- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- I1-2167-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00319-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose nuo likusio kameros ploto buvo atitverti tik neaukšta 1,5 m sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes jis galėjo būti stebimas pareigūnų ir kitų kameroje esančių asmenų.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs diskomfortą ir nepatogumus, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 7–10) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas jo skunde nurodytu ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. Lukiškių TI-K laikomas nebuvo. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d., atliekant Jonavos r. apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 80 parų arešto bausmę.
Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K nuo 2019 m. balandžio 1 d. yra prijungtas prie Vilniaus PN, o TI-K pastatų komplekse, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, nuteistieji ir suimtieji nebėra laikomi nuo 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas melagingus faktus bei pareikšdamas tikrovės neatitinkantį reikalavimą.
Nurodo, jog Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Vilniaus PN (buvęs Lukiškių TI-K) kalinimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad jo teigimu, ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde keliamu reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog pareiškėjas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN).
Iš byloje esančių Lukiškių TI-K 2020 m. vasario 17 d. duomenų apie suimtąjį/nuteistąjį A. B. asmens bylos Nr. 2474-15 matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 2015 m. lapkričio 27 d., o išvyko 2016 m. sausio 20 d. atlikęs arešto bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (b. l. 12). Tas pačias nustatytas aplinkybes patvirtinta ir į bylą pateikta kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 13–14).
Taigi, atsakovės atstovo į bylą pateikti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie jo laikymą Vilniaus PN ginčo laikotarpiu.
Pažymėtina, jog teismas 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjui išsiuntė atsakovės atstovo atsiliepimą su priedais susipažinti (b. l. 20). Iš Marijampolės pataisos namų 2020 m. vasario 28 d. į bylą pateikto pareiškimo matyti, kad teismo adresuotas uždaras vokas su atsiliepimu bei priedais pareiškėjui įteiktas 2020 m. vasario 27 d. (b. l. 24). Tai patvirtino pareiškėjas savo parašu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą su priedais, patikslinto skundo, prieštaravimų ar atsikirtimų į atsakovės atstovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Vilniaus PN, todėl atsakovės atstovas negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. neužtikrinti pareiškėjo privatumo atliekant gamtinius reikalus, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo skunde nurodytas ginčo laikotarpis neatitinka atsakovės atstovo turimų duomenų apie jo laikymą Vilniaus PN. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu neatliko bausmės Vilniaus PN, todėl ši įstaiga ir jos pareigūnai negalėjo atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.