Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-674-404/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-31
Bylos Nr.
A2.9.-674-404/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00514-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la Nr. A2.9-674-404/2015
Proceso Nr. 4-33-3-00514-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 48.8; 60. (S)
ROIK: 15000130318.PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUTARIMAS2015 m. liepos 31 d.Plun­gė

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. P., išnagrinėjo R. P., gimusio 1974 m. vasario 14 d., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 3 d., apie 16⁰³ val., R. P. skambindamas telefonu iš savo namų (duomenys neskelbtini), Plungėje, pranešė žinomai melagingą informaciją apie peiliu sužalotą draugą, tokių būdu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad tuo metu jo bute gėrė daug žmonių, norėdamas kažkaip jais nusikratyti, iškvietė policiją sugalvojęs įvykį. Dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

R. P. padarytą teisės pažeidimą patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūno S. G. tarnybinis pranešimas; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažyma apie patirtas išlaidas dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo; liudytojos S. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad įvykio dieną bute jokio konflikto nebuvo, R. P. kvietė policiją dėl girtumo pramogaudamas ir nesuprasdamas ką daro.

Šie įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnų iškvietimas buvo žinomai melagingas, R. P. vei­ka ati­tin­ka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 186 straipsnyje nu­ma­ty­tą administracinio teisės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

Skirdamas nuobaudą R. P. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes jo girtumas neužfiksuotas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl baudos skyrimo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo.

Protokolą surašiusi institucija prašo atlyginti dėl R. P. melagingo iškvietimo patirtą 3,41 Eur žalą, kurią sudaro sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūno darbo laikas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio, kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublik?s civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnas, reaguodamas į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūno darbo laikas.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ATPK 186 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą policijos iškvietimą.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad reagavimas į pranešėjui žinomai melagingą pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nėra policijai, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, priskirta vykdyti funkcija, toks žinomai melagingas pranešimas yra neteisėtas veikimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, o, kaip nurodyta minėtame ATPK 37 straipsnyje, teisės pažeidimą padaręs asmuo privalo atlyginti pažeidimu padarytą žalą.

Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnui S. G., reagavusiam į R. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnas į jį nebūtų reagavęs, todėl institucija dėl R. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje kokių nors nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. P. pareigūnui S. G. išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jis sugaišo reaguodamas į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad R. P. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir institucijai nežinant, kad pranešimas yra melagingas, į jį reaguojant kaip į tikrą, tarnybiniu automobiliu be reikalo buvo vykta į tariamo įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir patirtos automobilio amortizacijos išlaidos – tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei R. P. melagingai nebūtų pranešęs apie nusikaltimą, kurio nebuvo, t.y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo R. P. pranešimo institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, šių išlaidų suma pagal byloje esančią pateiktą pažymą yra 0,43 eurų ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. P..

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tei­smas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal ATPK 186 straipsnį, ir jam paskirti baudą 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus).

Įpareigoti R. P. atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui 0,43 Eur (keturiasdešimt trijų euro centų) žalą dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo.

Išaiškinti R. P., kad turtinį nuostolį jis turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 straipsnis). Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per šio kodekso 341 straipsnio nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.

Išaiškinti R. P., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 1001, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis