- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2251-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamintos investicija“
- Atsakovas
- V. Š., R. Š., S. Š.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamintos investicija“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12470-877/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ ieškinį atsakovams V. Š., R. Š., V. Š., S. Š. dėl iškeldinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašo iškeldinti atsakovus V. Š., R. Š., V. Š., S. Š. iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, priteisti solidariai iš atsakovų 61 274,21 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovų V. Š., R. Š. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 61 274,21 Lt sumai, uždraudžiant atsakovams nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovams teisę nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštavo atsakovų V. Š., R. Š. pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 61 274,21 Lt sumai, uždraudžiant atsakovams disponuoti priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, tenkindamas atsakovų atskirąjį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį. Teismas iš atsakovų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir pridedamų jas patvirtinančių rašytinių įrodymų nustatęs, kad atsakovas V. Š. atsiskaitydavo už komunalines paslaugas, bei susipažinęs su UAB „Interbolis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad V. Š. ir jo šeima (viso 4 asmenys) gyvena sporto komplekso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė, jog nėra pagrindo toliau tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir yra maža tikimybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje remiasi proporcingumo bei teisingumo principais ir taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui. Įvertinęs visas paaiškėjusias aplinkybes, teismas laikė, jog laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnis taikymas nėra tikslingas, neproporcingai ribotų atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovų atskirąjį skundą tenkintino ir panaikino teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovų turtą 61 274,21 Lt sumai. Nurodo, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys pareikštas dėl 61 274,21 Lt žalos atlyginimo, kurią sudaro negautas nuomos mokestis 40 750,20 Lt ir 20 374,80 Lt už ginčo pastatą sumokėti nekilnojamojo turto bei žemės mokesčiai laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad jie sumokėjo tik 302,61 Lt už komunalines paslaugas, o 1997-04-15 UAB ,,Interbolis“ pažyma, kad V. Š. ir jo šeima gyvena sporto komplekso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad atsakovai turi teisėtą pagrindą naudotis ieškovo nekilnojamuoju turtu. Nuo 2007-05-09 nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) savininkė yra ieškovė, o ne UAB „Interbolis“, jokių sutarčių su ieškove atsakovai nėra sudarę. Be to, antstolės A. Adomaitienės surašytas 2012-05-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patikimai patvirtina, kad atsakovai gyvena komercinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Mano, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Atsakovo V. Š. darbingumas ribotas dėl sveikatos būklės, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas bus pajėgus uždirbti nemažas pinigų sumas, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra būtina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. Š. ir R. Š. prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdami su skunde išdėstytais argumentais nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau konstatuotinas netinkamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir jų panaikinimą, taikymas.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės, įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Įstatyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Tačiau pagal CPK 144–148 straipsnių reikalavimus teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę nustatyti, jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis). Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti svarstoma, ar kyla grėsme, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas V. Š. atsiskaitydavo už komunalines paslaugas bei susipažinęs su UAB „Interbolis“ pažyma, kurioje UAB „Interbolis“ pripažįsta, kad V. Š. su šeima gyvena sporto komplekso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė, jog nėra pagrindo toliau tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir sprendė, kad yra tik maža tikimybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie teismo argumentai yra nepakankami padaryti išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomas. Ieškovė be reikalavimo iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų taip pat prašo priteisti iš atsakovų 61 274,21 Lt žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimo suma, reiškiama fiziniams asmenims yra pakankamai didelė, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio sumos dydis - 61 274,21 Lt objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi atsakovams yra pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, o byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovų turtinę padėtį, tokių įrodymų atsakovai nepateikė ir su atsiliepimu į skundą, todėl pripažintina, kad vis tik yra tikslinga teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudus atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu, atsakovai turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-336/2009, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-782/200, 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr2-105/2006).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai. Tačiau atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovai gali pareikalauti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis).Todėl atsakovai turi įstatyme numatytas galimybes tam tikru būdu apsaugoti savo interesus, tuo tarpu ieškovas šiuo atveju neturi alternatyvios galimybės, kad būtų užtikrintas galimai palankaus jam sprendimo įvykdymas ir būtų paneigta galima sprendimo neįvykdymo rizika.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir jų panaikinimą, ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundas tenkintinas, ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina bei paliktinos galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.