Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-1146-553/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2-1146-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00833-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aldona Tilindienė (pirm.)
Atsakovas
“SL GRUPĖ”
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1146-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00833-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl uždarosios akcinės bendrovės „SL GRUPĖ“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SL GRUPĖ“ neteisminio bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SL GRUPĖ“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju – 7-uoju darbotvarkės klausimais. UAB „SL GRUPĖ“ kreditorių susirinkimas darbotvarkės 2-uoju klausimu nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 12 straipsnio nuostatomis, bendrovę paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarė bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskirti UAB „Z68“ ir paskirtai administratorei nustatyti 5 MMA (3 210 Eur) bazinį atlygį už UAB „SL GRUPĖ“ bankroto proceso administravimą; 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarė pavesti nemokumo administratorei atlikti JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, taip pat 1) nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, kreditoriams, teritorinei darbo biržai, mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo administratoriams bei kitoms kompetentingoms valstybės ir / ar savivaldybės institucijoms apie bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, 2) iki 2021 m. liepos 12 d. perimti iš bendrovės valdymo organų bendrovės dokumentus ir turtą pagal bendrovės balansą, sudarytą iškelti bendrovei bankrotą ne teismo tvarka dienai, 3) ne vėliau, kaip per 20 dienų nuo kreditorių nutarimo vykdyti bankrotą ne teismo tvarka įsiteisėjimo dienos, pateikti bendrovės kreditoriams, pateikusiems kreditorinius reikalavimus ir savo elektroninį paštą, administravimo išlaidų sąmatą, atlikti kitus JANĮ numatytus privalomuosius veiksmus; 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad bendrovės kreditoriai turi teisę pareikšti savo kreditorinius reikalavimus iki 2021 m. liepos 28 d. (imtinai), siunčiant juos išrinktos nemokumo administratorės buveinės adresu arba elektroniniu paštu; 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad 1) bendrovės kreditorių susirinkimą šaukia nemokumo administratorė arba kitas tokią teisę pagal JANĮ nuostatas turintis asmuo, raštu pranešęs bendrovės kreditoriams elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki numatomos kreditorių susirinkimo dienos, 2) nemokumo administratorė kreditorių susirinkimo medžiagą teikia nurodytu kreditoriaus elektroninio pašto adresu; 7-uoju darbotvarkės klausimu nutarė pavesti nemokumo administratorei pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą sušaukti ne vėliau, kaip per 45 dienas nuo termino pateikti kreditorinius reikalavimus pabaigos, išrinktosios nemokumo administratorės buveinės adresu.

2. Pareiškėja nurodė, kad VMI balsavo raštu prieš UAB „SL GRUPĖ“ bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka ir kitus darbotvarkės klausimus, tačiau į VMI argumentus nebuvo atsižvelgta. VMI balsavo „prieš“ UAB „SL GRUPĖ“ bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, nes VMI ir UAB „SL GRUPĖ“ 2021 m. gegužės 6 d. pasirašė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327–23317, pagal kurią bendrovės 38 418,87 Eur mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta iki 2022 m. gruodžio 25 d. Taigi, bendrovė dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka kreipėsi tuo metu, kai buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, t. y. kai VMI dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pradėjusi skolų išieškojimo procedūrų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo). VMI nuomone, Mokestinės paskolos sutarties sudarymas negali sudaryti papildomų privilegijų mokesčių mokėtojui inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka, todėl nesutinka, kad UAB „SL GRUPĖ“ bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka. VMI 2021 m. birželio 30 d. negalėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, nes Mokestinės paskolos sutartis nenutraukta. Dėl šios priežasties bendrovės veiksmai, siekiant pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, negali būti vertinami kaip sąžiningi, todėl nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka naikintinas. Kiti UAB „SL GRUPĖ“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra susiję su bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka įgyvendinimu, todėl taip pat turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „SL GRUPĖ“ atsiliepime prašė skundą atmesti bei nurodė, kad bendrovės atžvilgiu teismuose nėra iškelta bylų ir nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, taip pat į bendrovės turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka. VMI imperatyvią JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bando aiškinti plečiamai ir iš esmės teigia, kad jeigu ir yra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai. UAB „SL GRUPĖ“ įsitikinimu, yra akivaizdu, kad Mokestinės paskolos sutarties egzistavimas, vertinant ją JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto aspektu, negali užkirsti galimybių kelti bankrotą ne teismo tvarka. Be to, jau yra vykdomos bendrovės bankroto procedūros ir jos statusas „Bankrutuojantis“ nuo 2021 m. liepos 16 d. yra įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Bendrovės kreditoriai jau teikia savo finansinius reikalavimus UAB „SL GRUPĖ“ bankroto byloje, jų pateikimo terminas jau yra suėjęs, todėl laikantis visų JANĮ reikalavimų yra vykdomas bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys mokesčių administratoriaus sprendimu sudarė Mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią atsakovės mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas pagal grafiką, ginčijamų bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai nevyko. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčas tarp bendrovės ir jos kreditorės VMI nekyla, pastaroji sutiko gera valia susitarti su bendrove dėl skolos mokėjimo, todėl šalys sudarė 2021 m. gegužės 5 d. Mokestinės paskolos sutartį. Vadovaujantis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. VA-41 redakcija) 8 punktu, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas / išdėstytas pagal pasirašytas mokestinės paskolos sutartis, mokesčių mokėtojas bankroto atveju yra laikomas neskolingas, jeigu yra laiku mokamos einamosios įmokos, laikomas skolingas, formuojant kreditorinį reikalavimą (klasifikatoriaus 2.2.1 eilutė). Ginčijamų 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu bendrovė nebuvo praleidusi einamųjų įmokų pagal Mokestinės paskolos sutartį mokėjimo termino (pirma įmoka numatyta 2021 m. liepos 25 d.), taigi nemokumo atveju nebuvo laikoma skolinga VMI. Teismo vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas neleidžia daryti išvados, kad Mokestinės paskolos sutarties sudarymas suteikė atsakovei papildomų privilegijų, inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pat savaime neleidžia teigti, kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo mokestinės paskolos sutarties (kuri sudaryta VMI 2021 m. vasario 23 d. sprendimu) sudarymo faktu, siekdama inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėja VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai teigia, kad bendrovė nemokumo atveju nebuvo laikoma skolinga VMI, nes JANĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

6.2. Bendrovė, inicijuodama nemokumo procedūrą JANĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka, pateikė VMI pranešimą „Dėl UAB „SL Grupė“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo“, kuriuo pasiūlė išreikšti nuomonę raštu. Taigi, bendrovė 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo metu laikė save skolinga valstybės biudžetui.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Vadovaujantis teismo išaiškinimu, esant sudarytai mokestinės paskolos sutarčiai, VMI iš viso turi būti eliminuojama iš sprendimų dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priėmimo. Tokiu būdu būtų pažeisti valstybę atstovaujančios kreditorės VMI interesai. Tai, kad mokesčių mokėtojui taikomos mokestinės pagalbos priemonės (šiuo atvejus mokestinė paskolos sutartis), negali apriboti VMI teisės balsuoti kreditorių susirinkime dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Tai numato ir JANĮ 11 straipsnio 3 dalis.

6.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju 2021 m. vasario 23 d. mokestinės paskolos sutartis buvo pakeista 2021 m. gegužės 5 d. Bendrovė, prašydama pakeisti sudarytą mokestinės paskolos sutartį, siekė išvengti jos nutraukimo ir priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. UAB „SL Grupė“ dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo kreipėsi 2021 m. birželio 7 d. raštu, t. y. praėjus tik mėnesiui nuo Mokestinės paskolos sutarties pakeitimo. VMI 2021 m. birželio 30 d. negalėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, nes mokestinės paskolos sutartis yra nenutraukta. Dėl šios priežasties bendrovės veiksmai, siekiant pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, negali būti vertinami kaip sąžiningi, todėl nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka yra naikintinas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „SL GRUPĖ“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjos JANĮ aiškinimas iš esmės yra ydingas ir kartu neatitinka įstatymo nuostatų. Pareiškėjos atskirajame skunde pateikiami samprotavimai ir noras turėti sprendžiamojo balso teisę, kartu tampant privilegijuotu kreditoriumi, nepriklausomai nuo to, kad skolos ir nėra pradelstos, yra nesąžiningas tiek bendrovės, tiek ir jos kreditorių atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Nutartyje teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėja nėra eliminuojama iš sprendimų dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priėmimo, tačiau pareiškėja nėra privilegijuotas ar kitas kreditorius, kuriam suteikiamos išskirtinės teisės.

7.3. Iš pačios pareiškėjos procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos teisės balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime, pareiškėja šiame susirinkime balsavo, tačiau tai, kad kiti kreditoriai balsavo priešingai, nei norėjo pareiškėja, dar nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas. Be to, priimant pareiškėjos skundžiamą sprendimą buvo tenkinamos visos JANĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.

7.4. Aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai. Šios sąlygos siejamos ne su įmonės ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių interesus.

7.5. Ginčo atveju negali būti išplečiamas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies aiškinimas, o tai pateiktu skundu bei atskiruoju skundu daro pareiškėja. Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos priešingai, nei jų yra tikroji prasmė vien dėl to, kad to, kad pareiškėja nesutinka su kitų kreditorių priimtu sprendimu. Toks aiškinimas, kaip nori pareiškėja, akivaizdu, kad suteikia galimybę nesąžiningiems kreditoriams tuo piktnaudžiauti ir sąmoningai reikšti pretenzijas blokuojant sąžiningos įmonės ir jos kreditorių daugumos susitarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.

7.6. Pagrindo vertinti, kad bendrovė elgėsi nesąžiningai, nėra. Atsakovės vadovas atsakingai vertino bendrovės veiklą, tarėsi su kreditoriais ir tik pamatęs, kad įmonės sunkumai nėra laikini, inicijavo bendrovės bankrotą, t. y. atsižvelgdamas į didžiosios dalies kreditorių valią inicijavo bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju visiškai neturi reikšmės, kad bankrotas buvo inicijuotas po paskolos sutarties pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vadovaujantis VMI 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-13826 „Sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ VMI ir UAB „SL GRUPĖ“ 2021 m. gegužės 5 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-23317, pagal kurią UAB „SL GRUPĖ“ 38 418,87 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2022 m. gruodžio 25 d. pagal Mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų mokėjimo grafiką.

12. UAB „SL GRUPĖ“ kreditorių susirinkimas, vykęs 2021 m. birželio 30 d., inter alia (be kita ko) nutarė bendrovę paskelbti bankrutuojančia ir jos bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Minėtame bendrovės kreditorių susirinkime VMI raštu balsavo prieš UAB „SL GRUPĖ“ bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka bei kitus nutarimus. Pareiškėjos įsitikinimu, bendrovės bankrotas negali būti vykdomas ne teismo tvarka, nes tarp VMI ir bendrovės sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, objektyviai ribojanti VMI galimybę pradėti skolų išieškojimo procedūras, reiškia, kad tokiu būdu bendrovei buvo suteiktos papildomos privilegijos inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka. Dėl to bendrovės veiksmai, siekiant pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, negali būti vertinami kaip sąžiningi.

13. Nutarties 10 punkte išdėstytoje JANĮ 11 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintos trys aiškios bei nedviprasmiškos neigiamos sąlygos, nurodančios, kad bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas, kai bent viena iš jų egzistuoja. Šiuo atveju pareiškėja teigia, kad UAB „SL GRUPĖ“ kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka yra neteisėtas, ne todėl, kad egzistuotų viena (kelios) JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, o todėl, kad tarp VMI ir bendrovės pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-23317, pagal kurią UAB „SL GRUPĖ“ 38 418,87 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas iki 2022 m. gruodžio 25 d., nėra nutraukta ir pareiškėja negalėjo / negali pradėti priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, pareiškėja savo nesutikimą su skundžiamu 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimu sieja ne su esama, o ateityje tariamai galinčia atsirasti aplinkybe, bendrovei nevykdant pagal 2021 m. gegužės 5 d. Mokestinės paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus <…> kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017). Atitinkamai aiškinamos ir kitos sąlygos dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, t. y. nutarimo dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priėmimo metu egzistuojant bent vienai iš JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sąlygai toks nutarimas bus neteisėtas. Šiuo atveju, kaip minėta, VMI skundžiamo kreditorių nutarimo neteisėtumą sieja su tariamai ateityje atsirasiančia aplinkybe – neigiama sąlyga dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, tačiau tokia situacija neatitinka JANĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, nepagrįstai išplečiamas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kuris taip pat prieštarauja teismų praktikai, nurodančiai, kad sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Išdėstytos aplinkybės taip pat leidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadai, kad ginčijamo UAB „SL GRUPĖ“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nebuvo ginčo tarp bendrovės ir jos kreditorės VMI, t. y. nutarimo priėmimo metu galiojo tarp šalių sudaryta 2021 m. gegužės 5 d. Mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo vykdoma. Taigi, UAB „SL GRUPĖ“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, priėmimo metu neegzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, neleidusių priimti atitinkamą nutarimą.

15. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad UAB „SL GRUPĖ“ veiksmai vos praėjus mėnesiui nuo Mokestinės paskolos sutarties sudarymo imtis spręsti dėl bendrovės bankroto ne teismo tvarka vykdymo įrodo jos nesąžiningumą, todėl toks nutarimas yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos situacijos vertinimu. Vien ta aplinkybė, kad nuo Mokestinės paskolos sutarties sudarymo 2021 m. gegužės 5 d. ir skundžiamo nutarimo priėmimo 2021 m. birželio 30 d. praėjo palyginti neilgas laikotarpis, savaime nepatvirtina, kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo mokestinės paskolos sudarymo faktu, siekdama inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „SL GRUPĖ“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime dalyvavo aštuoni kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma siekė 190 853,58 Eur, tarp jų ir VMI. Už nutarimą vykdyti bendrovės bankrotą balsavo 75,74 proc. kreditorių balsų, t. y. sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau nei pusę visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų. Faktas, kad pareiškėja nepritarė tokiam nutarimui, savaime nepatvirtina nei bendrovės nesąžiningumo, nei priimto nutarimo neteisėtumo. Minėta, įstatyminių sąlygų, darančių tokį nutarimą negalimu (neteisėtu), jo priėmimo metu neegzistavo.

16. Apeliantė taip pat nepagrįstai interpretuoja skundžiamos nutarties išvadas, teigdama, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, esą VMI iš viso turėjo būti eliminuojama iš sprendimų dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priėmimo. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. VA-41 redakcija) 8 punktu, iš esmės nurodė, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu tarp bendrovės ir pareiškėjos nebuvo ginčo dėl Mokestinės paskolos sutarties vykdymo, tačiau vien tokios Mokestinės paskolos sutarties buvimas savaime jokių papildomų teisių VMI nesuteikia. Tai, kad VMI yra UAB „SL GRUPĖ“ kreditorė, ginčo byloje nėra. Pareiškėja buvo informuota apie bendrovės ketinimą spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, jai buvo suteiktos teisės balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime, pareiškėja šiame susirinkime balsavo. Todėl atskirojo skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, kuriuo esą siekiama apriboti VMI teisę balsuoti kreditorių susirinkime dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, aktualias ginčo klausimui, tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė