ž., parodymus, kad jokių pirkėjų nebuvo, nes jis pats, apgaudamas R. Z., norėjo šias psichotropines medžiagas pasilikti sau. Teismas, esant tokiems įrodymams, negalėjo pripažinti jo kaltu šiame epizode pagal BK 260 str. l d., nes nenustatė būtinų šios nusikalstamos veikos požymių: neteisėtų veiksmų, tyčios parduoti psichotropines medžiagas ir kokios nors pinigų sumos gavimo.

Pripažindamas jį kaltu dėl antrojo epizodo, t. y. jo namuose, (duomenys neskelbtini), rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir asmens kratos metu iš jo paimtų kanapių žiedynų su apyžiedžiais, teismas nurodė, kad remdamasis operatyvinių priemonių pagalba surinkta informacija, rastomis svarstyklėmis ir permatomais plastikiniais maišeliais, daro neabejotiną išvadą, jog rastos psichotropinės medžiagos – metamfetaminas ir kanapių žiedynai su apyžiedžiais – buvo laikomi turint tikslą platinti. Tačiau teismas nuosprendyje konstatuoja, kad šias medžiagas jis, M. Ž., įgijo 2008 metų liepos–rugpjūčio mėnesį, ir kartu konstatuoja, kad klausydamasis jo telefoninių pokalbių nuo 2008-10-10 nustatė, kad jis šiomis medžiagomis prekiauja, todėl jas ir laiko tokiu tikslu. Nelogiška yra išvada, kad teismui tikint policijos pareigūnų parodymais apie intensyvią jo, M. Ž., prekybą, jis galėjo dar turėti tokį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios buvo įgytos prieš kelis mėnesius. Antra, teismas nesiaiškino, kodėl laikotarpiu nuo 2008-10-10 iki 2008-10-28 taip ir liko nenustatytas nė vienas asmuo, kuris būtų iš jo įsigijęs šių medžiagų, neužfiksuotas nė vienas psichotropinių medžiagų ar kanapių pardavimo faktas. Pagal byloje esančius fiziologinius tyrimus yra nustatyta, kad jis, M. Ž., vartoja psichotropines medžiagas, todėl buvo būtina atriboti, kokį kiekį jis pats suvartoja, o kokį – parduoda. Kadangi nėra nustatytas ir užfiksuotas nei vienas psichotropinių medžiagų pardavimo atvejis, teismas neturi teisinio pagrindo padidinti atsakomybę pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris neparemtas byloje surinktais įrodymais. Nuo pat sulaikymo momento jis prisipažino, kad pas jį rastos psichotropinės medžiagos – metamfetaminas ir kanapių žiedynai su apyžiedžiais – yra skirti jo asmeniniam naudojimui, jis iškart parodė, kur šie yra laikomi. Medžiagos nebuvo paslėptos, nes jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad anksčiau neteistas, dirba, mokosi, yra jauno amžiaus ir iš savo padarytų klaidų padarė išvadas. Dabar nevartoja jokių psichotropinių medžiagų, daug sportuoja ir tikrai gailisi, kad buvo pasukęs blogu keliu. Kadangi už jo padarytą veiką, numatytą BK 259 str. l d., įstatymų leidėjas numato ir bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, mano, kad tokia bausmės rūšis jam gali būti pritaikyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. A. ir jo gynėjo V. Žylės apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. nuteistas dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas platinti bei šių medžiagų platinimo. Apylinkės teismas nustatė, kad 2008-08-20, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po 5 Lt už vieną tabletę A. J. įgijo, o A. A. nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens iki 2008-08-20, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijęs po 5 Lt už vieną tabletę pardavė 361 vnt. pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,589 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,824 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 22,732 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. A. šios veikos nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą dėl A. A. kaltės.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigė, davė išsamius parodymus. Tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Priešingai, pareiškus įtarimą A. A., jis pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, nurodė, jog parodymus duos teisme, ir taip savo kaltės nei paneigė, nei patvirtino (b. l. 96, t. 2). Teisiamajame posėdyje A. A. parodymus davė ir iš tikro neigė savo kaltę, sakė, kad 2008-08-20 nebuvo susitikęs su A. J. ir D. P., o šie jį apkalba (b. l. 150–151, t. 5). Tačiau akivaizdu, kad teismas net neturi galimybės įvertinti A. A. parodymų nuoseklumo ar nenuoseklumo, kadangi A. A. savo įvykių versiją pateikė tik teisiamajame posėdyje.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors D. P. ir A. J. įvykio dieną vyko į Klaipėdą narkotinių medžiagų, tačiau sulaikyti buvo Kretingoje, o A. A. buvo sulaikytas netgi dar vėliau. Tačiau čia jokio prieštaravimo nėra. D. P., A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, kad į Klaipėdą vyko susitikti su A. A. ir iš jo įsigyti psichotropinių medžiagų, susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), o tada jau visi kartu nuvyko prie autocentro „(duomenys neskelbtini)“, kur A. A. išlipęs iš automobilio kažkur nuėjo ir po kurio laiko grįžo jau su preke, tada A. A. buvo parvežtas atgal prie minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur ir išlipo, o D. P. ir A. J. dar kiek užtrukę Klaipėdoje, grįžo į Kretingą, kur prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sulaikyti pareigūnų. Tiek A. J., tiek D. P. parodymo atpažinti iš nuotraukos metu atpažino A. A. kaip asmenį, kuris 2008-08-20 jiems padėjo įsigyti psichotropinių medžiagų (b. l. 194–198, t. 1; b. l. 43–47, t. 2). Taigi akivaizdu, kad tablečių įsigijimo sandoris įvyko Klaipėdoje, o įsigiję tabletes, D. P. ir A. J. sugrįžę į Kretingą buvo sulaikyti. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad neaišku, kodėl teismas rėmėsi A. J. parodymais, kuris, neaišku, kodėl visą kaltę dėl veikos verčia A. A., tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau analizuota, kodėl teismas tiki D. P. ir A. J. parodymais apie A. A. ir, kodėl mano, kad šie A. A. neapkalba, todėl kolegija šių argumentų nebeatkartoja. Tai, kad A. A. nebuvo sulaikytas 2008-08-20, nesuteikia pagrindo abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis, kadangi tokie veiksmai galėjo būti pagrįsti tam tikra tyrimo taktika, taip pat nėra pagrindo manyti, jog tyrimo kokybė nukentėjo dėl to, kad A. A. nebuvo sulaikytas 2008-08-20. Be to, pats psichotropinių medžiagų įsigijimo sandoris nebuvo tiesiogiai stebimas, tai teisme patvirtino ir liudytojas R. S. (b. l. 98, t. 5), tai tam, kad sulaikytų A. A., nepakako vien turimos operatyvinės medžiagos, turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Būtent tai atliekant proceso veiksmus (apklausiant sulaikytuosius, atliekant parodymą atpažinti ir t. t.) ir buvo daroma.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. A. neneigia pažinojęs A. J.. Teisiamajame posėdyje A. A. pripažino, jog byloje užfiksuotuose A. J. pokalbiuose telefonu bendrauja jis, A. A. ir A. J. (b. l. 128, 129, 130 ir kt., t. 5). Iš užfiksuotų pokalbių ir SMS žinučių matyti, kad A. J. su A. A. bendrauja apie „bielka“, „knopkes“, „varstus“, „sriegius“, tariasi dėl kiekio, kainos (b. l. 95–100, t. 1). Teisiamajame posėdyje A. J. patvirtino, jog užfiksuotuose pokalbiuose jie bendrauja apie narkotines medžiagas, o A. A. arba neigė, kad kalba eina apie jas, arba jei ir pripažino, tačiau pažymėjo, kad nieko nedarė (pvz., b. l. 128, t. 5), o A. J. jam tiesiog įkyrėdavo su prašymais, nes vieną kartą šį buvo suvedęs su žmogumi, kuris prekiavo tabletėmis (b. l. 130, t. 5). Teisiamajame posėdyje A. A. teigė, kad A. J. kartais jam skambindavo, prašydavo „žolės“, „ratų“, tačiau jis vis išsisukdavo (b. l. 150, t. 5). Tokia nuteistojo pozicija logiškai nepaaiškinama, kadangi neaišku, kodėl A. J. ir toliau prašydavo A. A. psichotropinių medžiagų, jei pastarasis vis išsisukinėdavo ir A. J. nepadėdavo.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad 2008-08-20 A. A. šventė bute pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo buvimo vieta buvo žymiai toliau, nei nurodo A. J.. Tokia nuteistojo versija, jog įvykio dieną jis galėjo pas draugą (duomenys neskelbtini) gatvėje švęsti gimtadienį, nepaneigta, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. A. pareiškimai apie šventimą pas draugą nepaneigia nuoseklių ir sutampančių D. P. ir A. J. parodymų apie tai, kad įvykio dieną jie su A. A. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, abi nuteistųjų minimos vietos (A. A. teigia, kad buvo adresu (duomenys neskelbtini), o pasak A. J. ir D. P., jie visi susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. ir tik tada vyko prie autocentro) yra viename mikrorajone ir net toje pačioje gatvėje, todėl A. A., net ir svečiuojantis pas draugą, nereikėjo toli vykti, kad susitiktų su tablečių atvažiavusiais įsigyti D. P. ir A. J., be to, pats tablečių įsigijimo sandoris ilgai neužtruko, todėl net ir trumpam pasišalinęs iš šventės, po sandorio A. A. galėjo vėl ten grįžti ir toliau švęsti. Taigi A. A. versija apie dalyvavimą draugo gimtadienyje neprieštarauja ir nepaneigia kitų nuteistųjų parodymų.

Apeliaciniame skunde užsimenama apie galimą pareigūnų įtaką A. J. ir D. P., kaltinamųjų konfliktus. Pažymėtina, kad šie klausimai buvo kelti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priimtame nuosprendyje dėl to motyvuotai pasisakyta, kolegija su apylinkės teismo argumentais sutinka ir dar kartą jų nebekartoja.

Taigi pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. A. kaltu rėmėsi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (kitų nuteistųjų, liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais ir kt.) visuma, nuosprendyje išsamiai šiuos įrodymus aptarė, analizavo jų tarpusavio ryšius, reikšmę bei padarė logiškas ir pagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės. A. A. buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų savanaudišką tyčinį nusikaltimą, realios laisvės atėmimo bausmės, kuri yra artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, skyrimas nuosprendyje pakankamai motyvuotas ir abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. A. bei D. P. ir A. J. veiksmai analogiški, tačiau pastariesiems skirtos ne laisvės atėmimo bausmės, o A. A. skirta griežta kriminalinė bausmė. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 260 str. 2 d., pagal kurią A. A. ir pripažintas kaltu, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas motyvavo, kodėl D. P. ir A. J. taikė BK 54 str. 3 d. ir skyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. A. A. pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šiam nuteistajam būtų galima skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmę. Tokių išskirtinių aplinkybių nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Naikinti A. A. priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl M. Ž. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. dviejuose epizoduose: pirmame – kartu su R. Z. ir I. B. dėl 2008-10-28 neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą platinti bei antrame – dėl narkotinės medžiagos, rastos pas M. Ž. asmens kratos metu, bei psichotropinės medžiagos, rastos M. Ž. namuose, neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą platinti. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog narkotines bei psichotropines medžiagas jis įgijo, laikė ir gabeno turėdamas tikslą platinti. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pripažinus M. Ž. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. bei toliau konkretizuojant nusikaltimų epizodus, iš tikrųjų nenurodytas tikslo platinti buvimas. Tačiau šis netikslumas nėra esminis BPK pažeidimas ir nėra pagrindas naikinti nuosprendį. BPK 307 str. 1 d. 3 p. numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Sprendimas pri­pa­žin­ti kal­tu iš­dės­to­mas, nu­ro­dant nu­si­kals­ta­mą vei­ką nu­ma­tan­tį baudžia­mą­jį įsta­ty­mą. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodytas ir abejonių nekelia baudžiamojo įstatymo straipsnis, pagal kurį M. Ž. pripažįstamas kaltu, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis teisės aktų reikalavimams neprieštarauja, o papildomai konkretizuojant veiką padarytas netikslumas nesudaro pagrindo naikinti nuosprendį. Be to, iš aprašomosios dalies taip pat yra visiškai akivaizdu, kad M. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 260 str. 1 d., o ne pagal kurį nors kitą straipsnį.

M. Ž. savo kaltę pirmame epizode neigė ir prašo išteisinti, antrame epizode iš dalies pripažįsta ir prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą dėl 2008-10-28 neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą platinti, kur M. Ž. nuteistas kartu su kitais nusikaltimo dalyviais – R. Z. bei I. B.. M. Ž. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl operatyviniu būdu gautų duomenų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Operatyviniai veiksmai gali būti atliekami tiek iki pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek pastarajam prasidėjus, tačiau skiriasi operatyvinių veiksmų sankcionavimas. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad jam ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-10-28, bylos Nr. 30-1-00508-08 (b. l. 16, t. 1), tačiau jo pokalbių buvo klausomasi dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, vadinasi, sankcionuojant operatyvinius veiksmus, turėjo būti laikomasi Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju būtent tai ir buvo padaryta. Siekdamas dėl M. Ž. panaudoti technines priemones specialia tvarka, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Michailovskis 2008-10-10 pateikė teikimą Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, kuris, susipažinęs su gautais operatyviniais duomenimis, sankcionavo telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. Ž., nuo 2008-10-10 iki 2009-01-10. Taigi sankcionuojant operatyvinius veiksmus M. Ž., Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. tvarka nebuvo pažeista, šių operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Pažymėtina, jog M. Ž. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta klausytis būtent tada, kai Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-10-10 nutartimi buvo sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas M. Ž.. Tai patvirtina byloje esantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir 2008 m. spalio 13–28 d. suvestinė (b. l. 32–33, 34–43, t. 3). Kaip matyti iš nuosprendžio, šiuos duomenis teismas analizavo, tikrino, ar jie gauti teisėtai ir priėjo pagrįstos išvados, kad šių duomenų gavimo tvarka nebuvo pažeista. Su tokia išvada visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

M. Ž. apeliacinio skundo teiginio, jog jo pokalbių buvo klausomasi 2008-08-20 R. Z., D. P. bei A. A. iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00405-08 nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nuteistasis skunde mini ikiteisminio tyrimo bylų numerius, iš kurių, pasak jo, matyti, kad jo pokalbių buvo klausomasi jau prasidėjusiame ikiteisminiame tyrime, tačiau nuteistąjį galbūt klaidina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu bylos buvo ne kartą jungiamos, joms paliekant kurį nors vieną numerį (2008-11-11, 2009-03-19, 2009-04-15 nutarimais; b. l. 20–21, 22, 25–26, t. 1). Ikiteisminis tyrimas M. Ž. buvo pradėtas būtent 2008-10-28, bylos Nr. 30-1-00508-08, tačiau tai, jog sujungus visus ikiteisminius tyrimus, bylai galiausiai buvo paliktas numeris, kuris yra toks pat kaip ir 2008-08-20 D. P. ir A. J. pradėto ikiteisminio tyrimo numeris, nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas M. Ž. prasidėjo anksčiau, nei jis iš tikrųjų buvo pradėtas. Tiesa, bylos medžiagoje M. Ž. naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris užfiksuotas dar vienoje 2008 m. spalio 27–28 d. suvestinėje (b. l. 167–173, t. 2), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pastarosios pokalbių suvestinės tikslas buvo fiksuoti R. Z. pokalbius ir SMS žinutes keliais pastarojo turėtais mobiliojo ryšio telefonų numeriais ((duomenys neskelbtini)), o R. Z. pokalbių buvo klausomasi jau prasidėjusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00447-08, įtariant, kad R. Z. gali būti susijęs su pastarajame ikiteisminiame tyrime tiriama veika, operatyviniai veiksmai R. Z. buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BPK normomis. Kadangi 2008 m. spalio 27–28 d. R. Z. mobiliuoju telefonu, be kitų asmenų, bendravo ir su M. Ž., jų bendravimo turinys užfiksuotas R. Z. pokalbių bei SMS žinučių 2008 m. spalio 27–28 d. suvestinėje, tačiau akcentuotina, kad pastarojoje suvestinėje fiksuotas R. Z., bet ne M. Ž. bendravimas telefonu. Kitų duomenų apie kokią nors M. Ž. bendravimo jo turėtu mobiliojo ryšio telefonu kontrolę iki tol, kai 2008-10-10 buvo sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas, byloje nėra, be to, teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas R. G. taip pat patvirtino, kad M. Ž. kontroliavo apie 3 savaites (b. l. 116, t 5).

Apeliaciniame skunde M. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinio pagrindo operatyvinio pobūdžio veiksmams atlikti. Tiesa, kad byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti (t. y. kompetentingų subjektų priimti konkretūs procesiniai dokumentai), bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, kuris nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai operatyvinius veiksmus sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tais atvejais, kai teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio pobūdžio veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atliko paminėtus veiksmus ir priėjo prie išvados, kad operatyviniu būdu gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Su tokia išvada vėlgi sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde M. Ž. taip pat teigia, kad 2008-10-28 epizode, kuriame jis buvo pripažintas kaltu su I. B. ir R. Z., teismas jį, M. Ž., apkaltino turint tikslą parduoti psichotropines medžiagas tik vadovaudamasis spėlionėmis ir prielaidomis. Su tuo sutikti negalima. Pripažindamas M. Ž. kaltu apylinkės teismas vadovavosi teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma – tarpusavyje visiškai sutampančiais ir nuosekliais R. Z. ir I. B. parodymais, pareigūnų, kurie teisiamajame posėdyje apklausti kaip liudytojai (R. G., V. R., R. A., T. N.), parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis. Teisiamajame posėdyje M. Ž. neneigė, jog kartu su I. B. ir R. Z. važiavo į Klaipėdą, taip pat neneigė, kad minėjo R. Z., jog surado pirkėjus narkotinėms medžiagoms, tačiau iš tikro norėjo R. Z. apgauti ir tabletes pasisavinti savo reikmėms. Tačiau tokie M. Ž. paaiškinimai apylinkės teismo pagrįstai pripažinti siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pasirinkta gynybos pozicija. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad M. Ž., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog su tabletėmis neturi nieko bendra, o įvykio dieną Klaipėdoje jas parduoti norėjo būtent R. Z. (b. l. 71–73, t. 4), vėliau M. Ž. pradėjo teigti, kad iš tikrųjų norėjo apgauti Z. ir tabletes pasisavinti (b. l. 94, t. 4). Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apie neva M. Ž. imituotą tablečių pirkimo sandorį prie „(duomenys neskelbtini)“ išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, motyvuojant, kodėl teismas vis dėlto mano, kad M. Ž. R. Z. kalbėjo apie realų sandorį prie „(duomenys neskelbtini)“, ten nuvykus susitiko su realiais pirkėjais, perdavė šiems pirkėjams pabandymui 2 tabletes. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas, niekas nematė potencialių tablečių pirkėjų, ar kad klausantis pokalbių neužfiksuota, jog su galimais pirkėjais būtų buvę kontaktuota, nereiškia, jog pirkėjų tikrai nebuvo. Pareigūnai M. Ž., R. Z. ir I. B. sulaikė, kai prie jų prekės pirkėjų nebuvo, I. B. paaiškino, jog kai buvo sulaikyti, jie laukė pirkėjų skambučio (b. l. 152, t. 5). Pažymėtina, jog pareigūnai kontroliavo vieną M. Ž. naudotą telefono numerį, tačiau liudytojas pareigūnas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Ž. naudojosi keliais telefono numeriais, tačiau buvo klausomasi vieno (b. l. 116, t. 5), šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis pakvitavimas, iš kurio matyti, jog M. Ž. iš V. R. pasiėmė du jam priklausiusius mobiliojo ryšio telefonus (b. l. 142, t. 4), vadinasi, M. Ž. su klientais turėjo galimybę bendrauti keliais telefonais, tačiau byloje kontroliuotas tik numeris (duomenys neskelbtini), todėl dalis M. Ž. bendravimų telefonu, be abejo, nebuvo užfiksuoti. Suvestinėje nurodyta, jog M. Ž. laikotarpiu nuo 2008-10-13 iki 2008-10-28 ne kartą bendrauja su įvairiais asmenimis, kai kada šie patys rašo M. Ž., klausdami, ar pastarasis turi „dumo“, „guziku“, „balto“, M. Ž. patvirtina, kad yra, kiti iš karto pasako, kad reikės „2 dziaugsmo ir 1 arbetos“, žada atsiskaityti kitą dieną, užsako „viena sniego ir dumo“ (b. l. 34, 35, t. 3). Suvestinė patvirtina, kad M. Ž. 2008-10-27 bendravo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal bylos duomenis šiuo numeriu naudojasi būtent R. Z., kuris tądien 12.23.29 val. SMS žinute M. Ž. teiravosi, ar pastarasis nežinąs, kur galima parduoti, nes reikia pinigų, M. Ž. dar paklausė, po kiek R. Z. nori parduoti, ar prekė gera (b. l. 37, t. 3), 12.32.17 val. pokalbio metu abu nuteistieji tariasi dėl prekės kainos, R. Z. užsimena, kad ten yra „grynai amfiniai“, M. Ž. žada kažkieno paklausti (b. l. 38, t. 3), tą pačią 2008-10-27 M. Ž. R. Z. 13.24.25 val. nusiunčia SMS, jog „ryt paims po darbo 300 po 6.5“, kiek vėliau M. Ž. į skirtingus numerius išsiunčia SMS žinutes su pranešimu, kad „gal bus tu po 15“ (b. l. 40, t. 3), 2008-10-28 13.13.25 val. numeriu (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę asmeniui, kuriam teigė, kad turi iš kur paimti, tegu perduoda pinigus (b. l. 42, t. 3). Taigi matyti, jog M. Ž. užsiėmė aktyvia prekyba įvairiomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, turėjo tiekėjų ir pirkėjų, o operatyviniu būdu gautus duomenis patvirtina ir kiti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės. Nekyla abejonių, kad M. Ž. 2010-10-27 R. Z. nurodė, jog 2008-10-28 pirkėjas žada paimti 300 tablečių. Apie tai, jog tikrai su M. Ž. tarėsi dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo nuo pat tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje patvirtino R. Z., o kad Klaipėdoje tabletes buvo planuojama parduoti M. Ž. žinomiems pirkėjams, patvirtino ir I. B., todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad M. Ž. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, visiškai pagrįsta įrodymų visuma, o ne spėlionėmis ir prielaidomis, kaip teigia apeliantas. Be to, prie „(duomenys neskelbtini)“ rastas tablečių kiekis (6 rastos automobilyje ir 370 paslėptos lauke buvusioje padangoje) paneigia M. Ž. versiją, kad jis tabletes ketino pasisavinti ir vartoti savo reikmėms.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu dėl 0,117 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, 2008-10-28 rastos pas jį asmens kratos metu, bei 1,107 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ,2008-10-28 rastos M. Ž. namuose, neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą platinti. Apeliantas teigia, kad tikslo platinti neturėjo, medžiagas įsigijo savo reikmėms, o teismo nustatyta aplinkybė, jog jis šias medžiagas įgijo 2008 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais nelogiška, kadangi, pasak policijos pareigūnų, jis buvo aktyvus prekeivis, todėl jis negalėjo tokio kiekio medžiagų laikyti kelis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo M. Ž. kaltę šiame epizode. Kratos M. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) r., metu buvo rasta ne tik psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet ir elektroninės svarstyklės „ACUREZA“, ant kurių, kaip nurodyta 2008-11-21 specialisto išvadoje (b. l. 89–92, t. 3) yra metamfetamino bei kanapių pėdsakų, be to, rastas permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su jame buvusiais 54 naujais permatomais užspaudžiamais polietileniniais maišeliais (b. l. 84–85, t. 3). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad 2008-10-28 asmens kratos metu bei gyvenamojoje vietoje rastos medžiagos buvo skirtos platinimui, įvertino tai, jog M. Ž. turėjo reikiamą įrangą narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimui, pakavimui, o iš kontroliuojamų M. Ž. telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad jis užsiima šių medžiagų prekyba. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tikslą platinti rodo ir pas asmenį rastų medžiagų įvairovė, šiuo atveju pas M. Ž. rasta tiek narkotinės, tiek psichotropinės medžiagos, nors M. Ž. organizme buvo aptikta tik kanabinoidų (b. l. 141, t. 4), kurie paprastai randami kanapėse. Pirmosios instancijos teismas neatmetė galimybės, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuteistasis galėjo įsigyti ir savo reikmėms, be to, neatmestina galimybė, jog pas M. Ž. buvo rasti tik neparduoti medžiagų likučiai, tačiau tikslo platinti M. Ž. veikoje buvimas įrodytas vertinant įrodymų visumą, o ne vien medžiagų radimo faktą. M. Ž. apeliaciniame skunde užsimena, jog nebuvo nustatytas nė vienas konkretus medžiagų pardavimo atvejis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybė pagal BK 260 str. kyla ne tik už realų pardavimo sandorį, bet ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (įgijimą, laikymą, gabenimą ir t.t.) turint tikslą platinti.

M. Ž. taip pat mano, jog jam galima skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pripažinus M. Ž. dviejuose epizoduose kaltu pagal BK 260 str. 1 d. jam buvo skirtos 4 metų bei 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. BK 260 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, išimtiniais atvejais, esant išskirtinių aplinkybių, kaltam asmeniui gali būti skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau apylinkės teismas tokių aplinkybių nenustatė, tokių išskirtinių aplinkybių nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Bausmės skyrimą M. Ž. apylinkės teismas pakankamai motyvavo ir už atskirus nusikaltimus apeliantui skyrė bausmes, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. Žylės ir nuteistojo M. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Arvydas DaugėlaRemigijus Preikšaitis