Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, kaip nepilnametis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis); atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 2,41 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis M. D., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. ryte, iš Mažeikių kartu su drauge D. K. šiai priklausančiu automobiliu „Renault Megane Scenic“, vyko į jo motinos J. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas motiną išgėrė apie du butelius 0,5 litro talpos alaus. Kaip teigė, įtariamasis, jis dieną prieš tai taip pat buvo vartojęs alkoholio. D. K. alkoholio nevartojo. Dirbdamas pamatė, kad jam skambino buvusi draugė D. S., su kuria gyveno ir padėjo šiai auginti jos vaikus. Jam perskambinus, ji pasikvietė jį į svečius aplankyti vaikų. Kartu su D. K. apie 15.00 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., tikslesnio adreso nežino, ten kieme gėrė jo turėtą alų. Vakare, dar esant šviesiam paros metui, dėl girtumo nepamena, kokiu tikslu nuėjo į D. K. priklausantį automobilį, kuris stovėjo kieme. Įsėdęs rado raktelius. D. K. nieko nesakė, jos nepasiklausė, užvedė automobilį ir išvažiavo. Kur važiavo, dėl girtumo nežino, gal norėjo grįžti pas motiną. Važiuojant žvyruota kelio danga, gal automobiliui sumėčius, o gal dėl girtumo, nuvažiavo nuo kelio, vos neįvažiavo į tvenkinį. Ar nulaužė kelio ženklus ar stulpelius, nematė. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir sustojus, alkoholio nebevartojo. Jam buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas. Teisės vairuoti nebuvo įgijęs, automobilio vertės nežino. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 120-121).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja apklausta D. S. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 14-15 val. pas ją į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo šviesios spalvos automobilis, gal „Renault Megane“. Už vairo sėdėjo pažįstamas M. D., priekyje keleivio pusėje jo sugyventinė, o automobilio gale sėdėjo jos vaikų močiutė G. J. Visi iš automobilio išlipę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Išlipdamas iš automobilio M. D. rankoje laikė atidarytą skardinę alaus, kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Maždaug po valandos M. D. sėdo į automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs, ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. parduotuvę alkoholinių gėrimų. Grįžęs gėrė alų. Kai išgėręs sugalvojo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) k. ji iš automobilio paėmė užvedimo raktelius ir juos atidavė jo naujajai sugyventinei. Ši pati padavė atiduotus raktelius M. D. Jis tada sėdo į automobilį ir vienas išvažiavo iš kiemo. Po kelių minučių, būdama kieme išgirdo trenksmą ties (duomenys neskelbtini) k. esančiu tvenkiniu. Eidama link tvenkinio sutiko pėsčiomis grįžtantį M. D. (b. l. 47-48).

Liudytoja apklausta D. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. ryte, kartu su pažįstamu M. D. jai priklausančiu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Mažeikių važiavo pas M. D. motiną. Automobilį vairavo ji, buvo blaivi. Ji pas M. D. motiną gėrė alų, o ar M. D. gėrė, nematė, jis darbavosi. M. D. susiskambinus su buvusia sugyventine, jos automobiliu, vairuojant M. D., išvyko pas D. S. Ji leido M. vairuoti, nes neįtarė, kad jis gali būti išgėręs, nežinojo, kad jis neturėti vairuotojo pažymėjimo. Pas D. S. visi gėrė alų. Pati buvo porą kartų užmigusi, todėl visų aplinkybių nepamena. Nepamena, kad būtų davusi automobilio raktelius M. ar šis būtų juos paėmęs. Dėl girtumo nepamena, kaip M. išvažiavo jos automobiliu iš D. S. namų, bet jis tikrai vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, apsvaigęs. Jai atsibudus buvusi sugyventinė pasakė, kad M. jos automobiliu nuvažiavo nuo kelio. Dėl automobilio M. D. pretenzijų neturi, pati prieš tai šiam buvo davusi jį vairuoti. Automobilį vertina apie 400 Eur (b. l. 59-60).

Liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 13.00 val., jis grįžo į sugyventinės D. S. namus (duomenys neskelbtini). Apie 18-19 val. į kiemą įvažiavo šviesiai pilkos spalvos automobilis, kurį vairavo pažįstamas M. D., kartu buvo ir jo sugyventinė, abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. D. S. paėmė iš M. D. rankų automobilio užvedimo raktelius, juos atidavė D. K. Neilgai trukus M. D. iš sugyventinės atėmė automobilio užvedimo raktelius, atsisėdo už automobilio vairo ir išvažiavo iš kiemo. Nesakė, nei kur važiuoja, nei kada sugrįš. Kad M. D. buvo neblaivus, matėsi iš išorinių požymių, jis sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Maždaug po 10 -15 min atėjęs kaimynas pasakė, kad jie ištrauktų automobilį, kabantį ant šlaito, esančio šalia ežero (b. l. 53-54).

Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), šalia tvenkinio. Šalia vandens tvenkinio yra žvyruotas kelias su stačiu betonuotu šlaitu. Kairėje kelio pusėje matyti nuvažiavęs nuo šlaito pilkos spalvos automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklio dangčio priekinė dalis, priekinis bamperis, dešinysis priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis metalinis ratlankis su padanga apgadinti. Iš variklio apatinės dalies ant betoninio grindinio išbėgusi juodos spalvos masė. Automobilio durelės atrakintos. Ant galinės automobilio sėdynės padėtas nepradarytas plastikinis butelis alaus „Gaspadorių“. Už 20-30 m nuo automobilio galinės dalies, ant važiuojamosios kelio dalies matyti pamesti aplankstyti automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nulaužti du betoniniai ir vienas plastikinis kelio kelkraštį ženklinantys stulpeliai (b. l. 9-17).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Neblaivumo nustatymo akte ir „Alcotest 6810“ prietaiso tekste užfiksuota, kad 18.53 val. pirmu tikrinimu M. D. nustatytas 2,41 promilių girtumas, 19.10 val. antru tikrinimu – 2,46 promilių girtumas (b. l. 43-44).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra D. K. (b. l. 40-41). Vidutinė šio automobilio kaina Lietuvoje – 1 020 Eur su PVM (b. l. 42).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. D. padaryta veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus baudžiamojo nusižengimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti baudą. M. D. su siūlomos bausmės rūšimi sutinka.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis, gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam M. D. teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų 2018 m. balandžio 27 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, per pastaruosius trejus metus net 13 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia daryti išvadą, jog M. D. skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Nepaisydamas jų paskyrimo, M. D. ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, darydamas naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą, nes jos įvykdymo galimybės kelia labai dideles abejones. Kaltinamasis nedirba, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, darytina išvada, kad baudai sumokėti pinigų jis neturi. Taip pat pažymėtina, kad teismas negali skirti tokios bausmės rūšies, kurios kaltinamasis negali įvykdyti, nes tai yra nesuderinama su ne tik su teisingumo principo įgyvendinimu, bet ir kitomis bausmės paskirtimis. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padaryta pavojinga nusikalstama veika, jam skiriama 42 parų arešto bausmė, t. y. švelnesnė nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 28 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 4 dalis nustato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip minėta, M. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2 kartus, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, paskirtų baudų nemoka, visa tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų nedaro; atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo automobilį vairavo ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trejų metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017) 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Automobilis, su kuriuo M. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso D. K. (b. l. 40-41), jis buvo sugadintas (b. l. 9-17), darytina išvada, kad automobilio konfiskuoti ekonomiškai nenaudingas, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 1 020 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dokumentai ir daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas savininkei D. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti galutinę – 28 parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 18.57 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 15.40 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d.

Paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš M. D. konfiskuotino turto – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 020 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkei D. K.

Išaiškinti kaltinamajam M. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.