Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2027-1108/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
1-2027-1108/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16629-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
R. Ą.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2027-1108/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16629-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,Sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam R. Ą.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ą., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ą. 2019 m. balandžio 22 d. laikotarpyje nuo 21.41 val. iki 22.10 val. nuo (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas (konkrečiai – nustatytas 2,61 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. Ą. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, tačiau sakydamas baigiamąją kalbą prisipažino esąs kaltas, o kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu nurodė, jog gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad neatsimena įvykio datos, važiavo šiek tiek išgėręs, tačiau daugiausia alkoholis buvo vartojamas aikštelėje. Į Kauno marių stovėjimo aikštelę važiavo iš Vaišvydavos miško. Važiavo su moterimi liudytoja V. A., kuri nupirko degtinės. Vaišvydavos miške buvo vakare, važiavo pasišnekėti. V. A. iki tol nepažinojo. Įvykio dieną alkoholio nebuvo vartojęs, miške gėrė 5 laipsnių stiprumo „Utenos“ alų, kurio turėjo automobilyje (to alaus skardinės buvo rastos automobilyje). Iš Vaišvydavos miško toliau važiavo prie „Maximos“, moteris nupirko degtinės (0,5 litro degtinės butelį 40 laipsnių stiprumo). „Maxima“ prie Vaišvydavos miško. Pinigų moteriai alkoholio pirkimui davė kaltinamasis, kai ji grįžo iš parduotuvės į automobilį, važiavo prie Kauno marių. Nepastebėjo, kad kažkas važiuotų iš paskos. Kelionė buvo sklandi, gal užsikalbėjęs ir galėjo išvažiuoti į kelkraštį. Nuvažiavo prie Kauno marių, stovėjimo aikštelėje buvo apie pusę 9 val. vakaro, buvo tamsu. Toje aikštelėje sustojo, pradėjo vartoti degtinę, kol policija atvažiavo, vartojo alkoholį. Degtinę gėrė iš butelio. Moteris sėdėjo šalia automobilyje, vartojo su juo degtinę, tačiau ji gėrė tik vieną kartą. Jis daugiau degtinės išgėrė už moterį. Moteris gėrė kelis gurkšnius alaus miške, ji pati sakė, kad jau buvo girta prieš jiems susipažįstant. Jis užkalbino girtą moteriškę, ji sutiko sėstis į automobilį. Policija privažiavo po 20 min. nuo jų atvažiavimo į Kauno marių aikštelę, kurioje buvo daug mašinų. Aikštelė buvo apšviesta. Kai policija atvažiavo, draugė paslėpė butelį savo rankinėje, buvo likę apie pusę butelio. Degtinę gėrė nieko neužkąsdami. Iš vakaro buvo vartojęs pusę litro degtinės, gėrė su buvusia sugyventine. Kelionė nuo Vaišvydavos miško iki Kauno marių aikštelės truko nuo 20 iki 30 min.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotų parodymų teisingumo patikrinimo tikslu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis) teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis pakeitė savo prieš tai duotus parodymus dėl degtinės pirkimo laiko ir parodė, kad alkoholį nusipirko važiuodami link Vaišvydavos miško. Ryte buvo vartojęs vieną skardinę alaus, o dieną prieš tai, iki vidurnakčio vartojo alkoholį, degtinę.

Liudytoja apklausta J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko antrą šv. Velykų dieną. Ji su draugu M. C. vyko nuo Kadagių slėnio, kai jiems sukėlė įtarimą lėtai važiuojanti mašina, kas toje vietoje yra neįprasta. Pamatė, kad automobilis vinguriuoja, tai nuvažiuoja į šaligatvį, tai į priešingą eismo juostą, tai kartojosi keletą kartų, todėl nutarė perspėti policiją. Vyko paskui įtartinai judantį automobilį, palaikydami pokalbį su policija. Vykdami paskui automobilį nuvyko į Kauno marių aikštelę. Kai automobilis atvažiavo į aikštelę, jis sustojo. Kol važiavo paskui nurodytą automobilį, matė, kad jį vairuoja vyras. Aikštelėje visą laiką stovėjo prie automobilio ir laukė, kol atvyks patruliai. Atvyko policija, parašė prašymus, kad nustatytų vairuotojo neblaivumą. Aikštelė buvo apšviesta sąlyginai, automobilis sustojo prie tualetų, jie stovėjo šalia, visą laiką, kol buvo aikštelėje matė vairuotoją – jų automobilis buvo pastatytas taip, kad matytų vairuotoją. Automobilio netamsinti stiklai buvo, bet nebuvo atidarytas langas. Automobilyje buvo ir moteris, tačiau nematė, ką ji veikė automobilyje. Moteris visą laiką buvo automobilyje, prie jų išlipusi nebuvo – jie tik parašė pareiškimus, kad patikrintų neblaivumą, ir išvyko. Vairuotojo girtumas matėsi iš jo judesių, jį vedant policijos pareigūnams, o taip pat iš stiklinių akių. Vairuotoją ji matė 2-3 metrų atstumu.

Liudytoju apklaustas M. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam su sužadėtine važiuojant nuo Kadagių slėnio pastebėjo prieš juos įtartinai manevruojantį sidabrinės spalvos „Ford Focus“ automobilį. Automobilis tiesiog plaukiojo per visą kelią. Pradžioje galvojo, kad kažko ieško automobilyje, bet po to, kai pamatė, kad vairuotojas tiesiog taip vairuoja ir nieko nedaro, draugė paskambino policijai ir papasakojo apie situaciją. Jis vairavo automobilį, o draugė skambino policijai. Važiavo paskui kaltinamojo vairuojamą automobilį, kalbėjo su policija ir juos informavo, kad automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vos neatsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo į Kauno marių aikštelę. Policija liepė sustoti ir laukti, kol atvyks policijos pareigūnai. Jie sustojo arti vairuotojo, todėl viską matė, ką vairuotojas darė automobilyje. Šalia jokių mašinų nebuvo, atstumas tarp automobilių buvo kokie 3 metrai. Aikštelė buvo apšviesta. Kaltinamasis tame automobilyje kalbėjo su kitu asmeniu, buvo atidaręs dureles, parūkė, po to uždarė, po to vėl atidarė dureles, vėl parūkė. Aikštelėje buvo daug žmonių. Kaltinamąjį stebėjo visą laiką, kaltinamasis nieko negėrė. Automobilio langai netamsinti, uždarytas langas netrukdė matyti kaltinamojo. Matėsi, kad asmuo neblaivus, matėsi, kad tikrai išgėręs.

Liudytoju apklaustas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad nuo Kadagių slėnio važiuoja neblaivus vairuotojas, pareiškėjas važiuoja paskui. Po to buvo gautas pranešimas, kad automobilis nuvažiavo į Kauno marių aikštelę. Pranešėjas buvo rastas. Kadangi jie su kolega nematė neblaivaus vairuotojo vairuojant automobilį, buvo priimtas iš pareiškėjo pranešimas, patikrintas vairuotojo girtumas, po 15 min. antrą kartą buvo patikrintas girtumas ir informuotas Kauno apskrities budėtojas, kad buvo nustatytas asmens neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. A. nurodė, jog įvykio aplinkybes geriau atsiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Kaip liudytojas apklaustas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 52-54), kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. balandžio 22 d. tarnybos metu, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. K., apie 21.44 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad kelyje nuo Kadagių slėnio link Kauno miesto važiuoja automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėja važiuoja iš paskos ir palaiko ryšį su budėtoju. Vykstant į įvykį, koks tikslus laikas buvo nurodyti negali, tai buvo po pirmojo pranešimo praėjus apie 15 min., gavo papildomą pranešimą, kad automobilis atvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. atvyko į šią aikštelę, kur pastebėjo stovintį nurodytą automobilį. Juos pasitiko pranešėjai vaikinas ir mergina, kuriems buvo paaiškinta, kad, kadangi automobilis stovi, yra reikalingas jų pareiškimas. Jiems rašant pareiškimą, jis nuėjo prie nurodyto automobilio. Automobilyje sėdėjo du asmenys: vairuotojo vietoje vyriškis, keleivio vietoje – moteris. Automobilis buvo užgesintas, rakteliai buvo padėti prie pavarų dėžės. Vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. Ą., atsivedus į tarnybinį automobilį, buvo patikrintas jo neblaivumas. 22.43 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas, 22.59 val. – 2,61 promilių. girtumas. R. Ą. paaiškino, kad neblaivus nevairavo, atvažiavus į aikštelę išgėrė pusę butelio degtinės su drauge, su kuria susipažino tik šiandien. Pabendravus su keleive, kuri pristatė kaip V. A., ši paaiškino, kad iki automobilio aikštelės automobilį vairavo vyriškis. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau jos kalba buvo rišli, bendravo suprantamai ir sklandžiai. Apžiūrėjus automobilį, už vairuotojo sėdynės esančioje kišenėje buvo užkištos dvi tuščios skardinės alaus, daugiau automobilio salone alkoholio nebuvo rasta. V. A. paklausus, kur yra R. minimas degtinės butelis, ši iš savo rankinės ištraukė 0,5 l talpos 40 laipsnių stiprumo degtinės „Perepelka“ butelį. Jame dar buvo apie pusę butelio skysčio. V. A. teigė, jog gėrė viena, kad R. negėrė. R. Ą. pristatė į policijos komisariatą tolimesnių įvykio aplinkybių aiškinimuisi.

Liudytoja apklausta V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio detalių neatsimena, nes buvo gerokai išgėrusi. Stovėjo prie marių aikštelėje, net užmigo. Kai pabeldė pareigūnai, tai prabudo ir kaltinamasis davė penkis eurus, kad grįžtų namo. Tą dieną, kai buvo įvykis, kaltinamąjį pamatė pirmą kartą. Susipažino, kai jis išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ta kavinė (duomenys neskelbtini), nes pati iš (duomenys neskelbtini). Ji turgelyje su drauge gėrė „šnapsą“ ir jis jas užkalbino. Nuvažiavo su kaltinamuoju prie „Maximos“, jai kaltinamasis davė pinigų ir ji nusipirko degtinės. Važiavo prie marių aikštelės. Ji gėrė, ar kaltinamasis gėrė, nežino. Ją užkalbino, kai dar šviesu buvo. Kai užkalbino, tai kvietė išgerti, pasivažinėti. Pamena, kaip gėrė nusipirktą degtinę. Aikštelėje užmigo mašinoje, gėrė degtinę aikštelėje prie Kauno marių. Nuo parduotuvės, kur nusipirko degtinės, važiavo pro Vaišvydavą ir atvažiavo prie marių. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė taip pat miglotai ir padrikai, jau neatsimena, ką ten sakė, ji nesureikšmino šito dalyko, tyrėja sakė, kad jos niekur nereikės.

Atsižvelgiant į liudytojos V. A. parodymuose esančius prieštaravimus, prokuroro prašymu, šios liudytojos teisiamajame posėdyje duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. A. parodė (b. l. 57-59), kad 2019 m. balandžio 22 d. vakare (duomenys neskelbtini) rajone, atsitiktinai susipažino su vyriškiu, kuris prisistatė vardu R., daugiau jokių duomenų apie jį nežino. Jis buvo su pilkos spalvos automobiliu, neatkreipė dėmesio, kokia automobilio markė ir valstybiniai numeriai. Pabendravus, jis pasiūlė su juo pasivažinėti. Jis vairavo, ji atsisėdo į keleivio vietą priekyje. Jie nuvažiavo už Vaišvydavos į mišką, ten pabuvo, pasišnekėjo, ji vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę „Perepelka“ – 0,5 l talpos butelį, 40 laipsnių. Šį alkoholį jai nupirko pats R.. R. alkoholio prie jos nevartojo. Jiems būnant kartu, jis verkė, guodėsi, kad jį išdavė sugyventinė, pasakojo, kad tris savaites prieš tai be perstojo vartojo alkoholį, kad neturi kur gyventi ir panašiai. Paskui bendru sutarimu nuvažiavo į prie Kauno marių esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Kelintą valandą atvažiavo, nežino, į laikrodį nežiūrėjo, tačiau buvo tamsu. Ten stovėjo, sėdėjo automobilio viduje, išlipę nebuvo. Ji toliau gėrė minėtą alkoholį. R. prie jos visiškai negėrė. Visą laiką, kai buvo kartu su R., alkoholį gėrė ji viena. Nežino, ar prieš jiems susipažįstant jis alkoholį buvo vartojęs, ar ne. Jai jis pasirodė blaivus, tačiau atrodė pavargęs, mieguistas. Jai atrodė, kad vairavo tvarkingai. Pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nemažai išgėrusi, tačiau tikrai pamena tokias aplinkybes, kaip kad jis alkoholio negėrė. Jeigu jis būtų gėręs prie jos, tikrai su juo nebūtų kartu važiavusi. Jiems pastovėjus minėtoje aikštelėje apie 30 min. prie jų priėjo policijos pareigūnai. R. išlaipino iš automobilio ir nusivedė toliau. Kiek matė, nustatinėjo jo neblaivumą. Ji liko sėdėti automobilyje. Paskui priėjo pareigūnas, liepė paduoti automobilio raktelius. Jie buvo prie pavarų dėžės, jam padavė, paskui paklausė, ar turi alkoholio. Iš savo rankinės ištraukė minėtą degtinės butelį, paaiškino, kad alkoholį vartojo viena, R. negėrė. Paskui jai taip pat liepė išlipti iš automobilio, R. sulaikė ir išvežė, o ji išsikvietė taksi ir išvažiavo. Patikslina, kad R. prie jos alkoholio tikrai negėrė nei minėtame miške už Vaišvydavos, nei minėtoje aikštelėje prie Kauno marių.

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. A. papildomos apklausos metu parodė (b. l. 60-61), kad su R. susipažino 2019 m. balandžio 22 d. vakarą, kelinta tiksliai valanda tai buvo, negali pasakyti, gal apie 18.00 val., pamena, kad buvo šviesu, bet į laikrodį nežiūrėjo. Susipažinus, kaip ir minėjo, su juo važiavo už Vaišvydavos į mišką. Ten važiuojant prieš tai sustojo į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę „Maxima“ tikslu nusipirkti alkoholio, nes su juo susipažinus, jis pažadėjo, kad pavaišins alkoholiu. R. jai davė pinigų. Jis liko sėdėti automobilyje, o ji nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nusipirko degtinės 0,5 l talpos „Perepelka“, 40 laipsnių stiprumo. Dar prieš susipažįstant su juo rankinėje pati turėjo dvi skardines alaus. Nusipirkusi degtinę, tą degtinę iš karto grįžusi į automobilį ir atsidarė, ją vartojo po truputį visą laiką, kai buvo su juo, t. y., kol važiavo į minėtą mišką ir ten būnant. Ten pabuvo gal apie valandą laiko, paskui dar apie valandą laiko ten po apylinkės pasivažinėjo. Visą tą laiką gėrė, gėrė ir minėtas alaus skardines. Po kokių 2-3 val. buvimo kartu susitarė važiuoti prie Kauno marių. Netrukus nuvažiavo prie Kauno marių, ten aikštelėje sustojo. Ten ji toliau po truputį gėrė minėtą degtinę. Gėrė viena. R. tikrai prie jos negėrė. Aikštelėje prastovėjo apie 30 min. laiko iki kol atvyko policijos pareigūnai. Patikslina, kad pareigūnams priėjus prie automobilio, ji iš karto degtinę įsidėjo į savo rankinę, nes šiek tiek išsigando, galvojo, kad automobilyje gal negalima gerti alkoholio. Kodėl policijos pareigūnai priėjo prie jų, nežino. Dar kartą patikslina, kad R. visą buvimo laiką kartu su ja, kas galėjo būti apie 4-5 val. laiko, prie jos alkoholio nevartojo. Nežino, ar su juo susipažinus prieš tai jis buvo gėręs, negali pasakyti, ar nuo jo sklido alkoholio kvapas, kadangi pati buvo išgėrusi, todėl galėjo ir neužuosti. Pareigūnams parodžius degtinės butelį, jame buvo dar šiek tiek daugiau, nei pusę butelio degtinės.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad pusę butelio degtinės tikrai buvo nugėrusi. Automobilio gale

tuščios skardinės buvo jos. Pareigūnai paprašė rankinę atidaryti, tai parodė pasą. Tą degtinę parsivežė namo ir pabaigė. Marių aikštelėje, kiek laiko stovėjo, tai nežino, gal pusvalandį. Iš mašinos išlipusi nebuvo, smigo mašinoje, kai priėjo pareigūnai, ji miegojo. Kai pabeldė į langą pareigūnas, degtinę laikė rankoje prie kojų ir, kai pabeldė, įsidėjo degtinę į rankinę.

Be kaltinamojo bei liudytojų parodymų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš akistatos tarp įtariamojo R. Ą. ir liudytojos V. A. protokolo (b. l. 64-65) matyti, R. Ą. V. A. parodymus girdėjo, juos suprato, tačiau su jais sutinka tik iš dalies. Sutinka su visomis V. nurodytomis jų susipažinimo aplinkybėmis, tačiau nesutinka su tuo, kad ji nurodo, jog prie jos alkoholio nevartojo. Jis tikrai tik jiems atvykus į minėtą aikštelę prie Kauno marių gėrė V. nurodytą degtinę. V. šios degtinės beveik negėrė, visą tą laiką gėrė alų – turėjo dvi skardines, o degtinės išgėrė gal porą gurkšnių, degtinę gėrė jis aikštelėje iki kol atvyko policijos pareigūnai. V. buvo girta. Tikriausiai ji šių aplinkybių nepamena. V. A. parodė, kad jeigu R. Ą. sako, kad gėrė, tai galbūt jis galėjo tik paragauti šios degtinės, nes tikrai pamena, kad degtinę gėrė viena. Taip, tikrai buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau šias įvykio aplinkybes, kurias nurodė, ji prisimena. R. Ą. patvirtino, kad jis tikrai gėrė degtinę aikštelėje, degtinės didžiąją dalį gėrė vienas, galbūt porą gurkšnių V. ir išgėrė. Iki aikštelės vairavo būdamas visiškai blaivus, susipažinęs su V. buvo visiškai blaivus.

Iš tarnybinio pranešimo Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 10) matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš „Polis“ sistemos duomenų (b. l. 97) matyti fiksuota informacija, kad kelyje nuo Kadagių slėnio link Kauno miesto centro važiuoja automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėja važiuoja paskui, pranešėjos skambučio data ir laikas: 2019 m. balandžio 22 d. 21.41 val.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 15-39) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (b. l. 92) matyti, kad automobilio „Ford Focus“, 2000 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1080 eurų su PVM ir 893 eurų be PVM.

Iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 66) matyti, kad R. Ą. 2019 m. balandžio 22 d. 22.43 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, o 22.59 val. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.

Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0971531 (b. l. 67) matyti, kad patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. spalio 9 dienos.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo R. Ą. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. Ą. 2019 m. balandžio 22 d. laikotarpyje nuo 21.41 val. iki 22.10 val. nuo (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, atlikus įrodymų tyrimą byloje, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant kaltinamojo parodymus, atkreiptinas dėmesys į jų prieštaringumą ir nenuoseklumą. Nors kaltinamasis neigė, kad vairavo neblaivus, ir nurodė, kad įvykio dieną alkoholio nebuvo vartojęs, tik miške gėrė 5 laipsnių stiprumo „Utenos“ alų, kurio turėjo automobilyje ir kurio skardinės buvo rastos automobilyje, tačiau vėliau pripažino, jog įvykio dienos ryte buvo vartojęs vieną skardinę alaus, o prieš tai, iki vidurnakčio vartojo alkoholį, degtinę. Iš tokių kaltinamojo parodymų neginčytinai įrodyta, kad Vaišvydavos miške, iš kurio savo vairuojamu automobiliu vyko į Kauno marių aikštelę, kaltinamasis su liudytoja V. A. vartojo alkoholį ir kad į Kauno marių aikštelę kaltinamasis automobilį vairavo prieš tai vartojęs alkoholio. Nenuoseklūs kaltinamojo parodymai buvo ir dėl degtinės pirkimo laiko – iš pradžių teigęs, kad ją pirko važiuodami iš Vaišvydavos miško, vėliau pripažino, kad ji buvo pirkta dar prieš važiuojant link Vaišvydavos miško. Aplinkybę, jog degtinę pirko prieš važiuojant į mišką Vaišvydavoje patvirtino ir liudytoja apklausta V. A.. Vadinasi, Vaišvydavos miške vartojant alkoholį kaltinamasis ir liudytoja be jų abiejų nurodyto alaus jau turėjo ir degtinės, kurią, kaip nurodė liudytoja V. A., ji atsidarė iš karto po to, kai nusipirko, ir gurkšnojo visos kelionės metu. Taigi Vaišvydavos miške buvo vartojamas ne tik alus, bet ir degtinė. Kaip gynybinę versiją teismas vertina kaltinamojo teiginį, kad alkoholį jis vartojo, t. y. gėrė liudytojos nupirktą degtinę, Kauno marių aikštelėje ir kad šioje aikštelėje degtinę gėrė praktiškai jis vienas, o V. A. jos beveik negėrė. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia faktas, kad nugertas degtinės butelis buvo rastas būtent pas V. A., jos rankinėje. Kaltinamasis nepaaiškino, kokiu būdu ir kuriuo metu degtinės butelį jis perdavė liudytojai ir kokiu tikslu tai padarė, todėl teismas teisingais laiko liudytojos V. A. parodymus, kad degtinę gėrė ji ir kad degtinės butelis visą laiką buvo prie jos.

Pažymėtina, kad atvykę policijos pareigūnai neblaivų kaltinamąjį rado sėdintį automobilyje ir nematė jo vairuojančio. Esant tokiai situacijai vienu iš pagrindinių įrodymų šaltinių tampa liudytojų J. K. ir M. C., mačiusių, kaip kaltinamasis vairavo automobilį, parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo. Šių liudytojų parodymai, priešingai nei kaltinamojo, yra nuoseklūs ir logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Tiek J. K., tiek M. C. davė vienodus parodymus apie įvykio laiką, vietą, apie pavojingą kaltinamojo manevravimą kelyje, apie tai, dėl kokių priežasčių buvo skambinta policijai, apie tai, kad apšviestoje Kauno marių aikštelėje jie specialiai savo automobilį parkavo taip, kad matytų kaltinamojo automobilį ir patį kaltinamąjį. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas M. C. patvirtino, kad atvažiavus į Kauno marių aikštelę jis visą laiką stebėjo kaltinamąjį ir kad būnant Kauno marių aikštelėje kaltinamasis nieko negėrė (sprendžiant dėl šių parodymų teisingumo ypatingai svarbu tai, kad liudytojai į Kauno marių aikštelę atvyko būtent siekdami stebėti, kaip elgsis kaltinamasis iki atvykstant pareigūnams, todėl jų visas dėmesys buvo sutelktas į kaltinamąjį). Tokie liudytojo parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis alkoholį vartojo dar iki atvykdamas į Kauno marių aikštelę, t. y. vairuodamas jau buvo neblaivus. Tokią išvadą leidžia daryti ir paties kaltinamojo parodymai, kad kelionė nuo Vaišvydavos miško iki Kauno marių aikštelės buvo sklandi, kad jis vairavo normaliai (nors liudytojai pranešė policijai ir sekė kaltinamąjį būtent dėl jo pavojingo manevravimo po visą kelią), kad nepastebėjo, jog kas būtų važiavęs paskui jo automobilį (nors liudytojai ilgą laiką važiavo iš paskos, o Kauno marių aikštelėje prisiparkavo šalia) – matyti, kad kaltinamojo būsena buvo tokia, kad jis nebesugebėjo adekvačiai vertinti savo vairavimo pavojingumo bei matyti, kas vyksta aplinkui ir tokią būseną šiuo konkrečiu atveju sąlygojo kaltinamojo neblaivumas.

Kaltinamojo girtumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. R. Ą. veikė tiesiogine tyčia – jis kalbindamas liudytoją V. A. vykti su juo iš karto žadėjo jai nupirkti alkoholio, dar prieš vykdamas į Vaišvydavos mišką jau buvo gėręs alaus, o naktį prieš įvykį – degtinės. Nors ir vairavo automobilį, tačiau su savimi vežėsi alaus ir prieš vykstant į Vaišvydavos mišką su liudytoja dar įsigijo degtinės. Alkoholį vartojo pasivažinėjimo su liudytoja metu, Vaišvydavos miške, neketindamas ten likti išsiblaivyti. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Tokie R. Ą. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – nors sakydamas baigiamąją kalbą R. Ą. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau tą padarė tik po įrodymų ištyrimo byloje. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamasis R. Ą. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas (b. l. 106-107), administracine tvarka nebaustas (b. l. 105). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 109), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 112). Nuo 2019 m. kovo 12 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 103), iki 2019 m. vasario 26 d. dirbo A. R. B. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 102).

Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. R. Ą. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo pakeleivės bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis buvo patikrintas pareigūnų dėl to, kad kiti eismo dalyviai atkreipė dėmesį į pavojingą jo manevravimą, į vairuojant keliamas avarines situacijas. R. Ą. neblaivus sėsdamas už automobilio vairo visiškai ignoravo galimas kilti pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad su bendrakeleive vartojo alkoholį, kad alkoholį vartojo naktį prieš įvykį ir ryte, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo. Vairuodamas buvo tokios būklės, kad nematė, kas vyksta aplinkui, nejautė, kad negeba automobiliu važiuoti tiesiai keliu ir kad pavojingai savo automobiliu blaškosi po visą kelią, keldamas avarines situacijas.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nors R. Ą. yra neteistas, šiuo metu teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam baudą, t. y. švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, bausmė nepasieks savo tikslų, o šios rūšies bausmės įvykdymas bus komplikuotas. Tokią išvadą teismui leidžia daryti aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu neturi darbo, paties kaltinamojo teigimu, jo finansinė padėtis yra prasta. Kaltinamasis yra išsituokęs, neturi, kas galėtų jį finansiškai paremti netekus darbo. Teismui kyla pagrįstų abejonių, kad tokiomis aplinkybėmis R. Ą. bus finansiškai pajėgus sumokėti jam skirtą baudą net ir nustačius jos sumokėjimui tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu įstatymas nenumato galimybės atidėti arešto bausmės vykdymo, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamajam yra palankesnis laisvės atėmimo bausmės, t. y. griežčiausios iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, skyrimas. Teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas straipsnio sankcijoje numatytas minimalus bausmės laikotarpis.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis ankščiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka. Tai leidžia teismui manyti, kad R. Ą. nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, padaryta dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių (susipyko su sugyventine, neturi darbo, sudėtinga finansinė padėtis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad po įrodymų ištyrimo kaltinamasis pripažino savo kaltę, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Matyti, jog kaltinamasis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų, juos pripažino, kas yra labai svarbu keičiant savo teisės aktams prieštaraujantį elgesį. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus R. Ą. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į numatomą skirti minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, į tai, kad iki įvykio kaltinamasis nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, nustatytinas minimalus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Nustačius, kad R. Ą. kelių eismo transporto priemonę automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą R. Ą., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, nekreipdamas dėmesio į tai, kad vairuodamas automobilį tokios būsenos kelia ypatingai didelį pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei iki įvykio, nei po jo kaltinamasis nebuvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam ir apskritai nėra baustas už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį R. Ą. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, t. y. terminas trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, kurį nustatyti siūlė prokuroras.

R. Ą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 91) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kaltinamasis laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Šioje byloje taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos ir kaltinamajam R. Ą. priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ą. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 139-141) ir dokumentų paėmimas (b. l. 142-144), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

R. Ą. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0651642, paimtas 2019 m. balandžio 23 d., kaltinamajam skyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Baudžiamojoje byloje esantys du vokai su dviem kompaktinėmis plokštelėmis (b. l. 75, 81) nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Automobilio registravimo liudijimas perduotinas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ą. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. Ą. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 22 d. 22.40 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 16.10 val. (1 parą) (b. l. 136).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti R. Ą. baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d., t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos;

- konfiskuoti automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Baudžiamojoje byloje esančius du vokus su dviem kompaktinėmis plokštelėmis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė