- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-413-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00447-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- E. T.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.9Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovui G. T. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kurį vėliau (2018 m. birželio 20 d.) patikslino. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę T., atsakovui – T.; nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo jo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Eur kiekvienai, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol dukros sulauks pilnametystės, išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismo pateikimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – T., T.. Nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su mama. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 18 d.) iki pilnametystės. Pavedė E. T. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Nustatė atsakovo bendravimo su dukromis tvarką. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 650 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Priteisė iš atsakovo 367 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo prašė sprendimą iš dalies panaikinti ir ieškinį dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo įsiskolinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atleisti nuo žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priimti apeliacinį skundą su priedais ir įstatymo nustatyta tvarka jį perduoti aukštesnės instancijos teismui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ieškovei be atsakovo raštiško sutikimo keisti mažamečių dukrų gyvenamąją vietą ir išvežti dukras į užsienio valstybes.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Nurodė, kad teismas, susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniai įrodymais ir įvertinęs tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliantas G. T. nepateikė duomenų apie turimus kreditinius įsiskolinimus, pateiktos pažymos apie darbo užmokestį yra už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., darė išvadą, kad bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti sunkią apelianto turtinę padėtį, kuri sudarytų objektyvią būtinybę atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl apelianto prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė.
5. Atsakovas 2018 m. spalio 4 d. pateikė pranešimą dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuriuo pateikia teismui įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 9 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7.1. Nurodė, kad atsakovui buvo nustatytas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį. Teigia, jog atsakovui išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę teismui tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti gali Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba sprendimu teikti 100 procentų apmokamą valstybinę teisinę pagalbą.
7.2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. spalio 4 d. gautas atsakovo pranešimas dėl trūkumų pašalinimo, tačiau, teismo vertinimu, apeliacinio skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą atsakovas nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepareiškė, todėl teismas konstatavo, jog apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir nutartimi grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatyti žyminio mokesčio dydį 40 Eur; priimti apeliacinį skundą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę nedelsiant grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, uždraudžiant išvežti vaikus į užsienį be raštiško atsakovo leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas nurodė, jog pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį, tačiau teismas net iš dalies neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio, o 2018 m. spalio 9 d. nutartimi skundą grąžino, motyvuodamas, jog atsakovas neįvykdė 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties. Mano, jog po tokių pirmosios instancijos teismo veiksmų atsakovo vaikai jau yra išvežti į užsienį, nors ieškovė buvo įspėta to nedaryti.
9.2. Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi atsakovas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, be to, yra pateikęs duomenis apie sunkią jo finansinę padėtį, todėl mano, jog yra pagrindas jį iš dalies atleisti nuo šio žyminio mokesčio sumokėjimo.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindu nurodė aplinkybes, jog įstatymas numato galimybę teismui tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Mano, jog visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti gali Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba sprendimu teikti 100 procentų apmokamą valstybinę teisinę pagalbą. Mano, jog atsakovui nesumokėjus bent iš dalies žyminio mokesčio iki trūkumų pašalinimo termino pabaigos, t. y. 2018 m. spalio 8 d., o 40 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėjus tik 2018 spalio 15 d., t. y. po to, kai baigėsi terminas pašalinti trūkumus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nustatyta, jog atskiruoju skundu yra prašoma iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priimti apeliacinį skundą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę nedelsiant grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, uždraudžiant išvežti vaikus į užsienį be raštiško atsakovo leidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, todėl šioje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildomai nepasisakytina.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė dalies žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą. Nors atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl šis kvitas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog šis naujas įrodymas gali turėti esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, į tai, kad šio įrodymo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pridėti šį įrodymą prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
17. Atskiruoju skundu nurodoma, jog, teismui priėmus nutartį dėl trūkumų šalinimo, atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog trūkumai yra ištaisyti, arba iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio ir apeliacinį skundą priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 315 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Pagal CPK 316 straipsnį, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (1 dalis); jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (2 dalis); apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, gavę atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus, t. y. nustatė, jog atsakovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir kad byloje nepakanka duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir jis gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. spalio 4 d. gautas atsakovo pranešimas dėl trūkumų pašalinimo, kuriuo atsakovas pateikė papildomus įrodymus, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštą, jog atsakovas G. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi; banko sąskaitos išrašą (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 9 d.); UAB „Brifas“ pažymą apie atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį, kuria iš atsakovo priteista 130 Eur materialinės paramos pilnametei dukrai E. T.; antstolių patvarkymus dėl iš atsakovo vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose. Taip pat būtina paminėti, jog kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė kvitą, jog sumokėjo dalį žyminio mokesčio (40 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, jo gaunamas atlyginimas (į rankas) sudarė 400 Eur, jog turi dvi išlaikytines, kurioms bendrai kas mėnesį turi mokėti po 320 Eur, tai, kad iš atsakovo yra vykdomas didelės vertės (109 598,20 Eur) išieškojimas vykdomojoje byloje, sutinka su atsakovo argumentais, jog apeliacinio skundo pateikimo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki.
19. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovui išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę teismui tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir nors atsakovas dalį žyminio mokesčio sumokėjo tik pateikdamas atskirąjį skundą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks formalus pažeidimas negali apriboti asmens teisės būti išklausytam. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, o asmenims, kurie neturi galimybės sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį, yra numatyta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų ar laikinai negalinčiam sumokėti žyminio mokesčio, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos. Teisės į apeliaciją ribojimas asmeniui, kuris negali sumokėti žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK įtvirtintais tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovo finansinė padėtis apeliacinio skundo pateikimo metu buvo sunki, į tai, jog yra sumokėta dalis žyminio mokesčio (40 Eur už apeliacinį skundą ir 10 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), konstatuoja, jog yra pagrindas atleisti atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovas atleistinas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į ekonomiškumo ir operatyvumo principus apeliacinis skundas priimtinas, išsiųstinas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą atsiliepimui pateikti, nurodant, kad atsiliepimai šiuo atveju pateikiami apeliacinės instancijos teismui, ir perduotinas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei skirti nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu ieškovė į bylą pateikė 300 Eur sąskaitą už teisines paslaugas (už atsiliepimą į atskirąjį skundą) ir 2018 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatui 300 Eur už teisines paslaugas.
22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos) nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą G. T. nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Priimti atsakovo G. T. 2018 m. rugsėjo 24 d. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, išsiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą atsiliepimui pateikti, nurodant, kad atsiliepimai šiuo atveju pateikiami apeliacinės instancijos teismui, ir su byla perduoti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei skirti nagrinėti apeliacine tvarka.