Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2014 m. balandžio 21 d. 00.20 val. Mažeikių r., Sedoje, Ežero – Žvejų g. sankryžoje vairavo automobilį VW Jetta, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 nustatyta tvarka, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. teismo posėdžio metu prisipažino vairavęs neblaivus – dieną buvo gėręs degtinės, o prieš pat sėdant už vairo buvo gėręs alaus. Pasitikrinti neblaivumą atsisakė, nes buvo pasimetęs ir išsigandęs. Nurodė, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus norėdamas padėti draugui, kuris buvo neblaivus, sumuštas ir bijojo, kad sudaužys draugo automobilį. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kadangi šeimoje yra sergančios mama ir 95 metų amžiaus močiutė, jis susirado darbą, kuriame taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

M. P. kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta: 2014 m. balandžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.025506/07-14-8368245, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; asmens paaiškinimu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; pažyma apie baustumą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Neblaivumo patikrinimo vengimu (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą. M. P. buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisinės pasekmės ir atsakomybė, tad konstatuotina, jog asmuo sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. P. už padarytą pažeidimą skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo baudos sankcijoje vidurkio iki minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 302 straipsniai).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. pripažinti padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

M. P. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti M. P., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.