Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą Nr. A319-414/23 (toliau – ir Prašymas).

2.1 Sprendimas yra formalus, priimtas nenurodant teisinio pagrindo, neatsižvelgiant į Prašyme išdėstytus motyvus dėl teisės aktais nustatyto minimalaus natūralios apšvietos koeficiento gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje, taigi yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2 Pareiškėja Prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad dėl didelių medžių (klevų, beržų), kurie susodinti chaotiškai, arti vienas kito, nesilaikant nustatyto atstumo, į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nepatenka šviesa. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros (toliau – ir NVSP) laboratorijos 2023 m. birželio 9 d. natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-NA-15/2023 (toliau – ir Protokolas) Buto pietvakarinėje pusėje natūralios apšvietos koeficientas procentais yra 0,01±0,002, taigi ženkliai mažesnis už Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 212 punkte nustatytą patalpų natūralios apšvietos koeficientą (gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje), t. y. ne mažiau kaip 0,5 proc.

2.3 Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 5 punkto nuostatų dėl administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes Sprendime nenurodytas Prašymo netenkinimo teisinis pagrindas, nepateikta teisinių motyvų. Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, nes Sprendimas nemotyvuotas, neišsamus, jame argumentuotai nepasisakyta dėl Prašyme išdėstytų motyvų.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1 Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas tinkamai įvertinus aktualias ir reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio bei faktinio pagrindo Sprendimą naikinti.

4.2 Pareiškėja ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją dėl medžių šalinimo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymai gauti 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. gruodžio 6 d, tačiau dėl atsakovo pateiktų atsakymų pareiškėja nesikreipė į teismą. Pareiškėja iš esmės sutiko su Administracijos pateikta pozicija, kad natūralios šviesos trūkumas gali būti nulemtas pastato ar patalpos trūkumų. Medžiai auga 6–8 metrų atstumu nuo pastato (leistinu atstumu). Šį klausimą svarstė Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Komisija), t. y. buvo atliktas išsamus aplinkybių įvertinimas.

4.3 Administracija atliko beržų, klevų, šermukšnių, trešnės genėjimą, kaštonų atžalų šalinimą, ką patvirtina į bylą teikiama užsakymo Nr. 40 ištrauka dėl numatytų tvarkymo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (buvo numatyta nupjauti kaštonų atžalas; trumpinti šakas, palinkusias link fasado, langų, retinti lajas beržo 33 cm, klevų 47, 28, 38, 36 cm, šermukšnių 25, 28 cm, trešnės 36 cm; atlikti sanitarinį genėjimą klevo 44 cm, beržo 44 cm). Darbai buvo atlikti 2023 m. gegužės 31 d.

4.4 Pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo, tačiau Administracija laikosi pozicijos, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išduoti leidimą šalinti medžius, kurie yra saugotini ir nėra tiesioginė natūralaus apšvietimo pareiškėjos Bute trūkumų priežastis.

4.5 Medžiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą kirsti, įvertinti ekologiniu požiūriu. (duomenys neskelbtini), esančių beržų, klevų kamieno storis yra atitinkamai 33, 44, 47, 28, 38, 36, 44 cm. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės saugotinų medžių kriterijais, jeigu kamieno storis yra daugiau nei 12 cm (privačiame sklype daugiau nei 20 cm), medis pripažįstamas saugotinu. Nėra teisinio bei faktinio pagrindo šalinti ginčo medžius (beržus, klevus). Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad medžiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą kirsti, vertingi ekologiniu požiūriu, jie užtikrina gyvenančių asmenų interesą gyventi tinkamoje aplinkoje ir jų išsaugojimas toliau tenkintų visuomenės poreikius.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.1 Administracija 2020 m. lapkričio 18 d. gavo pareiškėjos prašymą išduoti leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus (2 klevus, 1 beržą) adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad dėl didelių medžių už lango (klevų, beržų) į butą blogai patenka šviesa, praktiškai visą parą reikalingas elektros apšvietimas, tokios gyvenimo sąlygos kenkia sveikatai. Kartu su prašymu pareiškėja pridėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2020 m. lapkričio 17 d. natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-NA-40/2020 (toliau – ir Protokolas 1), kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gyvenamajame kambaryje, kuriame fiksuojamas šoninis natūralus apšvietimas (šviesos angų išdėstymas pagal pasaulio šalis – pietvakariai), natūralios apšvietos koeficientas – 0,217 +/- 0,0726.

6.2 Administracija 2021 m. kovo 12 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. A60-71/21(70325)-(3.2.1E-AD24)) pateikti informaciją apie ankstesnio prašymo Nr. A319-1239/20 nagrinėjimo eigą.

6.3 Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 31 d. posėdžio protokolu fiksuota, jog Komisija apsvarstė klausimą dėl medžių, esančių (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m), be to, susipažinus su Komisijai pateiktu natūralaus apšvietimo tyrimo 2021 m. lapkričio 17 d. protokolu Nr. F-NA-40/2020, paaiškėjo, jog patalpų apšvietimas matuotas minimiems medžiams esant be lapų. Todėl išvada, kad nustatyti apšvietimo trūkumai susiję veikiau su patalpų ypatybėmis, o ne su medžiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į santykinai gerą medžių būklę, įrodytą želdinių naudą gyventojų sveikatai, esamą atsilikimą nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose ir tiesioginį šių medžių poveikį dideliam gyventojų skaičiui, spręsta, kad objektyvaus pagrindo kirsti medžius nėra, jie yra saugotini. Taip pat Komisija rekomendavo spręsti patalpų apšvietimo vidines problemas.

6.4 Administracija 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. kovo 12 d. prašymą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ (toliau – ir Saugotinų želdinių kriterijai) 3.1 punktu, minimi medžiai, augantys šalia (duomenys neskelbtini) namo, priskirti prie saugotinų želdinių, vertingi ekologiniu požiūriu, neturintys džiūvimo, puvimo požymių, todėl leidimą medžių genėjimui ar pjovimui atsisakoma išduoti. Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad medžiai atitinka saugotinų želdinių kriterijus, buvo kreiptasi į 2018 m. liepos 26 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 2503/18(2.1.1E-TD2) patvirtintą Visuomeninę želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją, kuri pateikė išvadą, jog medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m), jų būklė yra gera ir jokie tvarkymo darbai šiems medžiams šiuo metu nerekomenduojami, rekomenduojama spręsti patalpų apšvietimo vidines problemas.

6.5 2021 m. balandžio 19 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas Nr. A60-124/21(70325)-(3.2.1E-AD24).

6.6 Administracija 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovas pateikė 2021 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą. Pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktu, dėl išvados pateikimo dėl kirtimo būtinybės buvo kreiptasi į Komisiją, kuri pateikė išvadą, jog medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m) jų būklė yra gera, todėl jokie tvarkymo darbai šiems medžiams šiuo metu nerekomenduojami.

6.7 2021 m. gegužės 17 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas Nr. A97-20481/21(3.3.2.13K-AD24), kuriame teigiama, jog atsakovas nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios atsisakyta išduoti leidimą genėjimui bei kirtimui. Pareiškėja nepagrįstomis laikė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad želdiniai duoda naudą žmonių sveikatai, nes nagrinėjamu atveju dėl natūralaus apšvietimo trūkumo pareiškėja negali skaityti knygos be elektros apšvietimo.

6.8 Administracija 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA) atsakė į 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad į pareiškėjos pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA).

6.9 Pareiškėja 2021 m. birželio 22 d. Administracijai pateikė pakartotinį prašymą Nr. A60-197/21(70325)-(3.2.1E-AD24).

6.10 Administracija 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A51-89288/21(3.3.2.26E-MTA) pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. birželio 23 d. raštą, kuriame nurodyta, kad į pareiškėjos pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51- 33363/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA).

6.11 2021 m. rugsėjo 27 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas Nr. A97-38859/21(3.3.2.13K-AD24)), kuriame nurodoma, jog atsakovas nepasisakė dėl NVSP laboratorijos nustatyto natūralios apšvietos koeficiento, kuris neatitinka STR 2.02.01:2004 212 punkte nustatyto minimalaus koeficiento dydžio. Nurodė, kad Komisija paminėjo, jog koeficiento matavimas atliktas, kai medžiai buvo be lapų. Medžiams sužaliavus situacija pablogėja, nes medžių vainikai nepraleidžia šviesos dar labiau. Taip pat nurodoma, jog atsakovas nepasisakė dėl faktinės situacijos atitikties nustatytam minimalaus atstumo (10 m) tarp medžių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais reikalavimui (faktiškai 6–8 m).

6.12 Administracija 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. A51-122834/21(3.3.2.26E-MTA) atsakė į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymą, nurodydama, kad į pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A51-89288/21(3.3.2.26E-MTA).

6.13 2021 m. gruodžio 6 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas Nr. A60-353/21(70325)-(3.2.1E-AD24) dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo.

6.14 Administracija 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. A51-5772/22(3.3.2.26E-MTA) atsakė pareiškėjai, kad atsižvelgiant į pateiktą 2020 m. lapkričio 17 d. NSVP laboratorijos protokolą Nr. F-NA-40/2020 ir tai, kad nustatant šviesos koeficientą esant lapkričio mėnesiui, kai medžiai yra numetę lapus, koeficientas nesiekia nustatytos normos, taip pat į tai, kad, kaip teigia pareiškėja, patalpų langai yra nukreipti ne į rytinę ar pietinę pusę, kuriose saulėtą dieną patektų daugiau šviesos, Komisija įvertino, kad, apšvietimo trūkumai yra veikiau susiję su patalpų trūkumais (tai galimai lemia, pavyzdžiui, langų išdėstymas pastate, patalpų langų kryptis ar kt.). Dėl minimų atstumų tarp medžių ir naudos žmonėms nurodoma, jog Komisija klausimus sprendžia remdamasi ne vienu kriterijumi, pavyzdžiui, esamu atsilikimu nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose, tačiau šiuo atveju vertintos visos esamos aplinkybės. Atsižvelgusi į tai, kad natūralios šviesos trūkumas gali būti lemtas pastato ar patalpos trūkumų, taip pat į tai, kad medžiai auga 6–8 metrų atstumu nuo pastato bei tai, kad šie medžiai turi teigiamą poveikį daugumai gyventojų, Komisija nusprendė, kad šie faktai objektyviai nesudaro prielaidų medžių kirtimui, medžiai yra saugotini. Pažymėta, kad pagal pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, visuomenės sveikatos priežiūros norminiai teisės aktai gyvenamųjų patalpų apšvietimo parametrų nereguliuoja, higienos norma taikoma tik įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje. Nurodoma, kad, pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6–8 m nuo fasado, medžių lapija (tankios spygliuočių šakos) turi būti ne žemiau kaip 2,2 m nuo žemės paviršiaus. Pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis yra ne želdinių naikinimas, o esamų išsaugojimas ir naujų sodinimas.

6.15 Pareiškėja 2023 m. birželio 13 d. prašymu Nr. A319-414/23 pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą medžiams pašalinti (1 beržą, 2 klevus). Nurodė, kad dėl didelių medžių už lango į butą nepatenka šviesa, medžiai yra susodinti chaotiškai, arti vienas kito, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, dėl ko suvešėję želdiniai bei susipynę jų vainikai sudaro tamsą bute. Pagal 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 5.2 punktą, medžiai turi augti 10 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais. Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 212 punktu, natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc., o NVSP laboratorijos pateiktame protokole Nr. F-NA-15/2023 nustatytas šviesos koeficientas 0,01±0,002 proc., jis yra ženkliai mažesnis už minimaliai nustatytą normą - 0,5 proc. (Su prašymu pareiškėja pateikė NVSP laboratorijos 2023 m. birželio 9 d. natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą).

6.16 Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą į pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą. Šiuo atsakymu atsisakyta išduoti leidimą kirsti medžius. Paaiškinta, kad atsižvelgiant į Protokolą (koeficientas nesiekia nustatytos normos), aplinkybę, kad patalpų langai yra nukreipti ne į rytinę ar pietinę pusę, kuriose saulėtą dieną patektų daugiau šviesos, vertinama, kad apšvietimo trūkumai yra susiję su patalpų trūkumais, o ne su medžiais. Dėl atstumų tarp medžių ir naudos žmonėms nurodoma, jog atsakovas klausimus sprendžia remdamasi ne vienu kriterijumi, pareiškėjos nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, šie faktai nesudaro prielaidų medžių kirtimui, šie medžiai yra saugotini. Nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis yra ne želdinių naikinimas, o esamų išsaugojimas ir naujų sodinimas. Taip pat pažymima, kad beržų, klevų, šermukšnių, trešnės genėjimas, kaštonų atžalų šalinimas atliktas.

6.17 Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Administracija 2022 m. atliko užsakymą dėl saugotinų ir nesaugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje priežiūros 2022 m. liepą–rugpjūtį, numatant tvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (nupjauti kaštonų atžalas; trumpinti šakas, palinkusias link fasado, langų, retinti lajas beržo 33 cm, klevų 47, 28, 38, 36 cm, šermukšnių 25, 28 cm, trešnės 36 cm; atlikti sanitarinį genėjimą klevo 44 cm, beržo 44 cm).

6.18 Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – ir Želdynų įstatymas) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.

6.19 Teismas aptaręs aktualias Aplinkos apsaugos įstatymo (6 str. 7 d. 7 p.), Želdynų įstatymo (3 str., 13 str. 1 d., 2 d., 3 d. ir 9 d., 14 str. 3 d., 25 sr. 1 d.) normas, taip pat Saugotinų želdinių kriterijų 3.1 punkto nuostatas, Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1212 (toliau – ir Aprašas) nuostatas, sprendė, kad pareiškėjos prašomi nukirsti medžiai (1 beržas, 2 klevai), kurių lajos sukuriamu šešėliu ir atitinkamai buto patalpų natūralaus apšviestumo trūkumu pareiškėja motyvuoja prašymą nukirsti minėtus medžius, pagrįstai atsakovo vertinti kaip saugotini. Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog jos prašomi nukirsti medžiai (1 beržas, 2 klevai) yra saugotini. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos prašymo išduoti leidimą kirsti medžius nagrinėjimui taikytini reikalavimai, nustatyti saugotinų želdinių kirtimui.

6.20 Teismas nurodė, kad pareiškėjos Prašymo motyvai nesudaro pagrindo ginčo medžių kirtimui be leidimo (Želdinių įstatymo 13 str. 2 d.), taip pat nesudaro pagrindo medžių kirtimui pagal leidimą, kai neskaičiuojama želdinių atkuriamosios vertės kompensacija (Želdinių įstatymo 13 str. 2 d.).

6.21 Nors pareiškėja iš esmės teigia, kad ginčo medžių augimo vieta pažeidžia teisės aktų reikalavimus dėl leistino atstumo tarp medžių ir daugiabučio pastato bei dėl visuomenės sveikatos reikalavimų patalpų apšviestumui, šis teiginys, teismo vertinimu, nepagrįstas.

6.22 Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių 5.2 punkte, medžiai veisiami nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių). Pareiškėjos nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, kadangi minėtų taisyklių 1 punkte nurodomas reguliavimo dalykas – želdynų įrengimas ir želdinių veisimas, taip pat atsižvelgtina į Želdynų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą tęstinumo principą, pagal kurį turi būti siekiama užtikrinti praeityje susiformavusių ir suformuotų želdynų ir pavienių želdinių vientisumą, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą.

6.23 Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytinos Statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.01:2004 nuostatos, t. y. 212 punkte nustatytas minimalus koeficiento dydis („ Natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc.“), kadangi šis reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, taigi nėra pagrindo konstatuoti minėtos nuostatos pažeidimą. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog Protokolo 1 duomenimis natūralios apšvietos koeficientas Buto gyvenamajame kambaryje (0,217) yra mažesnis nei Statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.01:2004 nurodytas minimalus koeficientas (0,5) atlikus matavimą lapkritį, kai ant medžių nėra lapų, iš esmės pagrindžia, jog žemesnį natūralios apšvietos lygį pareiškėjos Bute iš esmės lemia ne vien ginčo medžiai.

6.24 Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tinkamas teisės aktais nustatytas pagrindas ginčo medžių kirtimui Prašyme nurodytais motyvais. Atsakovo atsisakymas tenkinti Prašymą atitinka Želdynų įstatyme nustatytus darnaus vystymosi, viešojo intereso prioriteto ir tęstinumo principus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos individualus interesas šiuo atveju negali būtų viršesnis ar reikšmingesnis už visuomenės interesą išsaugoti miesto urbanizuotose teritorijose želdinius bei kokybišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.

6.25 Pareiškėja nuo 2020 metų teikia pakartotinius prašymus dėl ginčo medžių kirtimo iš esmės tais pačiais motyvais. Tad atsakovo Sprendimas vertintinas kartu su ankstesniais atsakymais į pareiškėjos raštus. Kaip matyti iš atsakovo raštų turinio, pareiškėjai buvo išaiškinti teisiniai pagrindai, kodėl ginčo medžiai laikytini saugotinais, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytini pareiškėjos nurodyti minimalūs atstumai iki pastato bei minimalus natūralios apšvietos koeficientas, pateikti argumentai, pagrindžiantys, jog nėra teisinio pagrindo išduoti leidimą ginčo medžių kirtimui, Sprendime nurodyti atsisakymo tenkinti Prašymą argumentai ir reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas.

6.26 Apibendrinęs teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą bei atitinkamai įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.

III.

7. Pareiškėja A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

8. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendime tik formaliai įvertintos teisės aktų nuostatos, neįvertinus prigimtinės pareiškėjos ir jos šeimos narių teisės į geresnę sveikatą, todėl teismo sprendimas laikytinas neteisingu, prieštaraujančiu aktualiai Lietuvos teismų formuojamai praktikai.

9. Pareiškėjos individualus interesas šiuo atveju yra viršesnis ir reikšmingesnis už visuomenės interesą išsaugoti miesto urbanizuotose teritorijose želdinius bei kokybišką ir sveiką gyvenamąją aplinką, nes kelių medžių pašalinimas nedarytų įtakos bendrai ekologinei būklei mieste, tačiau iš esmės pakeistų pareiškėjos situaciją.

10. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, siekdamas pusiausvyros tarp pareiškėjos individualaus intereso, jos pažeidžiamos prigimtinės teisės į kuo geresnę sveikatą ir visuomenės intereso išsaugoti miesto urbanizuotose teritorijose želdinius bei kokybišką ir sveiką gyvenamąją aplinką, galėjo įvertinti alternatyvų šio kilusio ginčo sprendimo būdą, pavyzdžiui, įvertinti ginčo medžių persodinimo galimybę, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu atsakovas pažeidė vieną iš pagrindinių vietos savivaldos principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principą, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.

11. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Sprendimą, kuris neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, tačiau teismas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nevertino, o nepagrįstai byloje vertino kitus, ankstesnius atsakovo raštus – atsakymus į pareiškėjos ankstesnius prašymus. Toks teismo elgesys yra ydingas ir prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Administracija nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra dėstomi jokie objektyvūs argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo. Administracija laikosi pozicijos, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išduoti leidimą šalinti medžius, kurie yra saugotini ir nėra tiesioginė natūralaus apšvietimo trūkumo pareiškėjos Bute priežastis. Su šia išvada sutiko ir pirmosios instancijos teismas.

15. Pozicija dėl medžių kirtimo ir leidimo (ne)išdavimo buvo dėstoma pareiškėjai nuosekliai, pareiškėja su Administracijos pozicija sutiko, kadangi dėl ankstesnių Administracijos atsakymų į teismą nesikreipė, jų turinio neskundė. Vadinasi Administracijos Sprendime pateiktos išvados yra pagrįstos.

16. Pareiškėjai motyvai dėl leidimo kirsti medžius neišdavimo yra žinomi. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Administracijos Sprendime išdėstyta pozicija dėl leidimo neišdavimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Teismas priimdamas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą visapusiškai išanalizavo tarp šalių kilusį ginčą, byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, tad nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo pareiškėjos apeliacinio skundo motyvų pagrindų tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 3 d. rašto Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą.

18. Pareiškėja 2023 m. birželio 13 d. prašymu (reg. Nr. A319-414/23) kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą medžiams (beržui ir dviem klevams), esantiems prie namo (duomenys neskelbtini), pašalinti. Prašyme pareiškėja nurodė, kad dėl didelių medžių už lango į butą nepatenka šviesa, nes medžiai yra susodinti chaotiškai, arti vienas kito, nesilaikant nustatyto atstumo.

19. Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ netenkino pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašyme nurodyti medžiai, augantys šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), priskirti prie saugotinų želdinių. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.

21. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (Želdynų įstatymo 13 str. 1 d.).

22. Dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais įvertinusi želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo savivaldybės interneto svetainėje jį paskelbia (Želdynų įstatymo 13 str. 4 d.).

23. Privačios žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi tinkamai užpildytą prašymą, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos patikrina, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, ir privačios žemės sklypo savininkui išduoda leidimą, kuriame nurodo želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį, arba, nustačiusi, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas prieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja privačios žemės sklypo savininką (Želdynų įstatymo 13 str. 5 d. (2024 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIV-2877 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.)).

24. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną (Želdynų įstatymo 13 str. 5 d. (2024 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIV-2877 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.)).

25. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis (2021 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. XIV-199 redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė, kad privačios žemės sklypo savininkas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.

26. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje (2021 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. XIV-199 redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) buvo numatyta, kad valstybinės žemės valdytojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.

27. Pagal nurodytą reglamentavimą saugotini želdiniai gali būti kertami tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo. Leidimai kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius pagal teisinį reguliavimą, galiojusį ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, galėjo būti išduoti tik privačios žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės valdytojui, o pagal šiuo metu galiojančias Želdynų įstatymo nuostatas, leidimai kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius gali būti išduoti tik privačios žemės sklypo savininkui, valdytojui ar naudotojui bei valstybinės žemės valdytojui ar naudotojui.

28. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių tai, kad ji yra žemės sklypo, kuriame auga Prašyme nurodyti saugotini želdiniai, savininkė, valdytoja ar naudotoja, todėl pagal minėtas Želdynų įstatymo 13 straipsnio nuostatas (tiek galiojusias ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojančias) jai leidimas kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius negali būti išduotas. Taigi atsakovas, nagrinėjamu atveju, neturėjo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai leidimą Prašyme nurodytiems medžiams kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos. Tokio teisinio pagrindo nėra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reglamentavime. Atsižvelgiant į tai, naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą ir įpareigoti jį iš naujo išnagrinėti Prašymą, t. y. tenkinti pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto skundo reikalavimus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

29. Kitos aplinkybės nurodytos ginčijame Sprendime, šalių procesiniuose dokumentuose bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

30. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl leistino atstumo tarp medžių ir daugiabučio pastato bei dėl visuomenės sveikatos reikalavimų patalpų apšviestumui pripažįstami pertekliniais ir pašalinami.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.