Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1689-652/2016 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovėms J. S., S. M. dėl be pagrindo įgytų (nepagrįstai užvaldytų) pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių po 2 938 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas.

Nurodė, kad atsakovė J. S. yra jos marti, o S. M. jos anūkė. Ieškovė 2013 10 19 apsigyveno savo sūnaus P. S. šeimoje sutinkant jo šeimos nariams. Nurodė, kad sūnui davė savo banko kortelę ir leido ja naudotis pagal tokį susitarimą: jis galėjo naudotis jos gaunama slaugos išmoka, kuri buvo pradėta mokėti nuo 2014 01 07, o senatvės pensija turėjo būti kaupiama jos asmeniniams reikalams, laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui ir pan.

Anksčiau, gyvendama pas kitą sūnų J. S., dar negaudama slaugos išmokos, buvo susitaupiusi ir jos banko kortelėje buvo 4 500 Lt kai ji atsikraustė pas sūnų P. S.. Paaiškino, kad ji nebuvo slaugoma, nes pati pavalgydavo, nusiprausdavo, pasinaudodavo tualetu, susitvarkydavo lovą ir pan., turėjo savo drabužius, patalynę, kad jai nieko nereikėjo pirkti, tik vaistus nuo spaudimo ir žuvų taukus vartojo. Slaugos pašalpa buvo apie 750 Lt, po to padidėjo iki 900 Lt, kuria ji leido sūnui P. S. disponuoti. Pastarais prašė ieškovės paskolinti 3000 Lt 2014 ar 2015 metais automobilio pirkimui, tačiau tie pinigai jai nebuvo grąžinti.

(duomenys neskelbitni) sūnui P. S. mirus, ieškovė liko toliau gyventi sūnaus šeimoje su marčia. Dar prieš mirtį sūnus buvo sakęs, kad banko sąskaitoje yra likę apie 1 000 Eur. Toliau jos banko kortele naudojosi marti, su kuria santykiai nebuvo geri. Nurodė, kad ji paskambinusi savo seseriai, sūnaus Juozo vaikams ir pasakiusi, kad marti nebenori jos laikyti, todėl 2015 12 31 anūkai K. ir L. pasitelkę policiją, ją išsivežė ir ji apsigyveno pas anūkę L. A., o po kelių mėnesių apsigyveno Senelių namuose. 2015 12 31 marti atidavė jai pasą ir banko kortelę, kurioje, kaip vėliau sužinojo, buvo likę tik 44,33 Eur. Gavusi banko sąskaitos išrašą, sužinojo, kad atsakovė J. S. ir po sūnaus P. S. mirties nuėmė nuo kortelės nemažą pinigų sumą, o prieš tai taip pat buvo nuimami pinigai nuo sąskaitos ne jos reikmėms. Ieškovė prašė priteisti visą sumą, kurią sudaro jos gauta senatvės ir našlės pensijos nuo 2014 metų sausio mėnesio bei turėtas santaupas banko kortelėje.

Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi paimti nuo kortelės pinigai buvo panaudoti ieškovės poreikiams, kad ieškovė anksčiau nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų panaudojimo, kad tokį ieškinį pareikšti ją įtakojo jos atstovai byloje K. S. ir L. A..

Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškove visada buvo gerai rūpinamasi, vežama pas gydytojus ir pan., o ieškinys įtakotas anūkų Kęstučio ir Laimos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės J. S. 2938 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų; ieškinio reikalavimą atsakovės S. M. atžvilgiu atmetė;

Teismas iš šalių, liudytojų paaiškinimų nustatė, kad ieškovės sūnus P. S. disponavo ieškovės banko kortele, nes pati dėl sveikatos būklės negalėjo ja naudotis. Ieškovė leido išimti ir naudoti jos gaunamą šalpos išmoką, o pensijos neleido naudoti. Teismas vertino, kad ieškovę ir sūnų P. S. siejo visiško pasitikėjimo santykiai: ieškovė buvo įsitikinusi, kad jis atliks visus būtinus priežiūros veiksmus bei kortele naudosis pagal jos nurodymą, todėl nereikalavo pinigų panaudojimo atsiskaitymo, o tokio įsitikinimo materialinis garantas galėjo būti ir P. S. pervesta 30 000 Lt (teismo sprendime nurodyta valiuta euras) suma už jos buvusį turtą. Tai, kad toks susitarimas galėjo būti sudarytas tarp ieškovės ir P. S. rodo ir piniginių lėšų judėjimas ieškovės sąskaitoje: po šalpos išmokos patekimo į ieškovės sąskaitą, dažniausiai sekančią dieną ji būdavo nuimama. Teismas darė išvadą, kad ieškovė leido naudoti jos pinigus, esančius banko sąskaitoje, su tam tikrais apribojimais, kaip nurodė pati ieškovė, kad tai atitiko ieškovės, kaip vyresnio amžiaus žmogaus, nuostatas.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad sūnus P. S. iš dalies nesilaikė žodinio susitarimo, nes jo nuimtų nuo ieškovės sąskaitos pinigų sumos buvo didesnės nei ieškovė jam buvo leidusi. Atsakovės neginčijo ieškovės apskaičiuotos priteistinos sumos, neįrodinėjo, kad ieškovės leidžiamos nuimti sumos nepakako jos priežiūrai, atvirkščiai tvirtino, kad ieškovė buvo prižiūrima ne dėl pinigų, nes buvo atsakovės J. S. sutuoktinio motina. Teismas nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu darė išvadą, kad pavedimo sutarties tarp ieškovės ir jos sūnaus Petro sąlygos buvo pažeistos (CK 6.965 str. 3 d.).

Teismas darė išvadą, kad P. S. neteisėtai panaudojo ieškovės turėtų pinigų dalį, todėl nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 str. 1 d., 760 str. 8 d.). Kadangi ieškovė reiškia bendrą 5876 Eur sumos reikalavimą, iš kurio 3 489,37 Eur nuėmė nuo banko sąskaitos atsakovė J. S., sprendė, kad P. S. nepagrįstai paimtos ieškovės lėšos sudarytų (5876-3489,37) 2 386,63 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė J. S. yra priėmusi palikimą po sutuoktinio P. S. mirties, o atsakovė S. M. 2016 02 24 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleidusi savo paveldėjimo teises atsakovei J. S., todėl ieškovei įstatymo nustatyta tvarka pareiškus kreditorinį reikalavimą, 2386,63 Eur suma būtų priteistina iš atsakovės J. S. (CK 5.13 str., 5.52 str. 1 d., 5.63 str. 1 d., 6.426 str., 1.8 str. 1 d.).

Pavedimo sutartis pasibaigė mirus P. S., naujos pavedimo sutarties ieškovė nesudarė, todėl po sūnaus mirties ieškovei turėjo būti grąžinta banko kortelė, tačiau banko kortele toliau disponavo atsakovė J. S.. Teismas nustatė, kad po P. S. mirties atsakovė nuėmė nuo banko sąskaitos 3 520,88 Eur (3300+16,71+80+109,37+14,80). Teismas nurodė, kad ieškovė yra nenuosekli savo apskaičiavimuose, vieną kartą ieškinyje nurodydama, kad atsakovė nuėmė nuo banko sąskaitos 3 300 Eur, kitą kartą – nurodydama sumą su pirkiniais, trečią kartą į priteistiną sumą neįtraukdama kai kurių pirkinių ir tvirtindama, kad atsakovė pasisavino 3 489,37 Eur ir vadovavosi ieškovės nurodyta suma, kadangi ji yra mažesnė suma nei faktiškai paimta pinigų.

Teismas vertino, kad, mirus P. S., atsakovė J. S. privalėjo iš naujo su ieškove aptarti pinigų panaudojimo sąlygas. Kadangi tarp jų susitarimo dėl banko kortelės naudojimo nebuvo, atsakovė turi grąžinti be pagrindo gautus pinigus (CK 6.237 str. 1 d.). Teisimas darė išvadą, kad atsakovė iš dalies neteisėtai naudojosi ieškovės banko kortele, nuimdama nuo sąskaitos 3 489,37 Eur, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2015 12 14 buvo gauta šalpos pensija, kuri pagal žodinį susitarimą ir dėl to nesant ginčo, buvo skiriama ieškovės priežiūrai, iš atsakovės priteistiną suma sumažino 270 Eur iki 3219,37 Eur (3489,37-270).

Teisimas nurodė, kad, nežiūrint į daugelį skaičiavimo netikslumų, į skirtingų sumų nurodymą kreditoriniame reikalavime ir ieškinyje (pradiniame ir patikslintame), galutinius reikalavimus ieškovė reiškia apskaičiavusi senatvės ir našlės pensijas už laikotarpį nuo 2014 01 07 (kai buvo pradėta skaičiuoti slaugos išmoka) iki 2015 12 31 (kai išvyko iš atsakovės namų, nurodydama minėtų pensijų sumą 4 571 Eur (2281+2290) ir turėtas santaupas atvykimo pas atsakovę dienai – 1 305 Eur, t. y. tas sumas, kuriomis ji neleido disponuoti P. S. bei atsakovei J. S., visa reikalavimo suma 5 876 (4571+1305). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareikšto reikalavimo suma yra 2 938 Eur, jį tenkino neišeidamas iš byloje pareikštų reikalavimų ribų ir priteisė šią sumą ieškovei iš atsakovės J. S. kaip įgytą be pagrindo.

Kadangi atsakovė S. M. 2016 02 24 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido savo paveldėjimo teises atsakovei J. S., ieškinį šios atsakovės atžvilgiu teismas atmetė.

Ieškovei atsisakius reikalavimo atsakovo E. S. atžvilgiu, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šio atsakovo atžvilgiu nutraukė.

II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė J. S. prašo panaikinti 2017 m. spalio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Jos vertinimu, skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi išvados grįstos tikrovės ir byloje esančių įrodymų neatitinkančiomis aplinkybėmis. Nurodo šiuos argumentus:

16.1. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad P. S. iš J. S. gavo 30 000 Eur. Teismo teiginį, kad J. S. vaikai, pardavę pastarojo turtą, pervedė P. S. 30 000 Eur už parduotą sodybą, paneigia byloje esantys mokėjimo nurodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad ne J. S. vaikai, o jis pats, atstovaujamas globėjos L. A., vykdydamas tarp jo ir P. S. buvusį susitarimą, laikotarpiu 2015 05 28 iki 2015 07 07 pervedė P. S. tik 8 690 Eur, kurie, priešingai nei nurodo teismas, buvo už parduotą sodybą, o ne skirti ieškovės priežiūrai. Todėl teismo argumentai, jog tikėtina, kad 30 000 Eur P. S. buvo pervesta ieškovės priežiūrai yra nepagrįstos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymas.

16.2. Teismas neatliko analizės CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatyto reglamentavimo, todėl neatskleidė tikrosios šalių valios sudarant menamą susitarimą. Todėl nepagrįstai tarp ieškovės ir P. S. susiklosčiusius santykius kvalifikavęs pavedimo sutartimi darė taip pat nepagrįstą išvadą, kad P. S., nuiminėdamas iš ieškovės sąskaitos lėšas ir jas panaudodamas, pažeidė šią sutartį ir nepagrįstai praturtėjo. Iš teismo sprendimo taip ir nėra aišku, ar teismas pavedimo sutartį kvalifikavo neatlygintine ar atlygintine.

16.3.Tarp ieškovės ir jos sūnaus P. S. susiklostė ne pavedimo, o CK 3.205 straipsnio reglamentuojami šeimyniniai santykiai, kadangi sūnus Petras ir jo šeimos nariai suteikė ieškovei reikalingą pagalbą, rūpinosi ja, savo lėšomis prisidėjo prie jos išlaikymo, o ieškovės pensija buvo naudojama jos kasdieniams poreikiams, t. y. ieškovė ir P. S. šeimos nariai faktiškai vedė bendrą ūkį.

.Teismas be pagrindo rėmėsi tik ieškovės nenuosekliais paaiškinimais apie buvusį susitarimą dėl pensijos nenaudojimo. Teismas nevertino, kad apsigyvenimo pas sūnų metu ieškovė gavo tik pensiją, šalpos išmokos negavo, o tai paneigia tarp ieškovės ir sūnaus buvusį susitarimą (pavedimą) dėl šalpos išmokų naudojimo. Ieškovė pas sūnų apsigyveno 2013 10 19, šalpos išmoka jai paskirta 2014 01 09, o pirmą kartą ją gavo 2014 02 11, todėl teismas neteisingai nustatė, kad šalpos pensija ieškovei buvo mokama nuo 2014 01 07. Tarp ieškovės ir sūnaus Petro negalėjo būti susitarimo dėl būsimų ieškovės šalpos išmokų panaudojimo, nes ieškovė negalėjo numatyti, kad iš viso gaus šalpos išmoką. Taip pat jokio išankstinio susitarimo ir apie tai, kad pensija nebus naudojama ieškovės poreikiams nebuvo. Teismas nenustatė, kada buvo toks susitarimas, kokie įrodymai, be ieškovės paaiškinimų, patvirtina tokį susitarimą buvus, kokia buvo pavedimo apimtis ir sąlygos. Ieškovė, atidavusi savo banko kortelę sūnui Petrui, pilna apimtimi leido ir sutiko, kad jos gaunama pensija būtų panaudota jos poreikiams, kas ir buvo vykdoma.

16.5. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovei paskyrus šalpos išmoką, ieškovė ir atsakovė J. S. susitarė, kad ieškovės gaunama šalpos pensija bus atlyginimas atsakovei už ieškovės priežiūrą. Atsakovė, kad galėtų prižiūrėti ieškovę, išėjo iš darbo. Šalpos išmoka buvo naudojama tik už atsakovės darbą slaugant ieškovę. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino teisme.

16.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės paskaičiuota priteistina suma nebuvo ginčijama, kadangi atsakovės ginčijo ir teikė įrodymus dėl teismo išvardintų piniginių lėšų: pateikė įrodymus, kad ieškovė ne paskolino, o davė Petrui pinigines lėšas automobiliui, kuris buvo įgytas, atsižvelgiant į ieškovės poreikius ir su kuriuo būtent ieškovė buvo vežiojama pas gydytojus, pirkti; ieškovės lėšos buvo naudojamos mokesčiams: elektrai, malkų pirkimui, buities prekėms, maistui, vaistams, kurui, ieškovės sutuoktinio kapavietės priežiūrai, kitiems būtiniems poreikiams. Teismas neįvertino, kad ieškovės priežiūros išlaidoms padengti nepakako jos gaunamos pensijos ir kad buvo naudojamos atsakovės šeimos lėšos.

. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad pavedimo sutartis pasibaigė mirus vienai iš sutarties šalių, todėl ieškovė iš naujo turėjo spręsti savo išlaikymo ir pragyvenimo klausimus. Atsakovė nurodo, kad ieškovė ir toliau gyveno pas atsakovę, jokios pavedimo sutarties nesudarė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo įsitikinusios, kad ir po Petro mirties ieškovė gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis. Tai patvirtina, kad tarp Petro ir ieškovės nebuvo jokių pavedimo santykių. Ieškovei gyvenant pas atsakovę po Petro mirties, tęsėsi šeimyniniai santykiai.

Atsakovė S. M. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie atsakovės J. S. apeliacinio skundo, palaiko visus jame išdėstytus argumentus ir reikalavimus, prašo jį tenkinti.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas atskleidė bylos esmę, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas. Nurodo, kad teismo sprendime padaryta klaida vietoj 30 000 litų nurodant eurus nėra esminė ir bylos esmės ir joje nustatytų aplinkybių teisinio įvertinimo nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atsakovė J. S. sprendimą ginčija nurodydama, jog buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, neatskleista bylos esmė, klaidingai sprendime nurodžius faktines aplinkybes, šalių ir liudytojų paaiškinimus. Apeliantės nesutinka, kad P. S. už ieškovės priežiūrą buvo sumokėta 30 000 Eur, kad ieškovė su P. S. sudarė pavedimo sutartį, kad P. S. pažeidė pavedimo sutartį, kad jis ir J. S. be teisėto pagrindo praturtėjo, kad J. S., būdama P. S. turto paveldėtoja, privalo grąžinti ieškovei 2 938 Eur.

Ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iš atsakovių po 2 938 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas. Nurodė, jog atsakovė J. S. yra jos marti, o S. M. - jos anūkė. Ieškovė 2013 10 19 apsigyveno savo sūnaus P. S. šeimoje sutinkant jo šeimos nariams. Nurodė, kad sūnui davė savo banko kortelę ir leido ja naudotis pagal tokį susitarimą: jis galėjo naudotis jos gaunama slaugos išmoka, kuri buvo pradėta mokėti nuo 2014 01 07, o senatvės pensija turėjo būti kaupiama jos asmeniniams reikalams, laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui ir pan. Ji pasitikėjo sūnumi, nekontroliavo, kaip jis naudojasi jos kortele.

Apeliančių vertinimu, teismas neatskleidė tikrosios šalių valios sudarant menamą susitarimą, todėl nepagrįstai tarp ieškovės ir P. S. susiklosčiusius santykius kvalifikavęs pavedimo sutartimi darė taip pat nepagrįstą išvadą, kad P. S., nuiminėdamas iš ieškovės sąskaitos lėšas ir jas panaudodamas, pažeidė šią sutartį ir nepagrįstai praturtėjo. Iš teismo sprendimo, kaip nurodo apeliantės, taip ir nėra aišku, ar teismas pavedimo sutartį kvalifikavo neatlygintine ar atlygintine. Apeliantės nurodo ir tai, jog tarp ieškovės ir jos sūnaus P. S. susiklostė ne pavedimo, o CK 3.205 straipsnio reglamentuojami šeimyniniai santykiai, kadangi sūnus P. ir jo šeimos nariai suteikė ieškovei reikalingą pagalbą, rūpinosi ja, savo lėšomis prisidėjo prie jos išlaikymo, o ieškovės pensija buvo naudojama jos kasdieniams poreikiams, t. y. ieškovė ir P. S. šeimos nariai faktiškai vedė bendrą ūkį.

Taigi, tarp šalių kilo ginčas, kokie gi teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovių, jai apsigyvenus atsakovių šeimoje. Atsakovės nurodo, jog ieškovė faktiškai buvo jų šeimos narys, su ja faktiškai vedė bendrą ūkį. Ieškovė gi su tokiu aiškinimu nesutinka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, su atsakovių argumentais ir išvadomis dėl bendro ūkio vedimo nesutinka. Pirma, CK 3.205 straipsnis reglamentuoja pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ginčo dėl to, kad pilnametis ieškovės sūnus, būdamas gyvas, ja nesirūpino byloje nėra. Taip pat byloje nesprendžiamas ir išlaikymo priteisimo ieškovei klausimas. Ši teisės norma nereglamentuoja bendro ūkio vedimo sampratos ir sąlygų. Antra, nėra įrodyta, jog P. S. šeima ir ieškovė vedė bendrą ūkį. Ieškovė nesutinka, kad buvo vedamas bendras ūkis. Kita vertus, atsakovės taip pat nurodo, kad prisidėjo savo lėšomis prie ieškovės išlaikymo, o ne aplinkybes, jog tiek ieškovės piniginės lėšos, tiek P. S. ir jo šeimos narių pinginės lėšos/pajamos buvo laikomos kartu ir naudojamos bendrais tiek ieškovės, tiek P. S. šeimos narių poreikių tenkinimo tikslais. Pabrėžtina, jog pati atsakovė J. S. nurodo, kad slaugos pensija buvo skiriama jai asmeniškai už ieškovės priežiūrą.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apliacinio skundo argumentai, kad, kadangi ieškovė ir toliau gyveno pas atsakovę, jokios pavedimo sutarties nesudarė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo įsitikinusios, kad ir po P. mirties ieškovė gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis; ieškovei gyvenant pas atsakovę po P. mirties, tęsėsi šeimyniniai santykiai, nes nėra įrodyta ir nustatyta, kad šalys vedė bendrą ūkį (nutarties p.24).

Ieškovė nurodo, jog su sūnumi P. S. buvo sudariusi žodinę pavedimo sutartį, kurios pagrindu P. S. turėjo teisę disponuoti jos banko kortele, nuimti, kaip ji nurodo, tik tam tikrą pinigų sumą, kad ji turėjo santaupų, kad skolino sūnui 3 000 Lt automobilio pirkimui, tačiau skola jai nebuvo sugrąžinta. Taigi, įrodyti buvus pavedimo sutartį ir jos sąlygas pareigą turi ieškovė. Sutartis buvo žodinė, viena iš sutarties šalių yra mirusi. Todėl kolegija atmeta visus tiek skundžiamo sprendimo, tiek apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pavedimo sutarties ir jos sąlygų aiškinimu. Yra įrodyta tik tai, kad ieškovė davė P. S. banko kortelę, leido jam kortele naudotis. Ieškovė turėjo pareigą kontroliuoti kaip P. S. ta banko kortele disponuoja. Ji to nedarė. P. S. yra miręs. Todėl kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad P. S. pažeidė pavedimo sutartį, kad jis ir atsakovės kaip nors praturtėjo jos sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog paskolos teisiniai santykiai taip pat neįrodyti, nes be ieškovės paaiškinimų, kitokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Apeliančių argumentas, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad P. S. iš J. S. gavo 30 000 Eur, todėl teismo argumentai, jog tikėtina, kad 30 000 Eur P. S. buvo pervesta ieškovės priežiūrai yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jo nepasisakytina. Pabrėžtina, jog dėl šių pinigų ginčo nėra

Atsakovė J. S. nesutinka su teismo vertinimu, kad pavedimo sutartis pasibaigė mirus vienai iš sutarties šalių, todėl ieškovė iš naujo turėjo spręsti savo išlaikymo ir pragyvenimo klausimus. Atsakovė nurodo, kad ieškovė ir toliau gyveno pas atsakovę, jokios pavedimo sutarties nesudarė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo įsitikinusios, kad ir po P. mirties ieškovė gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pirma, kaip nurodyta šios nutarties p.24, meįrodyta, kad šalys vedė bendrą ūkį, kad ieškovė ir J. S. leido naudotis jos banko kortele tapačiai kaip ir sūnui P. S.. Antra, ieškovė nepatvirtino, kad ji buvo įsitikinusi, kad ir po sūnaus mirties gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis. J. S. neįrodė, kad ieškovė jai leido naudotis savo banko kortele. Ieškovė teigia, kad sutikimo J. S. nuimti pinigus iš jos kortelės nebuvo davusi. Todėl pripažįstama, kad atsakovė J. S. ieškovės banko kortele naudojosi neteisėtai.

Teismas nustatė, kad po P. S. mirties atsakovė J. S. nuėmė nuo ieškovės banko sąskaitos 3 520,88 Eur (3300+16,71+80+109,37+14,80). Taigi, ši suma yra įrodyta ir yra įrodyta, jog atsakovė J. S. ją pasiėmė nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl šią sumą atsakovė ir turi sugrąžinti ieškovei.

Teismas iš atsakovės J. S. ieškovei M. S. priteisė 2 938 Eur. Ieškovė apeliacinio skundo nepadavė. CPK 313 straipsnis nustato, jog apeliacinės inatancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Todėl, byloje susiklosčius situacijai, kai sprendimą apskundė tik atsakovė ir prie skundo prisidėjo kita atsakovė, ir sprendimo ieškovei neapskundus, sprendimas paliekamas galioti.

Ieškovė M. S. prašo priteisti 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šias išlaidas patvirtina pinigų paėmimo kvitas (t.2, b.l. 109). Sprendžiant dėl teisinei pagalbai apmokėti priteistinų išlaidų dydžio atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2, 7, 8.11 punktus. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo, todėl priteistinas pilnai iš apeliančių.

Šios išlaidos neviršija , todėl priteisiamos iš apeliančių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliančių J. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.