Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10096-584/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. M. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikšto ieškinio teismingumo klausimas.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). CPK 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas reiškė ieškinį Kauno apylinkės teisme atsakovams J. M. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas ieškinyje nurodė jam žinomas atsakovų gyvenamąsias (deklaruotas) vietas: atsakovo A. P. – (duomenys neskelbtini), Šilutės r. ir atsakovo J. M. – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas J. M. laikotarpiu nuo 1998-11-03 iki 2004-11-29 gyvenamąją vietą deklaravo adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys savininko prašymu panaikinti. Nuo 2008-07-29 Gyventojų registro duomenimis J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, apskaitytas Kauno miesto savivaldybėje. Šiuo metu atsakovas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad atsakovas, kreipdamas į ieškovą, pats savo gyvenamosios vietos adresu nurodė (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taigi, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovų gyvenamosioms vietoms esant ne toje pačioje vietoje, ieškovas reikšdamas teismui ieškinį turėjo teisę rinktis ir ieškinį pareikšti pagal vieno iš atsakovo gyvenamąją vietą (šiuo atveju rinkosi pagal jam žinomą atsakovo J. M. gyvenamąją vietą).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, rėmėsi Gyventojų registrų tarnybos duomenimis apie tai, kad atsakovo J. M. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 1998-11-03 iki 2004-11-29 buvo adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), ir darė išvadą, kad ji yra ne Kauno mieste (rajone), o Klaipėdos rajone. Kadangi atsakovo A. P. nurodyta gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., teismas atitinkamai siūlė ieškovui ieškinį reikšti Šilutės rajono arba Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi nerodytais Gyventojų registrų tarnybos duomenimis, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Teismas rėmėsi J. M. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, kurie ieškinio pareiškimo momentui neturi jokios įrodomosios reikšmės dėl to, kad Gyventojų registre gyvenamosios vietos deklaravimo faktas yra pasibaigęs (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys savininko prašymu panaikinti). Pažymėtina, kad duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Tai reiškia, kad duomenys apie atsakovo viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir vienareikšmiškai lemiančiu jo gyvenamosios vietos konstatavimą. Taigi, šiuo atveju, net jei būtų aiški atsakovo J. M. deklaruota gyvenamoji vieta, tai nebūtų pagrindas ieškinį reikšti išimtinai jo deklaruotos gyvenamosios vietos teismui.

Kaip minėta, atsakovas J. M. šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas), iš bylos duomenų matyti, kad prieš tai yra dirbęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės buveinės vieta Kaune, adr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės buveinės vieta Kaune, adr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2008-07-29 atsakovas J. M. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Apeliacinio instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo tikėtina paskutinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste (rajone). Ieškovui paskutinė žinoma atsakovo J. M. gyvenamoji vieta taip pat Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys suponuoja išvadą, kad nebuvo pagrindo abejoti ieškovo nurodyta atsakovo J. M. gyvenamąja vieta. Taigi, ieškovas, teikdamas teismui ieškinį pagal vieno iš atsakovų žinomą gyvenamąją vietą ir nurodydamas atsakovo J. M. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, tinkamai įgyvendino CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teisminę praktiką, kuriai yra prataręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“, kai ieškinyje nurodoma ne deklaruota fizinio asmens gyvenamoji vieta, o kitas adresas, kuriuo fizinis asmuo faktiškai gyvena, tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu. Byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkre­taus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, taip pat nelaikomas ieškinio trūkumu. Todėl tai dar kartą patvirtina, kad ieškovo ieškinyje jam žinomo atsakovo gyvenamosios vietos adreso nurodymas (ar apskirtai nenurodymas) nėra net ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo objektas, kai šiuo atveju teismas, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinį iškart atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui pagal ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą, turės galimybę įteikti dokumentus kitais įstatyme numatytais būdais (pvz:. per šiuo metu žinomą atsakovo darbovietės administraciją ir kt.), o išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu atsakovo buvimo vieta bus nežinoma, galės svarstyti klausimą dėl atsakovo paieškos paskelbimo (CPK 132 str.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovui žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip jam neteismingą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimui spręsti (CPK 337 str. 1 d. 3 p. 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimui spręsti.