Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-504-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29633-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.3; 2.12.2.8

2018 m. liepos 12 d.

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis; lietuvis; gyvenantis (duomenys neskelbtini); nesusituokęs; nedirbantis; teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį paskirta šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2018 m. kovo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. V. 2018 m. birželio 20 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną karta delnu trenkė savo sugyventinei J. K. į dešinę veido pusę, ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas sukėlė J. K. fizinį skausmą, tai yra Č. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Č. V. teisiamajame posėdyje kaltu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad J. K. yra jo sugyventinė, kartu su kuria jis gyvena apie šešerius metus J. K. priklausančiame bute. Bendrų vaikų neturi. Su J. K. sutaria gerai. Jis yra prieš J. K. smurtavęs ir ankščiau, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl to, kad jis J. K. sukėlė fizinį skausmą. Jis visada J. K. atsiprašydavo, ši jam atleisdavo, jie susitaikydavo. 2018 m. birželio 20 d., tiksliau nurodyti laiko negali, jis su J. K. vartojo alkoholį. Iš pradžių gėrė su draugais, o draugams išėjus dviese gėrė alų. Tą dieną galėjo išgerti šešis litrinius bambalius 7,5 proc. stiprumo alaus. Likus dviese ir vartojant alkoholį tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Prisimena, kad konflikto metu, jam sėdint ant fotelio, J. K., sėdėdama priešais jį ant lovos, pirma delnu trenkė jam į kairę veido pusę. Dėl J. K. suduoto smūgio jam neskaudėjo. Tačiau dėl tokio J. K. elgesio jis labai susinervino, todėl atsistojo, priėjo prie J. K. ir vieną kartą delnu trenkė jai į dešinę veido pusę, o po to delnu, ne kumščiu, trenkė į kairę veido pusę. Daugiau smūgių sugyventinei nesudavė. Paskui jos atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, o ji jam atleido. Kitą dieną jiedu vėl išgėrinėjo, bet konflikto metu nebenaudojo smurto, tačiau sugyventinė iškvietė policiją. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, santykiai yra geri. Tądien ji buvo neblaivi ir pikta, jos veiksmai ir turėjo įtakos susierzinimui. Iš sugyventinės veido išraiškos matė, kad ji jautė skausmą. Č. V. mano, kad alkoholis įtakojo jo elgesį, taip pat paaiškino, kad kai negeria, jis susivaldo, išeina iš namų, nesmurtauja, nekreipia dėmesio į antrosios pusės žodžius. Savo elgesį vertina nepatenkinamai ir dėl jo labai gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. nurodė, kad su sugyventiniu Č. V. susitaikė, prašo sušvelninti jam bausmę.

Kaltinamasis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą, savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir būti tuoj pat teisiamas, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 2) baudžiamoji byla dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti nagrinėjama apylinkės teisme; 3) nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo ne daugiau kaip keturiolika dienų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Č. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad Č. V. pažįsta ir kartu gyvena apie penkerius metus, bendrų vaikų neturi. 2018 m. birželio 20 d. apie 18.00 val. jų namuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Išgertuvių metu ji su Č. V. susipyko dėl asmeninių priežasčių. Č. V. jai viena kartą delnu sutrenkė į dešinę veido pusę ir vieną kartą į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tą dieną ji policijos nekvietė, nes buvo išgėrusi ir išsigandusi. Č. V. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Po suduotų smūgių Č. V. jos atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. Jai skaudėjo tik tuo metu, kai sudavė smūgius. Jokių sužalojimų, mėlynių nuo suduotų smūgių neliko. Vaistų nuo skausmo nevartojo, į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 12, 18);

– Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Č. V. parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos centre nėra registruotas, supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip vėliau teismo posėdyje (b. l. 45-46);

– Č. V. 2018 m. birželio 22 d. 00.14 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,11 promilių girtumas (b. l. 39-41);

– J. K. 2018 m. birželio 22 d. 00.12 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,69 promilių girtumas (b. l. 39-41);

– Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2018 m. birželio 22 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas stovi galais į rytus ir vakarus. Įėjimas į laiptinę iš šiaurės pusės. Patekus į laiptinę tiesiai yra laiptai, o jais užlipus į ketvirtą aukštą tiesiai yra 56 buto durys. Įėjus į butą dešinėje yra koridorius, o tiesiai – pereinamas kambarys, iš kurio patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame buvo smurtaujama. Kambaryje tiesiai prie sienos pastatyta lova. Prie protokolo pridėta foto lentelė, kurioje atvaizduota įvykio vieta ir nukentėjusiosios veidas (b. l. 10-16).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad neblaivus Č. V. 2018 m. birželio 20 d. apie 18.00 val. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. K.. Bylos aplinkybės yra aiškios, Č. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – Č. V. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Esminių prieštaravimų joje nenustatyta. Č. V. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, delnu ir kumščiu suduodamas savo sugyventinei J. K., smurtavo prieš savo sugyventinę ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, Č. V. padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo Č. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltinamojo Č. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys. Tai, kad nusikaltimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, pripažintina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ji turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu atsakomybę sunkinančią aplinkybe laikytinas nusikalstamos veikos recidyvas, nes Č. V. teistas, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas (b. l. 25-28).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį Č. V. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais: į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (pagal BK 11 straipsnio 3 dalį – nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgia į prokuroro siūlymą bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios poziciją. Č. V. nesusituokęs (b. l. 32, 33), nedirbantis (b. l. 34-35), teistas (b. l. 22-28), baustas administracine tvarka (b. l. 30-31), duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitą nėra, nustatytos tiek atsakomybę sunkinančios, tiek ją lengvinančios aplinkybės.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė. Tačiau kaltinamasis jau yra teistas už smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Jis turi problemų su alkoholio vartojimu, pats tai pripažįsta ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Č. V. laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui.

Kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir baudžiamoji byla bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam išaiškintina šios bausmės vykdymo tvarka.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 22 d. 1.37 val. iki 2018 m. birželio 22 d. 14.35 val. (b. l. 36-38).

BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami (BK 48 straipsnio 8 dalis). Kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Be to, įvertinus tai, jog kaltinamasis Č. V. pripažino turintis priklausomybę nuo alkoholio bei atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą, jam skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu Č. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125 ir 136 straipsniais Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018 m. birželio 22 d. nutarimu Č. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48). Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291, 297, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313, 428 ir 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

– pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Č. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

– pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 22 d. 1.37 val. iki 2018 m. birželio 22 d. 14.35 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi bei 72² straipsniu Č. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018 m. birželio 22 d. nutarimu Č. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam Č. V., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.