Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1466-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
1S-1466-245/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1466-245/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2- ajame sektoriuje 2014 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą Nr. 93-471 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (5 epizodai), 259 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 2 p., taikant bausmių subendrinimą apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2012-05-30, bausmės pabaiga 2016-03-30.

Komisijos 2014-06-30 nutarimu Nr. 93-471 nutarta nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 4 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-06-30) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarius išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-30 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2014-06-30 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertina likusios neatliktos bausmės dalį, kadangi nei BVK 157 str., nei BVK 158 str., to nenumato, o išplėstinis įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinio paleidimo klausimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, priešingai, lygtinį paleidimą netikslinga taikyti tuomet, kai neatliktos bausmės dalis yra pakankamai maža. Teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, ar neatliktos bausmės dovanojimas. Atkreipia dėmesį, kad neatliktos bausmės dydžio vertinimas yra subjektyvus dalykas, kadangi nei vienas teisės aktas nenumato kokia bausmės dalis yra maža ar didelė. Mano, jog teismas tinkamai neįvertino to, jog nuteistasis pataisos įstaigoje buvo du kartus skatintas, o perteklinį dėmesį skyrė 2 drausminėms nuobaudoms. Be to, nuteistojo atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, o išskiriami kriminogeniniai veiksniai skirti atitinkamų apribojimų nustatymui taikant lygtinį paleidimą. Būtent OASys metodika ir jos rezultatai parodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, o nagrinėjamu atveju nustatyta tik 14 balų. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai dėmesį skyrė visuomenės interesams sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi priimdamas sprendimus teismas yra nepriklausomas ir neturėtų būti įtakojamas visuomenės. Skundo autorius taip pat nurodė, kad buvo ignoruojama jį teigiamai charakterizuojanti medžiaga (teistas pirmą kartą, skatintas du kartus, pataisos įstaigoje dirba, iki įkalinimo mokėsi Lietuvos Žemės Ūkio universitete, yra įgijęs ortopedinės avalynės gamintojo specialybę, palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, padengė civiliniu ieškiniu priteistą sumą, yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko). Mano, kad 2014-06-23 Komisijos nutarimas yra pagrįstas, todėl turėtų būti patvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados nei prokuroro nuomonė neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. P. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas R. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo nuomone, tos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, yra padengęs civiliniu ieškiniu priteistą sumą, nėra susijęs su kriminaline subkultūra bei diskriminacinėmis nuostatomis, rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tai natūralus pataisos proceso padarinys, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad, nors R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, jo elgesys pataisos namuose rodo nuteistojo pasiryžimą taisytis, tačiau neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 4 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-06-30 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinius sunkius nusikaltimus, itin pavojingus visuomenei, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. P., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią neatliktos bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, „labai didelė“ bausmės dalis, ar „gana didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką, dar nėra pakankamas ir besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aukštesnio teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl R. P. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų, skirtos 2 drausminės nuobaudos, abu kartus uždarytas į baudos izoliatorių. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad jis privalo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis buvo du kartus paskatintas, todėl du paskatinimai ir dvi drausminės nuobaudos atsveria viena kitą – nepagrįsti. Nuobaudų ir paskatinimų eiliškumas (nubaudžiamas, paskatinamas, vėl nubaudžiamas ir vėl paskatinamas) rodo, kad R. P. nedaro išvadų ir gero, pavyzdingo elgesio ilgai negeba išlaikyti, toks elgesys negali būti vertintinas pozityviai. Be to, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodoma, kad nuteistajam trūksta įžvalgos ir gilesnės savo veiksmų analizės, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltės jausmas negilus, nusikalstamo elgesio motyvacija – finansinė, asmenybės požiūriu trūksta atsakomybės jausmo, gali pasielgti lengvabūdiškai, negalvojant apie pasekmes. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės ar savitų tikslų), gyvenimo stilius ir draugai (netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas, bei savivokos stoka (atpažįsta ne visas savo problemines gyvenimo sritis, netvirtos vertybinės nuostatos).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. P. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014-06-30 nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis