Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Išmanusis finansavimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Linusta”, antstolė A. A., antstolis S. U., dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo vieno iš sutuoktinių prašymu ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui D. K. (toliau ir – atsakovas), kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą jos asmenine nuosavybe; 2) patvirtinti šalių gyvenimą skyriumi (separaciją); 3) nustatyti, kad gyvenimas skyriumi sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) kuomet šalys faktiškai pardėjo gyventi skyrium; 4) nustatyti, kad ieškovei paliekama teisė gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais S. Ž. K. ir A. K. bendrauja maksimaliai, atsižvelgiant į jų dienotvarkę, apie planuojamą susitikimo laiką informuojant ieškovę. Atsakovas vaikus bendravimui pasiima iš jų faktinės ir / arba deklaruotos gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinį.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė visos informacijos apie šalių kreditorius, taip pat nenurodė, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą informavo visus kreditorius apie ketinamą inicijuoti gyvenimo skyrium (separacijos) bylą.

4. Nurodė, kad teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis atsakovo D. K. atžvilgiu yra pradėtos ir neužbaigtos šios vykdomosios bylos: 1) antstolės A. A. kontoroje – vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); 2) antstolės A. A. kontoroje – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas J. K.); 3) antstolio S. U. kontoroje – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas J. K.); 4) antstolio S. U. kontoroje – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas J. K.). Kitose trijose vykdomosiose bylose, kuriose išieškotojai yra šalių vaikai, ieškinio pateikimo momentu priverstinis vykdymas yra sustabdytas. Iš prie ieškinio pridėto pranešimo kreditoriams matyti, kad ieškovė pranešimą išsiuntė elektroniniais laiškais antstoliams S. U. ir A. A., bei (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu taip pat yra pridėta informacija iš ISIS sistemos, t. y. ieškovė turi galimybę pasitikrinti bent tuos kreditorius, kurių priverstinis vykdymas yra prasidėjęs. Pažymėjo, kad ieškovė apie pareigą pranešti visiems kreditoriams buvo informuota ir civilinėje byloje Nr. e2-26768-1052/2021 (2021 m. lapkričio 9 d. nutartis). Tačiau, teikdama ieškinį iš naujo, šių trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ieškinyje nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą. Ieškovė jai žinomus tiek bendrus, tiek ir vieno iš jų kreditorius yra nurodžiusi procesiniame dokumente bei jai žinomus kreditorius informavusi, pateikiant ieškinio kopiją kreditoriams. Aplinkybė, kad atsakovas yra įgijęs dar vieną kreditorių, t. y. VMI, ieškovei tapo žinoma tik gavus skundžiamą nutartį. Be to matyti, jog skolos išieškojimą VMI naudai vykdo antstolė A. A., kuriai buvo pateiktas ieškinys, todėl formaliai vertinant ieškovė yra informavusi kreditorių, net to nežinodama.

1.2. Teismas nemotyvavo, kodėl nustatytiems trūkumams pašalinti nebuvo taikomas trūkumų šalinimo institutas, nors šalių kreditorių įtraukimas į bylą yra galimas ir pradėjus bylos nagrinėjimą teisme.

1.3. Ieškinį teismas atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, numatančiu, jog ieškinį atsisakoma priimti, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi pažymą apie neįvykusią mediaciją, kas patvirtina, jog išankstine ne teismine ginčo tvarka yra pasinaudota.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Šeimos bylų, tarp jų ir dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyrius. Prašymai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į CK nustatytus ypatumus (CPK 386 straipsnis). Byla dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.75 straipsnio 1 dalis). CPK 382 straipsnio 5 punktas numato, kad be bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacija) turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).

9. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė ieškinyje nenurodė visos informacijos apie šalių kreditorius, taip pat nenurodė, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą informavo visus kreditorius apie ketinamą inicijuoti gyvenimo skyrium (separacijos) bylą, ieškinį atsisakė priimti. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė nurodo, kad ji ieškinyje nurodė visus jai žinomus kreditorius bei jai žinomus kreditorius yra informavusi, pateikiant ieškinio kopiją kreditoriams, o apie aplinkybę, kad atsakovas yra įgijęs dar vieną kreditorių, t. y. VMI, ieškovei tapo žinoma tik gavus skundžiamą nutartį.

10. Kaip jau nurodyta, CPK 382 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog ieškinyje dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.126 straipsnis). Taigi, tiek pagal CK, tiek pagal CPK reglamentavimą, ieškovas ieškinyje dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium turi nurodyti tik jam žinomus kreditorius.

11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė nenurodė visos informacijos apie šalių kreditorius, taip pat nenurodė, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą informavo visus kreditorius apie ketinamą inicijuoti gyvenimo skyrium (separacijos) bylą, detaliai nenurodė, kurie iš šalių kreditorių nėra informuoti apie ketinimą inicijuoti bylą. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K., S. Ž. K., A. K., K. K. naudai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomosiose bylose, kuriose išieškotojai yra šalių vaikai, ieškinio pateikimo momentu priverstinis vykdymas yra sustabdytas. Iš prie ieškinio pridėto pranešimo kreditoriams matyti, kad ieškovė pranešimą išsiuntė elektroniniais laiškais antstoliams S. U. ir A. A. bei (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui taip pat pateikti įrodymai, apie registruotos pašto siuntos ((duomenys neskelbtini)) išsiuntimą 2021 m. lapkričio 17 d. ieškinyje nurodytu trečiojo asmens J. K. gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog apie ketinamą inicijuoti gyvenimo skyrium (separacijos) bylą ieškovė informavo visus ieškinyje nurodytus atsakovo kreditorius. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė savo vardu kreditorių neturi.

12. Atskirajame skunde ieškovė kelia klausimą dėl atsakovo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavimo apie ketinamą inicijuoti gyvenimo skyrium (separacijos) bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kartu su ieškiniu yra pridėta informacija iš ISIS sistemos, t. y. ieškovė turi galimybę pasitikrinti bent tuos kreditorius, kurių priverstinis vykdymas yra prasidėjęs. Kaip matyti iš ieškinio ir jo priedų, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė „Duomenis iš ISIS sistemos“ (11 priedas). Susipažinus su pateiktu priedu darytina išvada, jog tai yra duomenys iš Antstolių informacinės sistemos Elektroninės vykdomosios bylos portalo. Prisijungti prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo galima per iPasas.lt arba per Elektroninius valdžios vartus, pasirenkant vieną iš siūlomų asmens identifikavimo būdų: elektroniniu parašu, mobiliuoju elektroniniu parašu arba per elektroninę bankininkystę (https://www.antstoliai.lt/vbp/about, elektroninės vykdomosios bylos portalo naudojimo instrukcija). Vykdomosios bylos informaciją gali peržiūrėti vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas bei jų įgalioti asmenys, prie portalo prisijungę nurodytomis autentifikavimo priemonėmis (su elektroniniu parašu arba prisijungę prie elektroninės bankininkystės sistemos, per Elektroninės valdžios vartų portalą) (https://info.registrucentras.lt/content/17713). Elektroninės vykdomosios bylos portalo naudojimo instrukcijos 3 dalyje (vykdomųjų bylų paieška) nurodyta, jog atliekant vykdomųjų bylų paiešką atsiveria vykdomųjų bylų sąrašas, kuriuose asmuo, už kurį prisijungta sistemoje, yra išieškotojas arba/ir skolininkas. Taip pat matomos bylos, kurioms yra antstolio suteiktos susipažinimo teisės. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog asmuo prisijungęs prie sistemos gali matyti tik su juo susijusias vykdomąsias bylas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju teikdama ieškinį ieškovė turėjo galimybę pasitikrinti duomenis apie atsakovo kreditorius, kurių priverstinis vykdymas yra prasidėjęs. Su ieškiniu pateikti duomenys apie atsakovo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, šios išvados nepaneigia. Remiantis teismui pateiktais duomenimis nėra galimybės nustatyti kokiu būdu ir kada ieškovė gavo duomenis apie atsakovo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog aplinkybė, kad atsakovas yra įgijęs dar vieną kreditorių, t. y. VMI, ieškovei tapo žinoma tik gavus skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.126 straipsnyje nurodyti tikslai dėl kreditorių teisių garantijų gali būti pasiekti išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, pasirengimo stadijoje, gavus atsakovo atsiliepimą. Be to, teismas, priėmęs ieškinį ir nustatęs, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) interesams, turi teisę ir pats savo iniciatyva minėtą asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą ir nusiųsti jam ieškinį.

13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė apie pareigą pranešti visiems kreditoriams buvo informuota civilinėje byloje Nr. e2-26768-1052/2021 (2021 m. lapkričio 9 d. nutartis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-26768-1052/2021, nurodė, jog kreipiantis dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra parnešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kaip tai numatyta CK 3.126 straipsnyje (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, patvirtančių, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą apie tai pranešė jai žinomiems tiek bendriems, tiek ir asmeniniams šalių kreditoriams. Nutartyje nedetalizuota kokius kreditorius turi šalys. Be to, priverstinis išieškojimas iš atsakovo D. K. kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pradėtas 2021 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje ieškovė bendrai buvo informuota apie įstatyme nustatytą pareigą informuoti žinomus kreditorius apie bylos iškėlimą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo.

14. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog skolos išieškojimą VMI naudai vykdo antstolė A. A., kuriai buvo pateiktas ieškinys, todėl formaliai vertinant ieškovė yra informavusi kreditorių, net to nežinodama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio (pranešimo) išsiuntimas antstoliams, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad išieškotojai (kreditoriai) faktiškai buvo informuoti apie sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylos iškėlimą teisme, todėl toks išieškotojų informavimas, t. y. nusiunčiant pranešimą tik antstoliams, negali būti laikomas tinkamu informavimu apie pradėtą procesą.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinį atsisakė priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ieškovė nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškiniams dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), be bendrųjų Civilinio proceso kodekse numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 382 straipsnio reikalavimų, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o ne atsisako priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog ieškinį nepagrįstai atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 pagrindu.

16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir ieškovės A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.