Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-88/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
1S-88/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
K. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-88/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. T. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 9 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. (K. T.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d.

K. T. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., J. R. K. ir A. A. Z., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu Saidas pasiūlius už 3000 dolerių atlygį nuo Vilniaus iki Varšuvos neteisėtai atgabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 6 užsieniečius, 2008 m. lapkričio 12 d. susitarė su J. R. K., o šiam kartu vykti pakvietus A. A. Z., 2008 m. lapkričio 13 d., apie 0.30 val., nuo Vilniaus m., Vilniaus g. 22/Labdarių g. 1, šalia Radvilų rūmų esančios automobilių stovėjimo aikštelės iš A. M. perėmęs neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 8 užsieniečius, automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. A. Z., bei automobiliu „Chysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. R. K., neteisėtai minėtus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki Salaperaugio k. Kalvarijos sav., kur 2008 m. lapkričio 13 d., 2.40 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnų.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 15 d. nutartimi K. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi kardomoji priemonė suėmimas K. T. buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamajam K. T. pažeidus šią kardomąją priemonę, Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi rašytinį pasižadėjimą neišvykti vėl pakeitė į suėmimą ir suėmimo terminas kaltinamajam vėl buvo pratęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamojo K. T. suėmimo terminas dar kartą pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad K. T. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už tai jam gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamasis yra vedęs, tačiau niekur nedirba. Jam suėmimas jau buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę, kurios sąlygas jis pažeidė ir pasislėpė nuo teismo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje K. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o BPK 119 str. numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti.

Šalies argumentai

Kaltinamojo K. T. gynėja skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kardomasis kalinimas (suėmimas) yra skiriamas tik esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams. K. T. suimtas nuo 2008 m. lapkričio 15 d., jis kaltę dėl kaltinime nurodyto nusikaltimo pripažįsta. Byla nagrinėjama teisme nuo 2009 m. gruodžio 9 d., o 2011 m. vasario 3 d. turėjo būti skelbiamas nuosprendis, tačiau pasikeitus teisėjams byla vėl nagrinėjama iš naujo neribotą laiką. K. T. suėmimo terminas tampa ilgesniu, negu prokuroro baigiamosiose kalbose paprašytos realios laisvės atėmimo bausmės terminas. K. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas šeimyniniais ryšiais, turi tris mažamečius vaikus. Teismas nepagrįstai teigia, kad K. T. jau buvo pažeidęs švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pasislėpė nuo teismo. K. T. visada atvykdavo į teismo posėdžius, išskyrus tą vienintelį kartą, tačiau ir tada jis neatvyko į posėdį dėl svarbių priežasčių – jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl anksčiau padaryto administracinio teisės pažeidimo. Apie sulaikymą teismą informavo, kai tik jam atsirado galimybė. Todėl teismas pratęsti K. T. suėmimo terminą neturėjo pagrindo. Prašo teismo nutartį, kuria kaltinamajam K. T. pratęstas suėmimo terminas, panaikinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo K. T. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad kaltinamajam K. T. nuo jo sulaikymo dienos ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme iki 2010 m. sausio 14 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam K. T. buvo pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamajam K. T. neatvykus į teismo posėdžius ir teismui gavus informaciją, kad kaltinamasis yra sulaikytas Lenkijos Respublikoje, to paties teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi dėl jo baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 254 str. 1, 2 d., buvo išskirta, o kaltinamajam K. T. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą. 2010 m. birželio 4 d. K. T. buvo išduotas Europos arešto orderis, o 2010 m. spalio 8 d. jis perduotas Lietuvos Respublikai. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam K. T. buvo nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėliau buvo pratęsiamas.

Kaltinamojo K. T. gynėja skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes suėmimas yra skiriamas tik esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams. Tačiau iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas kaltinamajam K. T. suėmimo terminą pratęsė būtent BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad K. T. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, už kurį gresia reali laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. K. T. kaltinamas BK 292 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, siekiančią iki 8 metų. Šiuo atveju jau pats nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

Kaltinamojo K. T. gynėjos skundo argumentai, dėl kurių ji prašo panaikinti skundžiamą nutartį, pagrįsti tik iš dalies. Iš bylos matosi, kad K. T. pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, kaltinamasis pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos Lenkijos Respublikoje (duomenys neskelbtini). Iš bylos taip pat matosi, kad kaltinamasis K. T. į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir dėl to negalėjo atvykti į teismo posėdį. BPK 37 str. 1 d., be kitų svarbiomis pripažįstamų asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių, nurodytas ir laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo. Tai, kad kaltinamasis K. T. Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas, o vėliau ir atlikinėjo arešto bausmę, patvirtina, kad į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties (BPK 37 str. 1 d. 1 p.). Tačiau net ir pripažinus, kad kaltinamasis K. T. nebuvo pažeidęs rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos sąlygų, vis tiek suėmimo skyrimo ar jo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., buvo, jis neišnykęs ir šiuo metu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad esant K. T. suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindui, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis K. T., būdamas paleista iš suėmimo, kitoje valstybėje buvo sulaikytas ir ten atlikinėjo jam paskirtą bausmę. Nors teismo nutarties motyvas, kad kaltinamasis K. T. buvo pažeidęs jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, yra nepagrįstas, tačiau dėl šios priežasties naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra. Jau paminėta aplinkybė tik patvirtina kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kitokius teisės pažeidimus, o tai taip pat patvirtina teismo sprendimo pratęsti suėmimo terminą pagrįstumą.

Kaltinamojo gynėja skunde taip pat nurodo, kad K. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tris mažamečius vaikus. Šeiminė padėtis ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas yra svarbios aplinkybės svarstant griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos nenusveria aplinkybių, dėl kurių suėmimo terminą buvo pagrindas pratęsti.

Gynėjos skundo argumentas, kad K. T. suėmimo terminas tampa ilgesniu nei baigiamosiose kalbose prokuroras paprašė teismo skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, irgi yra nepagrįstas, kadangi teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, nėra saistomas prokuroro nuomonės. Dar kartą pažymėtina, kad BK 292 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki 8 metų.

Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko ne dėl kaltinamojo K. T. kaltės, vis dėlto esant suėmimo skyrimo pagrindams ir siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą, K. T. suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo K. T. gynėjos skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta