- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2-314-603/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- M. A., L., V. A., L. S.
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė, Bogdanas Chranovskis
dalyvaujant ieškovei J. T. , jos atstovei advokatei T. Ž. , atsakovams M. A. , L. S. , jų atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui, atsakovo V. A. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei – Gylienei, trečiajam asmeniui A. T. , išvadą byloje duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Julijai Čaplinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. A. , M. A. , L. S. dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T. ; išvadą byloje duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir atsakovų M. A. ir L. S. patikslintą priešieškinį ieškovei J. T. bei atsakovui V. A. dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymo;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką: 1) paskirti ieškovei naudotis 16,74 kv. m. ploto kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 20-3, o atsakovams - 22,44 kv. m. dydžio kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 20-7; 2) bendras buto naudojimo patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6, paskirti naudotis visiems bendrasavininkams. Ieškovė taip pat prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l. 115-117) nurodė, kad jai su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 1/2 šio buto (33,4 kv. m.), atsakovui V. A. priklauso 3/16 buto (12,52 kv. m.), atsakovui M. A. priklauso 3/16 buto (12,52 kv. m.), o atsakovei L. S. – 2/16 buto (8,35 kv. m.).
Ieškovė gyvena kambaryje, buto plane pažymėtame indeksu 20-3. Pats butas yra 2 kambarių, jo bendras plotas yra 66,8 kv. m., o gyvenamasis plotas – 37,18 kv. m. Ieškovei priklauso 18,59 kv. m. gyvenamojo ploto.
Ieškovė nori, kad jai būtų paskirtas naudotis 16,74 kv. m. ploto kambarys, buto plane pažymėtas indeksu 20-3. Šiame kambaryje ieškovė su nepilnamete dukra gyvena daug metų. Kambarys yra suremontuotas, o jo langai išeina į pietų pusę. Ieškovei dėl sveikatos problemų ir jos nepilnametei dukrai šis kambarys tinka labiausiai.
Ieškovės nuomone, atsakovams būtina paskirti naudotis 20,44 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu 20-7. Ieškinyje pažymima, kad atsakovai patalpoje negyvena. Ieškovė taip pat mano, kad bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6, būtina paskirti naudotis visiems bendrasavininkams.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, kadangi jai priklauso 18,59 kv. m. gyvenamojo ploto, tai 1,85 kv. m. kambaryje, pažymėtame indeksu 20-7, ji palieka panaudos pagrindais naudotis kitiems bendrasavininkams (18,59 kv. m. - 16,74 kv. m. = 1,85 kv. m.).
Norėdama išspręsti buto naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, ieškovė per notarą parašė atsakovams laišką, tačiau jokio atsakymo negavo. Susitarti su atsakovais geruoju galimybių nėra.
Ieškinyje taip pat pabrėžiama, kad 2008-01-16 įvyko konfliktas su atsakove L. S. , kurio metu ieškovė buvo sužalota. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 3 PK.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. atsiliepime (b. l. 63-64) nurodė su ieškiniu sutinkąs iš dalies.
Atsakovo nuomone, šis ieškinys atsirado dėl jo tetos J. T. bei tėvo buvusios sutuoktinės L. S. konfliktų. Atsakovas, nors ir būdamas turto bendrasavininkas, visiškai nemato galimybių tinkamai disponuoti savo nuosavybe, kadangi šiuo metu visų savininkų interesai yra skirtingi.
Šalies argumentai
Ieškiniu prašoma, kad atsakovo naudojimuisi būtų priskirtos patalpos kartu su likusiais atsakovais. Tačiau taip naudotis nuosavybe atsakovas nepageidauja. Atsakovas neprieštarauja, kad jam priklausančia buto dalimi (12,52 kv. m.) naudotųsi ieškovė bei jos nepilnametė duktė. Tokiu būdu būtų geriau užtikrintos tiek nepilnametės mergaitės, tiek neįgalios moters teisės. Vienintelis atsakovo reikalavimas yra tas, kad ieškovė, naudodamasi atsakovo buto dalimi pati mokėtų už jo daliai tenkančias komunalines paslaugas.
Atsakovas taip pat siūlo parduoti butą, esantį pačiame miesto centre, proporcingai pasidalyti lėšas ir įsigyti atskirus butus arba pasilikti gautus pinigus. Tokiu būdu baigtųsi visi konfliktai tarp ieškovės ir atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovai M. A. ir L. S. pateikė patikslintą priešieškinį (b. l. 73-75), kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: 1) M. A. ir L. S. paskirti naudoti 16,74 kv. m. ploto kambarį, bute plane pažymėtą indeksu 20-3, o bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6 paskirti naudotis visiems bendrasavininkams; 2) V. A. ir J. T. paskirti naudoti 20,44 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 20-7, o o bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6 paskirti naudotis visiems bendrasavininkams ir atleisti V. A. nuo buto išlaikymo išlaidų.
Priešiekinyje nurodoma, kad aptariamas 66,80 kv. m bendro ploto butas priklauso tokiomis dalimis: ieškovei J. T. - 1/2 buto dalis (33,4 kv. m), atsakovui V. A. - 3/16 buto dalis (12,52 kv. m), atsakovui M. A. - 3/16 buto dalis (12,52 kv. m), atskovei L. S. - 2/16 buto dalis (8,35 kv. m).
Nurodyto buto dalis atsakovai paveldėjo po V. A. mirties 2006-09-15. Prieš tai butą lygiomis dalimis valdė ieškovė ir V. A. . V. A. dar esant gyvam iš tikrųjų buvo nustatyta tokia tvarka, kad ieškovė su savo dukra gyvena mažesniajame kambaryje (16,74 kv. m), o V. A. naudojasi didesniu kambariu. Atsakovai nurodo, kad gavę 2006-11-21 ieškovės pareiškimą – reikalavimą iš tikrųjų negalėjo su ja susitarti ir nustatyti buto naudojimosi tvarką, nes neįmanoma laisvai naudotis kambariu ir leisti kitiems bet kada naudotis balkonu. Ieškovės pasiūlymai yra prieštaringi, faktiškai ji nenori suderinti visų savininkų interesų ir realiai pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai, nenorėdami gilintis į jų konfliktinius santykius su ieškove, nori tik atkreipti dėmesį, kad ieškovė nuolat gyvena nurodytame bute ir faktiškai išprovokavo konfliktus su tikslu gyventi su savo dukra be jokių kaimynų, ir neleisti atsakovams įgyvendinti savo nuosavybės teisės į buto dalį. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė L. S. kreipėsi į policiją.
Atsakovai norėjo parduoti savo dalį, bet kadangi naudingai parduoti buto dalį labai sunku, šiuo metu atsakovai siūlo nustatyti buto naudojimo būtent tokią tvarką: atsakovai M. A. ir L. S. sutinka užimti mažesnį kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-3 (16,74 kv. m ploto), kurio langai išeina į J. Basanavičiaus gatvę, o ieškovei su dukra atitektų didesnis kambarys, plane pažymėtas indeksu 20-7 (20,44 kv. m ploto), turintis balkoną ir kurio langai išeina į tylų, beveik uždarą kiemą, o tai faktiškai yra ištaiginga.
Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovai gyvena 1 kambario bute, M. A. yra pilnametis vyras, šiuo metu baigia mokyklą, jis ruošiasi ir nori gyventi atskirai, savarankiškai, todėl šiuo momentu atsakovai nusprendė, kad tokiu būdu galima spręsti jo apgyvendinimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovai siūlo nustatyti būtent tokią tvarką, kadangi mano, kad šis variantas minėtomis aplinkybėmis labiausiai atitinka šalių interesus, optimaliai atskiria šalims paskirtinas naudotis patalpas, ieškovei atitenka didesnis kambarys, jai paskirtų naudotis patalpų dydis šių patalpų funkcinės paskirties ir vertės prasme viršija jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Pareiškime – reikalavime ieškovė minėjo, kad pažeistos jos teisės naudotis balkonu. Atsakovai nepretenduoja į balkono naudojimą, balkonas jiems nereikalingas. Ir jeigu balkonas priklausys ieškovei, bus mažiau priežasčių konfliktams, ir teismas turi į šią aplinkybę atsižvelgti
Priešieškinyje pažymima, kad yra ketvirtasis savininkas, V. A. , kurio interesus tokioje situacijoje lengviau suderinti ir apginti. Kadangi V. A. yra pakankamai apsirūpinęs žmogus, jis turi savo gyvenamąją vietą, santykiai tarp jo ir ieškovės yra geri, atsakovai nori pasiūlyti jam ir ieškovei naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-7, kartu ir atleisti V. A. nuo buto išlaikymo išlaidų apmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat nurodo, kad susipažinę su ieškinio priedu - 2007-08-27 Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ aktu (ieškovė turi invalidumą dėl psichikos ligos), prašo nevertinti jo kaip įrodymo, kadangi aktas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra absurdiškas, ir yra nesąmonė. Kaip atsakovai supranta, aktas sudarytas tik iš ieškovės žodžių, nei vienas faktas nepatvirtintas, nenustatytas, nurodytos aplinkybės šmeižia L. S. , nei vienas iš pasirašiusių nedalyvavo konfliktuose ir neturi jokio pagrindo tai tvirtinti bei skelbti tretiesiems asmenims.
2009-05-19 pareiškimu atsakovai patikslinto priešieškinio reikalavimo atleisti V. A. nuo buto išlaikymo išlaidų atsisakė. Atsisakymą teismas priėmė.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (b. l. 84) prašė jį atmesti.
Teismo posėdžių metu (b. l. 163-165) ieškovė taip pat paaiškino, kad ginčo bute su savo tėvais gyventi pradėjo 1980 m. Tėvai gyveno didesniame kambaryje, o ji su dukra, gimusia 1993 m., gyveno mažesniame kambaryje. Jokių ginčų su tėvais dėl tokios buto naudojimosi tvarkos nekilo. Mirus tėvams ieškovė ir jos brolis ginčo butą paveldėjo lygiomis dalimis. Ir po tėvų mirties ieškovė su dukra gyveno mažesniajame kambaryje, o didesnįjį kambarį brolis užrakino. Bute brolis niekuomet negyveno, o 2005 m. didesnįjį kambarį išnuomojo. Nuomininkai girtavo, vogdavo iš šaldytuvo ieškovės maistą. Brolienei L. S. išvarius nuomininkus, jie paliko visus daiktus, kuriuos brolienė sudėjo virtuvėje bei iki šios dienos nepašalino. 1998 m. ieškovė jos gyventame kambaryje padarė nedidelį remontą: sutvarkė grindis ir palanges, perdažė sienas. Ieškovė pažymėjo, kad ir toliau nori gyventi mažesniajame kambaryje, kuriame gyvena jau labai daug metų.
Atsiliepimas
Atsakovai L. S. ir M. A. papildomai paaiškino, kad nori naudotis mažesniu kambariu, nes tada reikėtų mokėti mažiau komunalinių mokesčių. Be to, paskyrus ieškovei mažesnį kambarį, ji ir toliau reikš pretenzijas dėl naudojimosi balkonu, esančiu didesniajame kambaryje.
Atsakovo A. A. atstovė paaiškino, kad atsakovas visiškai palaiko ieškovės poziciją. Ieškovė, pragyvenusi ginčo bute tiek daug metų, turi teisę pasirinkti, kokiame kambaryje jai gyventi. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovė yra tiesioginė įpėdinė.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T. (ieškovės dukra) prašė jai su mama paskirti mažesnį kambarį. A. T. nurodė, kad šiame kambaryje gyvena nuo pat gimimo, jame geresnės sąlygos, yra jos su mama daiktai. Visai priešingai padėtis yra didesniajame kambaryje, kuriame reikėtų daryti kapitalinį remontą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 66,80 kv. m. bendrojo ploto ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bylos šalims: ieškovei J. T. priklauso 1/2 buto (33,4 kv. m.), atsakovui V. A. – 3/16 buto (12,525 kv. m.), atsakovui M. A. – 3/16 buto (12,525 kv. m.), o atsakovei L. S. – 1/8 buto (8,35 kv. m.) (b. l. 17). Atsakovai nuosavybės teises į buto dalis paveldėjo iš 2006-19-15 mirusio V. A. (ieškovės brolio) (b. l. 146-147), kuriam iki mirties kartu su ieškove J. T. butas priklausė lygiomis dalimis. Atitinkamai minėtas V. A. ir J. T. nuosavybės teises į aptariamą butą įgijo po jų motinos A. A. mirties (b. l. 134, 136-137, 140, 145).
Aptariamas butas yra dviejų kambarių, kurių vienas yra 16,74 kv. m. ploto (1981-04-10 patvirtintame buto plane pažymėtas indeksu 20-3), o kitas – 20,44 kv. m. ploto (1981-04-10 patvirtintame buto plane pažymėtas indeksu 20-7) (b. l. 127). Mažesniajame kambaryje kartu su nepilnamete dukra jau daug metų gyvena ieškovė, o didesnysis kambarys, turintis išėjimą į balkoną, šiuo metu yra tuščias; atsakovai ginčo bute apskritai niekada negyveno. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovai (b. l. 73, 164). Nepaisant to, tarp ieškovės ir atsakovės L. S. nuolat kyla konfliktai (b. l. 7-8, 100-102, 105), o geruoju susitarti dėl buto naudojimosi tvarkos nepavyksta (b. l. 9-12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnis, be kita ko, nustato, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams nepavykus susitarti, buto naudojimosi tvarka pagal bet kurio iš jų ieškinį nustatoma teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Tiek ieškovė ir jos nepilnametė dukra, tiek ir atsakovai M. A. ir L. S. pageidauja naudotis mažesniuoju kambariu, tuo tarpu naudotis didesniuoju kambariu nenori niekas. Atsakovas V. A. visiškai palaiko ieškovės reikalavimus bei nurodo neketinąs ginčo bute gyventi (b. l. 164).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra neįgali (b. l. 19-20), viena augina nepilnametę dukterį, ginčo bute gyvena nuo 1980 m. ir dar esant gyviems tėvams naudojosi mažuoju kambariu. Kambaryje yra visi ieškovės ir jos dukters baldai bei kiti daiktai; jame ieškovės pastangomis padarytas nedidelis remontas. Tuo tarpu atsakovai ginčo butu niekada nesunaudojo, nes turi kitas gyvenamąsias vietas (b. l. 49-50).
Teismo nuomone, būtų neprotinga ir neteisinga nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, kad didesnis kambarys tektų ieškovei su jos nepilnamete dukra, o mažesnis – atsakovams M. A. ir L. S. . Tokia buto naudojimosi tvarka būtų visiškai be reikalo pakeičiamas nusistovėjęs ieškovės ir jos dukros gyvenimas, joms sukeliami sunkumai (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra neįgali) bei nepaisoma vaiko interesų (CK 3.3 straipsnis). Be to, palikus esamą padėtį, atsakovas M. A. galėtų naudotis didesniuoju kambariu, nes tam kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja.
Atsakovai M. A. ir L. S. vienu iš argumentų, kodėl norėtų naudotis mažesniu kambariu, nurodė tai, kad naudojantis juo reikėtų mokėti atitinkamai mažesnius mokesčius, nei naudojantis didesniuoju kambariu. Atsižvelgdamas į tai, teismas dar kartą atkreipia byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į bendraturčių pareigas išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės objektą reguliuojančias teisės normas. CK 4.76 straipsnis, be kita ko, nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; vienam iš bendraturčių nevykdant šių pareigų, kiti bendraturčiai turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad atsakovų M. A. ir L. S. advokatas buvo įpareigotas tai išaiškinti savo atstovaujamiesiems (b. l. 164). Taigi, nesant kitokio susitarimo, bendraturčiai privalo išlaikyti bendrą daiktą proporcingai savo nuosavybės daliai, nepaisant realiai naudojamo daikto dalies. Teismo nuomone, šioje byloje kilusio ginčo buvo galima išvengti ir susitarti taikiai, jei minėtų atsakovų advokatas savo atstovaujamiesiems būtų laiku ir tinkamai išaiškinęs nurodytas bendraturčių pareigas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad neegzistuoja jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina ieškovei ir jos nepilnametei dukrai nebeleisti naudotis mažesniuoju kambariu. Dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas ir nustatytina tokia aptariamo buto naudojimosi tvarka: ieškovei priskirtina naudotis 16,74 kv. m. ploto kambariu, buto plane pažymėti indeksu 20-3, o atsakovams – 20,44 kv. m. ploto kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 20-7; buto plane indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6 pažymėtos patalpos priskirtinos naudotis visiems bendraturčiams.
Atsakovai L. S. ir M. A. savo patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl V. A. atleidimo nuo buto išlaikymo išlaidų atsisakė, teismas atsisakymą priėmė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 239 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų bei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 5-6). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, šios valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Aptariamų bylinėjimosi išlaidų dydį sudaro ieškovės mokėtinas 118 Lt dydžio žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnis) bei 350 Lt ieškovės atstovavimo išlaidų pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą (b. l. 106) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 8 dalis), iš viso 468 Lt.
Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 36,80 Lt pašto išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Minėta, kad atsakovas V. A. su ieškinio sutiko visiškai, o byloje buvo bendraatsakovu tik dėl to, kad yra aptariamo buto bendraturtis (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo nuomone, ginčas šioje byloje kilo dėl nesutarimo tarp ieškovės ir atsakovės L. S. bei jos poziciją palaikančio sūnaus M. A. . Dėl šių priežasčių, patenkinus ieškinį, būtų neprotinga bylinėjimosi išlaidas priteisti ir iš atsakovo V. A. .
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, valstybės naudai iš atsakovų L. S. ir M. A. lygiomis dalimis priteistina 504,80 Lt (468 Lt + 36,80 Lt) bylinėjimosi išlaidų (po 252,40 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Nustatyti tokią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką: ieškovei J. T. , (duomenys neskelbtini) paskirti naudoti 16, 74 kv. m. ploto kambarį, 1981-04-10 patvirtintame buto plane pažymėtą indeksu 20-3, o atsakovams V. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudoti 20,44 kv. m. ploto kambarį, 1981-04-10 patvirtintame buto plane pažymėtą indeksu 20-7; 1981-04-10 patvirtintame buto plane indeksais 20-1, 20-2, 20-4, 20-5, 20-6 pažymėtos patalpos paskirti naudoti bendrai J. T. , V. A. , M. A. ir L. S. .
Priteisti iš atsakovų M. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 504,80 Lt (penki šimtai keturi litai ir 80 ct) (po 252,40 Lt). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Bylą dalyje pagal atsakovų L. S. ir M. A. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl V. A. atleidimo nuo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų nutraukti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.