- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-3149-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60311-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis A. darbininku, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis (duomenys neskelbtini), apie 01.20 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šio skyriaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos darbuotojos akivaizdoje, kuri iškvietė ligoninės apsaugos darbuotoją S. A., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės dingsties, sudavė 1 smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. N. į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. S. viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. N..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. parodė, kad jis pranešimo apie įtarimą esmę ir turinį supranta, savo kaltę, jog sudavė vieną smūgį E. N., pripažįsta. Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) su žmona J. S. (kuri nusižudė (duomenys neskelbtini)) šventė vestuvių metines pirtyje su baseinu. Kaltinamasis vartojo alkoholį, buvo išgėręs, kiek išgėrė, nepasakys. Kaltinamasis šoko į baseiną ir atsitrenkė į baseino kraštą, taip pasitempė kojos raiščius. Kiek tiksliai buvo laiko, jis nepaskys. Kai kaltinamasis susižalojo, gal jau buvo po dvylikos, tačiau švęsti pradėjo (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. Žmona iškvietė taksi ir jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykę į (duomenys neskelbtini), jie nuėjo prie registratūros langelio, kiek pamena, eilės nebuvo, ir jie iškart pradėjo registraciją. Salėje, prie registratūros langelio, buvo vyras, kaip šiandien paaiškėjo, tai buvo E. N., kuris buvo kažkuo nepatenkintas, garsiai šnekėjo, išreikšdamas nepasitenkinimą, ką būtent kalbėjo, nepamena. Iš pradžių kaltinamasis į E. N. nekreipė dėmesio, po to, kai jis priėjo prie kaltinamojo ir jo žmonos, jis pradėjo kabinėtis prie jų. E. N. pradėjo kabinėtis dėl to, kad kaltinamasis emigrantas ir jį greičiau aptarnauja nei jį. Kaltinamasis su žmona kreipėsi pagalbos kaip ir visi asmenys, kurie susižalojo, jokia išimtis kaltinamajam nebuvo padaryta. Kaltinamajam iškart, kaip tik jie kreipėsi į registratūrą, buvo duotas vežimėlis, nes jam labai skaudėjo koją. Kaltinamasis pasakė E. N., kad jam neįdomios jo problemos, tada jis dar labiau supyko, pradėjo dar garsiau šūkauti, bet ką būtent, kaltinamasis nepamena. E. N. veidas buvo sužalotas, matėsi kraujosrūvos. Matėsi, kad jam jau buvo suteikta pirmoji pagalba. Kadangi E. N. pradėjo stipriau šūkauti, tai kaltinamasis nusprendė su juo daugiau nekonfliktuoti ir su vežimėliu išvažiavo į lauką parūkyti prie priimamojo. Žmona liko prie registratūros. E. N. irgi liko prie registratūros. Kaltinamajam berūkant, į lauką išėjo E. N. ir pradėjo vėl prie jo kabinėtis dėl to, kad šis emigrantas. Jis pradėjo vaikščioti aplink vežimėlį ir mosikuoti rankomis, kaltinamajam susidarė toks įspūdis, kad jis jam (kaltinamajam) tuoj suduos, todėl kaltinamasis atsikėlė iš vežimėlio ir sudavė vieną smūgį kumščiu E. N. į veidą. Kokia ranka kaltinamasis sudavė, nepamena. Kaip vėliau sužinojo, kaltinamasis jam pataikė į antakį. Kaltinamasis sužinojo, kad jis pataikė jam į antakį jau prie registratūros, nes jam susiuvo antakį, nes nuo smūgio trūko prieš tai susiūtą siūlė. Po kaltinamojo smūgio E. N. iškart pabėgo į ligoninės vidų, kaltinamasis liko lauke. Kaltinamasis baigė rūkyti ir grįžo prie registratūros. Kaltinamąjį su vežimėliu iki įvykio palydėjo apsaugos darbuotojos, kuris buvo šalia, kai kaltinamasis sudavė smūgį. Jis gali paliudyti, kad E. N. prie kaltinamojo kabinėjosi, bet kuris apsaugos darbuotojas, jis nežino, pamena, jog jis buvo su ūsais ir apie (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojas pasakė, kad nenori problemų ir iškart po to išėjo, daugiau kaltinamasis to apsaugos darbuotojo nematė. Kaltinamajam grįžus į vidų, tarp kaltinamojo ir E. N. konflikto nebuvo. Po to atvyko pareigūnai, užrašė kaltinamojo duomenis ir jį paleido. Dėl įvykio, kiek jam žinoma, žmona parašė pareiškimą. Pripažįsta, kad sudavė, tačiau smūgis buvo dėl to, kad jis bijojo pats gauti (b. l. 132).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. papildomai rašytiniuose paaiškinimuose parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) vakare dėl kojos traumos su sutuoktine J. S. atvyko į (duomenys neskelbtini). Registratūroje iš pradžių turėjo palaukti, o po kiek laiko buvo pakviestas prie langelio. Registruojant jo duomenis, E. N. stovėjo šalia. Išgirdęs, kad kaltinamasis yra emigrantas ir deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jis pradėjo piktintis, kad emigrantus aptarnauja greičiau už jį, o kaltinamojo žmonai pabandžius jį sudrausminti, pradėjo juos abu įžeidinėti, tarp jo (kaltinamojo) ir jo (E. N.) prasidėjo žodinis konfliktas. Po to E. N. pakvietė kaltinamąjį išeiti į lauką „pasikalbėti“. Nenorėdamas konfliktuoti visų žmonių akivaizdoje ir matydamas, kad E. N. neatstos, kaltinamasis išėjo kartu. Kaltinamasis lauke bandė su E. N. išspręsti konfliktą gražiuoju, tačiau jis niekaip nenusiramino, buvo agresyvus. Po kiek laiko kaltinamąjį pakvietė žmona eiti į registratūrą ir jis grįžo prie registratūros langelio. Maždaug už minutės į vidų grįžo E. N. ir, nors nebuvo kviečiamas prie registratūros, įžūliai įlindo tarp kaltinamojo ir jo žmonos, vėl pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti, klausti, kodėl kaltinamasis išsigando ir išėjo. Užpildęs su žmona registracijos dokumentus, kaltinamasis atsisėdo laukti laukiamajame ant suoliuko. Po kiek laiko E. N., praeidamas pro kaltinamąjį su žmona, kaltinamąjį toliau įžeidinėjo. Vengdamas nesiliaujančio konflikto, kaltinamasis nusprendė, kol jis bus pakviestas gydytojo apžiūrai, jis pabus lauke ir parūkys, todėl išėjo į lauką. Už poros minučių į lauką išėjo E. N. ir, pamatęs kaltinamąjį, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, mojuodamas rankomis, iš karto staigiai prišoko prie kaltinamojo. Kadangi viskas vyko staiga, E. N. buvo iškėlęs ranką, kaip kaltinamasis suprato, jis buvo užsimojęs jam suduoti, kaltinamasis nelaukė, kol jam bus suduotas smūgis, ir pats sudavė jam vieną smūgį į veidą. Už kelių sekundžių, matyt nujausdamas galimą konfliktą, į lauką išėjo apsaugos darbuotojas. Po gauto smūgio, E. N. kaltinamojo daugiau nepuolė ir tarp jų fizinio kontakto daugiau nebuvo, tačiau žodinis konfliktas tęsėsi. Išgirdusi triukšmą, į lauką išėjo kaltinamojo žmona ir jie kartu parėjo į vidų. Po to kelis kartus kaltinamasis buvo išėjęs į lauką, nes žinojo, kad turi atvykti policijos pareigūnai, su žmona ketino parašyti pareiškimą dėl E. N. neteisėtų veiksmų. Kai atvyko policijos pareigūnai, pareiškimą parašė ne tik E. N., bet ir kaltinamojo žmona J. S. (b. l. 141).
Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus galutinį įtarimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis S. S. pripažino savo kaltę pilnai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 177).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) naktį, tikslaus laiko pasakyti negali, mano, kad tai buvo apie 01.30 val., po plėšimo, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini), su GMP brigada jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Jam stovint skubios pagalbos skyriaus registratūroje ir bendraujant su darbuotoja, skyriuje sėdintis vyriškis pradėjo ant jo šaukti ir priekaištauti, kodėl jis taip ilgai bendrauja su darbuotoja. Jis buvo su moterimi, tačiau moteris nieko nesakė. Bešaukdamas vyras jam pasiūlė išeiti į lauką. Jis su juo išėjo. Tik išėjęs, jis staiga jam trenkė 1 kartą ranka į veido sritį. Nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą ir jautė, kad per veidą teka kraujas. Jį vėl papildomai apžiūrėjo gydytojai ir susiuvo kairįjį antakį. Nurodė, kad tas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, apie (duomenys neskelbtini) svorio, (duomenys neskelbtini). Jis galėtų atpažinti jį. Tas asmuo kalbėjo lietuviškai, šaukė, kad jo žmona (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 01.31 val., įvykusio konflikto detalių neprisimena, nes buvo sužalota dešinė akis ir sutrenktos smegenys, jam labai skaudėjo ir nebuvo blaivus. Nepažįstamas vyras stovėjo prie (duomenys neskelbtini) įėjimo į Priimamąjį ir rūkė. Nukentėjusiajam išeidinėjant iš Priimamojo, nepažįstamas vyras trenkė į veido sritį. Mano, kad kairės rankos kumščiu pataikė į kairę akį, taip atsirado mėlynė ir buvo prakirstas antakis. Po ko nukentėjęs grįžo į Priimamąjį, kur apžiūrėjo gydytojai ir susiuvo kairės pusės antakį. Kiek prisimena, nepažįstamas vyras trenkė 1 kartą, po smūgio nukentėjęs nuo vyro atsitraukė, o atėjęs apsaugos darbuotojas vyrą nuramino. Nepažįstamas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, maždaug (duomenys neskelbtini) svorio, (duomenys neskelbtini) , daugiau nieko pasakyti negali, jokių veido bruožų neprisimena, ar galėtu jį atpažinti – nežino, nes neįsidėmėjo (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. D. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos pareigos – slaugytoja padėjėja. (duomenys neskelbtini), apie 00.30 val., jai dirbant (duomenys neskelbtini), prie langelio priėjo jaunas vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - E. N.. Registravosi dėl to, kad jis patyrė traumą, nes buvo apiplėštas, jo rūbai buvo kraujuoti. Užsiregistravęs E. N. elgėsi ramiai, vėliau nuėjo nuo registratūros langelio, atsisėdo koridoriuje laukti gydytojo apžiūros. Maždaug po 10 min. prie registratūros langelio priėjo, kaip suprato liudytoja, sutuoktinių pora. Kiek pamena, buvo registruotas vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - S. S., dėl kojos traumos pas traumatologą. Greta S. S. buvo moteriškė, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - J. S., kuri elgėsi ramiai. Tačiau S. S. buvo nusiteikęs gana agresyviai ir su medicinos personalu bendravo agresyviai, nemandagiai. Vėliau jis su žmona laukė pas traumatologą koridoriuje. E. N. pakilo nuo kėdės, pradėjo vaikščioti koridoriuje ir kalbėjo telefonu. Jo toks elgesys pradėjo erzinti S. S., kuris taip pat su žmona netoliese koridoriuje laukė pas traumatologą eilėje. S. S. E. N. atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Iš jo kūno gestų matėsi, kad yra gana agresyviai nusiteikęs. Tada ligoninės apsaugos darbuotojas davė jam pastabą, kad nusiramintų. Vėliau liudytoja matė, kaip abu vyrai ir jų ligoninės apsaugos darbuotojas išėjo į lauką parūkyti. J. S., kuri buvo su S. S., liko laukti koridoriuje, ji nėjo į lauką su vyrais. Kas vyko tarp vyrų lauke, liudytoja nematė. Vėliau iš lauko grįžo abu vyrai ir apsaugos darbuotojas. Liudytoja pamatė, kad pas E. N., kuris registravosi pirmas Priimamajame, buvo prakirstas kairės pusės antakis. Liudytoja jį, kraujuojančiu veidu, nuvedė pas oftalmologą, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, tai yra susiūta žaizda. E. N. paliko pas gydytoją (b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotojo (duomenys neskelbtini). Pamena įvykį, kai susimušė 2 vyrai lauke, prie įėjimo durų į ligoninę. Tiksliai datos nepasakys, buvo žiema, gruodžio mėnuo, prieš Kalėdas, galėjo būti (duomenys neskelbtini) vakare. Buvo tamsu, tiksliai laiko dabar nurodyti negali. Jis buvo apsaugos darbuotojo poste, kai paskambino iš registratūros. Kas tuo metu dirbo registratūroje, nepamena. Pasakė, kad prie įėjimo durų lauke vyksta muštynės. Registratūros darbuotoja pasakė liudytojui išeiti į lauką ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Jis iškarto po skambučio išbėgo į lauką. Tuo metu poste jis buvo vienas. Išbėgęs į lauką, jis pamatė 2 vyrus, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - E. N. ir S. S., stovinčius vienas priešais kitą. Pas vieną iš vyrų - E. N., iš nosies bėgo kraujas, o kitas vyras - S. S., gąsdino E. N., pas kurį bėgo kraujas, kad dar duos. Vyrai, kai liudytojas išbėgo, nesimušė. E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė, kad S. S., kuris stovėjo priešais jį, sudavė jam 1 kartą į veidą. Po to išėjo į lauką S. S. žmona J. S. (to vyro, kuris sudavė smūgį) ir pasakė, kad konfliktas tarp vyrų prasidėjo dėl to, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė kažką negražaus registratūroje. Ką būtent pasakė nei J. S., nei S. S. nepasakė. Kiek žino, konfliktas prasidėjo Priimamajame. S. S., kuris buvo su žmona J. S., nesakė, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, jam sudavė, jis tik sakė, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė kažką įžeidžiančio jo žmonai. Liudytojas muštynių nematė, su vyrais bendravo po muštynių. E. N., kuriam bėgo kraujas, pats išsikvietė policiją. S. S., kuris sudavė, buvo labai piktas už tai, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, prisikabino prie jo žmonos. Ar E. N., kuriam bėgo kraujas, buvo blaivus, negali pasakyti. E. N. nesakė, ar jam sudavė su kumščiu ar kitu būdu, tiesiog sakė, jog jam buvo suduotas smūgis (b. l. 46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini, apie 01.35 val., tarnybos metu su vyr. patruliu V. Š. iš Vilniaus AVPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė nepažįstamas asmuo. Atvykęs į įvyko vietą, E. N. paaiškino, kad jam išėjus parūkyti į lauką, prie įėjimo į greitosios pagalbos skyrių sukonfliktavo su nepažįstamu asmeniu ir jam buvo suduotas 1 smūgis į kairį antakį, ko pasėkoje antakis buvo prakirstas. E. N. parodė į šalia sėdėjusį vyrą, kuris jam sudavė smūgį. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo S. S.. Kai atvyko, abu vyrai buvo Priimamajame. S. S. buvo su žmona J. S.. S. S. sakė, kad jam atsibodo E. N., nes jis priėjo, lindo lauke, kai jis buvo išėjęs parūkyti, ir jis nesusilaikė ir jam sudavė 1 smūgį. Kitų įvykio aplinkybių S. S. nepasakojo. Kiek pamena, S. S. skaudėjo koją. Dėl ko ligoninėje buvo E. N., nežino. S. S. buvo agresyvus, šaukė ant E. N., bet ką būtent, jis nepamena. E. N. kažką atsakė S. S., ką – nepamena. Pareigūnų akivaizdoje tarp vyrų vyko tik žodinis konfliktas, vėliau vyrai apsiramino. Pamena, kad E. N. buvo prakirstas antakis (kuris antakis – nepamena, turi būti nurodyta tarnybiniame pranešime) ir bėgo kraujas. Ar buvo dar kokie akivaizdūs sužalojimai – nepamena. E. N. nesakė, dėl ko kilo konfliktas tarp jų. E. N. buvo ramus. Ar vyrai buvo neblaivūs, nepasakys, pareigūnai vyrų blaivumo netikrino. J. S. įvykio aplinkybių nepasakojo. Abu vyrai liko (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai, iš jų buvo paimti pareiškimai (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas rezidentas – neurochirurgas. Tikslios datos nepamena, pagal jam apklausos metu parodytus E. N. medicininės dokumentacijos išrašą Nr (duomenys neskelbtini) mato, kad (duomenys neskelbtini), po oftalmologo R. K. konsultacijos, kuri vyko nuo (duomenys neskelbtini) 01.20 val. iki (duomenys neskelbtini) 01.25 val., bei papildomos konsultacijos (duomenys neskelbtini) 01.55 val., E. N. buvo nukreiptas neurochirurgo konsultacijai ir tuo metu jis dirbo su juo. G. L. aprašyta anamnizė yra po pokalbio su pacientu. Pacientas nurodė, kad einant namo, jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Atvyko į (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas oftalmologo, po ko buvo paleistas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Pasak paciento, jam išėjus iš ligoninės, jį 2 – ą kartą sumušė kiti nepažįstami asmenys, 2 – o smūgio metu sąmonės nebuvo praradęs. Pagal darytus užrašus liudytojas mato, kad pacientas pas jį pateko po 2 – o sumušimo. Po apžiūros nustatė išorinius sužalojimus; skausmingas pulsuojant sumušimas viršugalvio srityje ir sumušimas bei žaizda po PCHŽS kairio antakio srityje. Ar buvo žaizda siūta tvarkant kairįjį antakį, ar ne, liudytojas nežino. Po paciento apžiūros aprašė jo neurologinę būklę (b. l. 52, 82-83).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas oftalmologas. Parodė, kad iš jam pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio dokumento (ligos atvejis (duomenys neskelbtini)) gali pasakyti, kad jis atliko E. N. apžiūrą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 01.20 iki 01.55 val. (iš pradžių nuo 01.20 val. iki 01.25 val. pildė dokumentus, o po to nuo 01.25 val. iki 01.55 val. siuvo žaizdą). Po to nusiuntė E. N. apžiūrai pas neorochirurgą G. L.. Neorochirurgas turėjo iškart priimti E. N.. Pagal medicininį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad neurochirurgas baigė apžiūrą 02.35 val. Pristatytas E. N. buvo kruvinas, kraujas jam galėjo bėgti iš antakio. Kadangi E. pristatė brigada, jam buvo uždėtas tvarstis ant antakio. Liudytojas susiuvo žaizdą, kuri buvo nedidelė. Po to vėl uždėjo tvarstį. Prieš tai žaizda nebuvo susiūta, greitoji to nedaro, o liudytojas buvo pirmas gydytojas, kuris E. N. apžiūrėjo. Taip pat paskyrė jam skiepą nuo stabligės. E. nesakė, kur buvo sumuštas ar ligoninėje, ar stotelėje, todėl negali konkrečiai pasakyti po kokio įvykio jam susiuvo žaizdą, bet pagal pateiktus jam dokumentus, jis gali pasakyti, kad E. buvo susiūta žaizda 2018 m. gruodžio 22 d. tik vieną kartą. Iš medicininio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. ligos istorija pradėta pildyti (duomenys neskelbtini), apie 01.12 val., o ligos istorija pradedama pildyti iškart, kai (duomenys neskelbtini) brigada pristato asmenį. Nuo 01.15 val. iki 01.17 val. buvo pildomas savijautos lapas. E. N., kol jis pildė dokumentus, galėjo išeiti iš jo kabineto arba parūkyti, arba į tualetą, bet, ar jis buvo išėjęs, jis nežino, nes nepamena (b. l. 56, 82-83).
2018 m. gruodžio 22 d. E. N. pareiškime Vilniaus miesto 5 – ojo PK viršininkui nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini), apie 01.30 val., buvo (duomenys neskelbtini), kur jį užpuolė nepažįstamas pilietis, kuris jam praskėlė antakį, grasino, jog jo draugė policijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
2018 m. gruodžio 22 d., apie 00.33 val., Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad medikus iškvietė praeivis, adresu (duomenys neskelbtini), dėl sumušto E. N., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Kortelėje nurodyta, kad iš paciento žodžių, jis buvo užpultas ir sumuštas (duomenys neskelbtini) nepažįstamais vyrais. Skauda galvą, nosį, akis. Vartoja alkoholį. Be sąmonės nebuvo. Kairės akies srityje stebima hematoma, nosies srityje nubrozdinimas, patinimas, skausmingumas. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 77-81).
2018 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su muštine žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai keliuose, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš 5-8 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Įprastinėmis sąlygomis patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 59-60).
2018 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu E. N. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 26).
2019 m. birželio 3 d. Vilniaus VPK Vilniaus miesto 5 – ojo PK nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 73).
Šalies argumentai
2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašo iš kaltinamojo S. S. priteisti PSDF biudžetui padarytą 130,14 Eur žalą, kurią patyrė dėl nukentėjusiojo E. N. gydymo (b. l. 70-71).
Mokėjimo kvitas patvirtina, kad kaltinamasis S. S. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo E. N. gydymo (b. l. 180).
2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 5 – ojo PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), skyriaus patalpose,, t. y. viešoje vietoje, E. N. kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiai kibo prie žmonių, mojuodamas rankomis, elgėsi iššaukiančiai, konfliktavo su medicinos personalu ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už tai jam buvo paskirta 140 Eur bauda (b. l. 155).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).
Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų L. D., A. A., M. B., G. L., R. K. parodymai, Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. S. viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis (duomenys neskelbtini), apie 01.20 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šio skyriaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos darbuotojos akivaizdoje, kuri iškvietė ligoninės apsaugos darbuotoją S. A., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės dingsties, sudavė 1 smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. N. į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis S. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašo jos dydį sumažinti iki minimalios, nes jo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo įžeidinėjimai žmonos atžvilgiu ir agresyvus elgesys (b. l. 182-183).
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. S. našlys, teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme) (b. l. 108-114), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 115-116, 171-172), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis A. darbininku (b. l. 93-94, 95-96), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlyginęs (b. l. 180), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti ją nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis prašo skirtinos baudos dydį sumažinti iki minimalios, tačiau kaltinamasis nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, iš byloje pateiktų darbo sutarčių matyti, jog jis dirba, o teismo skiriama bauda nėra išskirtinai didelė, be to, jau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, kas itin neigiamai jį charakterizuoja. S. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skiriama bauda net septyniolika kartų mažesnė už galimą skirti baudos vidurkį, todėl teismas neturi pagrindo kaltinamajam dar labiau jos mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 181).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu, esantis byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti šioje byloje (b. l. 66).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti S. S. sumokėti paskirtą baudą per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti S. S., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.