- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 2YT-3571-1094/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18470-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto Socialinių paslaugų skyriaus atstovei Eglei Andrejevei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – V. V. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Z. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti jos motiną V. V. neveiksnia tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėja bei turto administratore paskirti pareiškėją.
2. Pareiškime nurodė, kad neveiksnumas V. V. nustatytinas, kadangi ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali pasirūpinti savimi. Po patirto insulto, pareiškėjos motina yra paralyžiuota, negeba savimi pasirūpinti. Tik nustačius V. V. neveiksnumą tam tikrose srityse bus galima tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus. V. V. globėja pareiškėja prašo skirti ją. Nurodo, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas, nes gyvena kartu su motina, žino jos poreikius bei stengiasi dėl motinos gerovės ir teikia visapusišką pagalbą. Pareiškėja nurodo, kad V. V. iš viso turi tris vaikus: pareiškėją Z. P., N. O., G. S.. Pareiškėjos sesuo ir brolis sutiko, kad motinos globėja paskirta būtų Z. P.. Pareiškėja Z. P. turi sutuoktinį G. P., tačiau jie bendro ūkio neveda jau 18 m., pareiškėja nežino, kur yra jos sutuoktinis. Pareiškėja turi dukrą K. P., kuri yra išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę, bei sūnų D. P., kuris yra nepilnametis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens V. V. atstovas advokatas Artūras Cibulskas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad asmens, kurį teismo prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje nustatymo principus, reikalavimus socialiniams darbuotojams, vertinimo tvarką, kriterijus, kuriais vadovaudamasis socialinis darbuotojas rengia ir teikia išvadas apie asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1- 742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas. Minėtame norminiame dokumente, vertinant asmens gebėjimus, rekomenduojamos tam tikros asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių sritys ir asmeninių neturtinių santykių sritys. Bylos duomenimis, V. V. diagnozuotos smegenų infarkto pasekmės, nustatytas pirmojo lygio spacialusis nuolatinės slaugos poreikis. Bendravimas su V. V. apsunkintas, akių kontaktas neproduktyvus, kontakto su kalbančiuoju nepalaiko. Asmuo nesuvokia ir negali atsakyti į klausimus. Remiantis byloje pateikta 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, nustatyta, kad V. V. nėra pajėgi pati savimi pasirūpinti, priimti kasdienius sprendimus. Sutinka, kad pareiškėjos pareiškimas paduotas siekiant apsaugoti ir ginti V. V. teises ir teisėtus lūkesčius.
4. Pareiškėja Z. P. pateikė teismui sutikimą tapti V. V. globėja.
5. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius teismui pateikė išvadą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje nurodyta, kad V. V. negeba įsisavinti jokios informacijos, aiškiai mąstyti ir priimti jokių sprendimų, negeba išreikšti savo nuomonės, neatsimena pagrindinių duomenų apie save, negali įvardinti gaunamų pajamų sumos, negeba išvardinti, kokias išlaidas patiria, kokius mokesčius moka. Ji taip pat nesuvokia savo ligos, kada ir kokius vaistus turi vartoti, nesugebėtų savarankiškai kreiptis į gydytoją, nemoka tvarkytis buityje, pasirūpinti savo mityba ir asmenine higiena. Išvadą teikianti instituciją priėjo prie išvados, kad V. V. yra nesavarankiška visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jos globėja pageidaujanti tapti Z. P. gyvena su sugyventiniu ir nepilnamečiu sūnumi nuosavame name su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena ir V. V.. Namuose V. V. turi savo atskirą kambarį. Visais motinos poreikiais rūpinasi dukra Z. P.. Ji tinkamai rūpinasi motinos poreikiais, organizuoja sveikatos priežiūrą. Išvadą teikiančiai institucijai nežinomos priežastys, dėl kurių Z. P. negalėtų būti paskirta savo motinos globėja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. V. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl būtina skirti šio turto administratorių. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, tikslinga turto administratore skirti Z. P..
Žemesnės instancijos teismas
6. Suinteresuotas asmuo V. V., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. V. dėl savo ligos pobūdžio negali dalyvauti teismo posėdyje dėl jos pripažinimo neveiksnia ir suprasti teismo procesą, jo prasmę bei duoti paaiškinimus. Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotu asmeniu įtrauktai V. V., atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443, 467 straipsniai).
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. P. pareiškimą palaikė. Papildomai akcentavo, kad apie 3,5 mėn. mama V. V. buvo mokamuose slaugos namuose, tačiau tinkamos priežiūros juose nebuvo, todėl 2023 m. rugpjūčio 8 d., bendru pareiškėjos sesers ir brolio sutarimu, mamą parsivežė pas save (pareiškėją). Mama visiškai negalinti savimi pasirūpinti dėl dešinės kūno pusės paralyžiaus, ji tik guli, nevaikšto. Pareiškėjos sesuo ir brolis sutiko, kad pareiškėja būtų mamos globėja ir turto administratore.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. V. atstovas advokatas Artūras Cibulskas nurodė, kad pareiškimą visiškai palaiko, nes pareiškimas paduotas jo atstovaujamosios 89 m. V. V. interesais. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Pagrindus pripažinti jo atstovaujamąją neveiksnia patvirtina ir atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Pripažinus V. V. neveiksnia, jai būtina globa, todėl, atstovo nuomone, V. V. globėja ir turto administratore skirtina pareiškėja Z. P..
9. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Sutiko, kad V. V. būtų pripažinta neveiksnia, o pareiškėja Z. P. būtų paskirta jos globėja ir turto administrarore.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, psichikos sveikata – gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.
12. Iš bylos medžiagos ir medicinininių dokumentų nustatyta, kad V. V. yra diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (F01.0). Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 9 d. išvadoje Nr. 130-273/23 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad V. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatytose Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1. ir 10.2. punktuose (šių punktų papunkčiuose). Teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui V. V. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2024 m. vasario 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-96/2024 pateiktas išvadas V. V. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (F01.0). Iš ekspertizės akto nustatyta, kad pirmieji V. V. psichikos sveikatos sutrikimo požymiai, pasireiškiantys sulėtėjusiu, klampiu, neproduktyviu mąstymu, sutrikusia trumpalaike ir ilgalaike atmintimi bei dėmesio koncentracija, skurdžiomis emocijomis, pažeminta nuotaika, agrafija (sutrikęs gebėjimas rašyti), aleksija (sutrikęs gebėjimas skaityti), akulkulija (sutrikęs gebėjimas skaičiuoti) bei apraksija (tikslingos, valingos veiklos sutrikimas), pasireiškė po 2023 m. patirtų dviejų išeminio galvos smegenų insultų.
13. Ekspertizės akte konstatuota, kad V. V. dėl psichikos sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškos socialinės dezadaptacijos jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Taigi, V. V. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, įtvirtintose Aprašo 10.1.1.-10.1.7. punktuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Aprašo 10.2.1.-10.2.6. punktuose. Tarp kitų asmeninių neturtinių santykių sričių (Aprašo 10.2.6. punktas), teismo psichiatras ekspertas išskyrė asmens dokumentų gavimo sritį ir politinių santykių sritį (dalyvavimą rinkimuose, balsavimo teisę). Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi V. V. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir kiti byloje pateikti dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceeso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad V. V. dėl psichinės sveikatos būklės, buitinės ir socialinės dezadaptacijos negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be ją atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti V. V. neveiksnia jai aktualiose srityse.
15. Pažymėtina, kad nors teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose V. V. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šio asmens prigimtiniam orumui, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti V. V. neveiksnia visose teismo psichiatrijos eksperto nurodytose srityse. Teismo vertinimu, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios sritys tam asmeniui, atsižvelgus į jo būklę, suvokimą, fizinius gebėjimus, t. y. mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui. Įvertinus išdėstytus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima (paskutinė) priemonė, sritys, kuriose prašoma pripažinti V. V. neveiksnia, yra tikslintinos, atsižvelgus į jos galimybes lygiaverčiai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, suvokti bet kokių sandorių esmę ir reikšmę, pasirūpinti buitimi bei savo sveikata. Teismo vertinimu, teismo eksperto išskirtos turtinių santykių sritis – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, asmeninių neturtinių santykių sritys – darbo teisinių santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus taip pat šeimos santykių sritys šalintinos, byloje nustačius, kad neveiksniu prašoma pripažinti V. V. neturi ir neplanuoja artimiausiu metu kurti šeimos, pradėti darbinę ar komercinę veiklą arba tapti globėja, pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Be to, teismas sprendžia, kad neveiksnumo nustatymas teismo išskirtose teisinių santykių srityje, įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog V. V. planuotų ir galėtų kurti šeimą, dirbti, užsiimti verslu negalimumą iš anksto hipotetiškai patikrinti jos gebėjimus šiose sityse būtų perteklinis bei neadekvatus.
16. Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.10 staipsnio nuostatas sudaro pagrindą V. V. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų gavimo srityje; politinių santykių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė) (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).
Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu pripažintos V. V. teises ir interesus yra pagrindas jai nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis).
18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvada, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrų turtinių ir neturtinių santykių srityse pripažintai V. V. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti globėją. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo skirti ją, Z. P., V. V. dukrą, neveiksnia pripažintos V. V. globėja bei turto administratore. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Z. P. gyvena su sugyventiniu ir nepilnamečiu sūnumi nuosavame name, kuriame gyvena ir V. V.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus nuomone, Z. P. tinkamai rūpinasi savo motina. Priežasčių, dėl kurių Z. P. negalėtų būti globėja, išvadą teikianti institucija nežino.
21. Esant nustatytam, teismas vertina, kad Z. P. turi galimybes įgyvendinti globėjos funkcijas ir globoti kitus asmenis, kurie yra nedarbingi ir kuriems reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neveiksnia pripažintai V. V. nustato globą, jos globėja Z. P. (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.245 ir 4.240 straipsniai).
23. Byloje nustatyta, kad V. V. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl siekiant užtikrinti tinkamą neveiksnaus asmens turtinių interesų apsaugą, Z. P. skirtina taip pat ir turto administratore (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
24. Z. P., kaip globėjai ir turto administratorei, išaiškintinos jos teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose: globėjas yra savo globotinio (neveiksnaus asmens tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242, 3.245 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 467-468 straipsniais, 507-508 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos Z. P. pareiškimą tenkinti.
Pripažinti V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tokiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.).
Pripažinti V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų gavime; politinių santykių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė).
Nustatyti V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą ir jos globėja paskirti Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.