- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- TS-61-571/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00106-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- T. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-606 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo T. L. atstovas advokatas E. R. skundu prašo panaikinti skundžiamą komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo T. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą netaikyti T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, savo sprendimą grindė šiais motyvais: 1. „teisės pažeidimas susijęs su finansinės naudos siekimu, todėl darytina išvada, kad nuteistojo dalis pajamų buvo įgyjama nusikalstamu būdu"', 2.“per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vienų kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus: 2012-05-15 pažeidė dienotvarkę - pareikštas papeikimas. Nuobauda skirta Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Nors nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas“; 3. „atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijų bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes“; 4. „ankščiau teistas penkis kartus. Buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumų visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimų. Nuteistasis yra padaręs tyčinių sunkių nusikalstamų veikų, veikdamas organizuotoje grupėje asmenų"'; 5. „nuteistojo pakartotina elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepakito“; 6. „nors nuteistasis ir skatintas penkis kartus, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindų lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis“; 7. „atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 4 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingų nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“. Advokatas skunde nurodo, kad Komisija neteisingai vertino surinktus duomenis bei neteisingai aiškino BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam T. L.. Kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad „nuteistojo pakartotina elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepakito“. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 38 balai. Tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Aukštesnės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nors nuo pirminio vertinimo rizika nėra pasikeitusi, ši aplinkybė nepaneigia lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526- 966/2019).
Skunde nuteistojo atstovas nurodo, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. turi sutuoktinę, kuri sutinka priimti jį gyventi kartu, ketina įsidarbinti, stengiasi atiduoti skolas. Šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad T. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Advokatas nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus aplinkybės dėl ankstesnio teistumo, nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis.
Nuteistojo atstovas nurodo, kad aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-į 966/2019).
Skunde nurodoma, jog bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu iš esmės vertinamas teigiamai. Komisija nustatė, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, jis aktyviai dalyvauja užimtumo renginiuose ir programose, ko pasėkoje buvo skatintas net 5 kartus bei įgijo žinių ir įgūdžių kurie jam leis lengviau adaptuotis išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nuteistasis aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, siekia keisti šį gyvenimo būdą, todėl manome, kad yra pagrindas nuteistajam T. L. taikyti lyg paleidimą.
Advokato nuomone, Komisija nutarime kuriuo atsisakė taikyti lygtinį paleidimą T. L., vadovavosi tuo, jog nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda. Pareiškėjo nuomone šis motyvas, kaip pagrindas atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma dėl to, jog nuteistasis pažeidimą padarė itin seniai, todėl nuobauda yra nebegaliojanti. Antra, dėl to, jog pažeidimas padarytas praėjus vos dviem mėnesiams nuo bausmės pradžios. Nuteistajam pradžioje sunkiai sekėsi adaptuotis prie įkalinimo įstaigoje galiojančios tvarkos, kas lėmė dienotvarkės pažeidimą ir nuobaudos jam skyrimą, tačiau tolimesnis nuteistojo elgesys tik įrodė nuteistojo norą keistis, taisyti savo elgesio modelį bei adaptuotis visuomenėje.
Nuteistojo atstovas E. R. nurodo, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl mano, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą byloje ir prašo teismo netenkinti pareiškėjo atstovo skundo. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo argumentų matyti, kad Komisija įvertino nuteistąjį T. L. teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia civilinį ieškinį. Tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jis skatintas 5 kartus, esminiai dėl to, kad dalyvavo programose, mokėsi, kažkokių išskirtinių iniciatyvų, nėra, dalyvavimas reabilitacijos programose ar mokymasis kiekvieno nuteistojo, dalyvaujančio reabilitacijoje, veiklos sudėtinė dalis.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepime taip pat nurodo, jog T. L. anksčiau teistas 5 kartus taip pat ir ypatingai visuomenei darančią žalą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, amnestijos įstatymas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
Prokuroro nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą įvertintinas ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pritartina Komisijos argumentui, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar labai didelė, t. y. 4 metai 6 mėnesiai ir 29 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nustatyta, jog T. L., teistas 2013-10-18 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 262 str., 260 str. 3 d., 266 str. 3 d., 63 str. 2,5 d. 13 metų laisvės atėmimo. Pagal 2014-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį 2013-10-18 nuosprendį pakeisti, pagal BK 260 str. 3 d., 262 str., 266 str. 3 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirta bausmė - 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos.
Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, jog per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus - 2012-05-15 pažeidė dienotvarkę - pareikštas papeikimas. Nuobauda skirta Lukiškių- tardymo izoliatoriuje. Taip pat Komisija nurodo, kad nors nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teismas sutinka su šia komisijos pozicija, kad nuteistojo elgesys , visą bausmės atlikimo laiką, turi būti nepriekaištingas, nes tik tai rodo nuteistojo norą pasitaisyti. Taip pat Komisija nurodė, jog atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. T. L. ankščiau teistas penkis kartus. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Komisijos nuomone tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nuteistasis yra padaręs tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotoje grupėje asmenų. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas - 38 balai (pagal 2014-02-04 OASys). Nuteistojo pakartotina nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepakito.
Komisija 2019 rugpjūčio 22 d. nutarime nurodė, kad BVK 111 str. numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Komisija taip pat, atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 4 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos. Be to lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Teismas sutinka su Komisijos nutarime išsakyta pozicija jog būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į asmens bylos duomenis, matyti jog nuteistasis buvo skatintinas penkis kartus (paskutinį kartą skatintas 2018-04-27), stebima jo elgesio korekcija, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo būtina įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pagal OASys tyrimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas žemas 38 svertini taškai. Iš kurių 18 balų vertinami kaip dinaminiai ir juos nuteistasis turi galimybę pakeisti, tačiau tokių duomenų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje taip pat buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Abu minėti nusikaltimai buvo padaryti organizuotoje grupėje. Nuteistas už narkotinių medžiagų gamybą bei narkotinių medžiagų platinimą dideliu kiekiu. T. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teigiamų išvadų nuteistasis nepadarė ir vėl padarė teisei priešingą veiką.
Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę T. L. 2012-05-15 buvo baustas drausmine nuobauda. Nuobauda šiuo metu yra negaliojanti. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 6 mėnesiai 26 dienos. Teismo nuomone neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra santykinai didelė, lyginant su padarytu nusikaltimu. Pažymėtina, jog teistas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo įvertina visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos priimant šį sprendimą nuteistojo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nėra įtvirtinta privaloma nuostata asmenims atlikusiems atitinkamą laisvės atėmimo bausmės dalį taikyti lygtinį paleidimą. Teismas mano, jog T. L. atžvilgiu nėra pasiekti paskirtos bausmės atlikimo tikslai.
Asmens bylos duomenimis nuteistasis turi priteistų ieškinių, stengiasi juos dengti. Pataisos namuose nuteistasis nedirba. Likusi nepadengta ieškinių suma yra nemaža. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba, teismo nuomone nuteistasis nededa visų galimų pastangų ieškiniams dengti. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki bausmės atlikimo T. L. nedirbo, tai yra jo pajamų šaltinis nėra nustatytas. Asmens byloje pateikta pažyma iš UAB“Gitroma“ , kur nurodoma, kad įdarbins T. L. komercijos direktoriaus pareigose. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad T. L. turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl sunkiai tikėtina, kad T. L. tikrai bus įdarbintas komercijos direktoriaus pareigose ir dirbs. Pažymėtina, kad UAB“Gitroma“ direktorė yra T. L. sutuoktinė, todėl ši pažyma vertinama kritiškai. Iš išdėstyto seka, kad T. L. tiek bausmės atlikimo metu, tiek taikius lygtinį paleidimą, neturi suinteresuotumo dirbti ir gauti darbines pajamas.
Komisija priimdama nutarimą įvertino daugelį aplinkybių kurios charakterizuoja nuteistąjį. Komisijos sprendimą lėmė susidariusių aplinkybių visuma ir teismas sutinka su nuteistojo atstovo nuomone jog negalima atsižvelgti į pavienes priežastis, tokias kaip ankstesni teistumai, negaliojančios drausminės nuobaudos, didelė neatlikta bausmės dalis, nepakitusi nusikalstamo elgesio vertinimo rizika. Tačiau pažymėtina, jog Komisija nutarė netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą. Teismas mano jog visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 12 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė pažangą ar įdėjo pakankamai pastangų siekiant mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo T. L. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 81/04-606 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.