Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-2454-169/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
2-2454-169/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pareiškėjas
A. O. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Advokatai
Liudmila Žiubikienė
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiškėjai A. O. S.,jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. O. S. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama palikimo priėmimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdama faktiškai valdyti ji priėmė po sutuoktinio Z. S. mirties atsiradusį palikimą, t. y. ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei sutuoktinio negautą ir neišmokėtą 2997,31 Lt socialinio draudimo senatvės pensiją. Pareiškime nurodė, jog kartu su sutuoktiniu Z. S. iki pat jo mirties gyveno kartu ir nuosavybės teise valdė vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigiję santuokos metu po ½ dalį. Po vyro mirties 2005-05-20 ji pasilikusi gyventi minėtame bute ir faktiškai visą laiką jį valdo, moka mokesčius, todėl faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio palikimą. Be to, nurodė, jog mirus sutuoktiniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nespėjo išmokėti sutuoktiniui 2997,31 Lt dydžio pensijos, kurią ji turėtų paveldėti. Pažymėjo, jog būdama senyvo amžiaus bei neturėdama teisinių žinių nežinojusi, jog dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius reikėję kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o kai kreipėsi į notarę, ši atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėja A. O. S. teisme savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Jos atstovė advokatė L. Žiubikienė taip pat prašė pareiškimą tenkinti motyvuodama tuo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog prie pareiškimo pridėta UAB „Mažeikių butų ūkis“ pažyma įrodo, jog palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinė perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti.

Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš byloje esančių duomenų: pareiškėjos sutuoktinio Z. S. mirties liudijimo kopijos (7 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (11-12 b. l.); VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos pažymos apie negautas Z. S. išmokas ir/ar įsiskolinimą (13 b. l.); 2012-07-17 nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (16 b. l.); UAB „Mažeikių butų ūkis“ pažymos bei mokėjimo kvitų (17-18 b. l.) teismas byloje nustatė, kad pareiškėja A. O. S. iš tikrųjų po vyro Z. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos A. O. S. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, o pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja A. O. S. pradėdama faktiškai valdyti priėmė po sutuoktinio Z. S. mirties 2005 m. gegužės 20 d. atsiradusį palikimą (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Likusioje dalyje pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. O. S. pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. O. S., a. k (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti priėmė po sutuoktinio Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. gegužės 20 d. atsiradusį palikimą.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė