Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. KS-233 (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Pareiškėjas, būdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nenurodė, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas (b. l. 7–10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo Pareiškėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje (viešųjų pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojas), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 Pareiškėja paskirtas nuolatinės Informacinių technologijų tarnybos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotoju ir kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narys 2018 m. gegužės 26 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Korpusiniai baldai“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, 2018 metais Pareiškėjas dalyvavo vykdant 25 viešuosius pirkimus, pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. kaip darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus (pareigų klasifikatoriaus kodas 950). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) Pareiškėjas deklaravo 2019 m. birželio 27 d.

5.2. Komisija 2019 m. birželio 12 d. posėdyje susipažinusi su Klinikų pateikta 2019 m. gegužės 3 d. išvada nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas Pareiškėjo elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, todėl pavedė Kauno klinikų vadovui atlikti tyrimą pakartotinai (b. l. 59-61).

5.4. Taigi Komisija, atliko savarankišką tyrimą, surinko papildomus dokumentus, juos išanalizavo, įvertino, ir 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. KS-233 pripažino, kad Pareiškėjas, būdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nenurodė, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Sprendime konstatavo, kad Pareiškėjui pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Tačiau apie Pareiškėjo dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai jis privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. birželio 27 d.) dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Todėl Pareiškėjo elgesys pateikiant deklaraciją 2017 m. gruodžio 27 d. ir joje nurodant savo pagrindinių pareigų kodą, Komisijos vertinimu, negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šiuo Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, atsirado pareiga per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

7. Pareiškėjo teigimu, pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. deklaruodama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 950), kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nauja redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau - EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Taigi Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie Pareiškėjo vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau t. y. 2018 m. sausio 9 d., todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai iš esmės lėmė Komisijos išvadą dėl Pareiškėjo pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.

8. Atsakovė su Pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad Pareiškėjas laiku nedeklaruodamas sandorių pažeidė Įstatymo reikalavimus. Įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Pažymi, kad pagal Komisijos duomenis yra asmenys deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470.

9. Teismas negali sutikti su Pareiškėjos teiginiais, palaiko atsakovės poziciją, nes pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad Pareiškėjas dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai jis privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. birželio 27 d.) dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Todėl toks Pareiškėjo elgesys pateikiant deklaraciją 2017 m. gruodžio 27 d. ir joje nurodant savo pagrindinių pareigų kodą, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose.

9.1. Teismo vertinimu, jeigu Pareiškėjui buvo neaiški deklaravimo imperatyvi pareiga, ar kilo abejonės dėl jos pildymo, jis būdama atidus ir apdairus turėjo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti bei tinkamai įgyvendinti imperatyvią pareigą užpildyti (patikslinti) privačių interesų deklaraciją. Teismas pažymi, kad privačių interesų deklaravimas, yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Todėl Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo kaip reikia pildyti, tikslinti bei pateikti privačių interesų deklaraciją, nepašalina jo atsakomybės už minėtos pareigos nevykdymą. Įstatymas imperatyviai įpareigoja privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis.

9.2. Teismas atmeta Pareiškėjo teiginius apie neinformavimą deklaruoti privačius duomenis, nes Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato prevencinių priemonių (priminimo, įspėjimo ir pan.) taikymo, tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti iš kitų asmenų, t. y. asmenys laiku ir tinkamai deklaravę savo privačius interesus. Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju - iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė.

9.3. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, to neneigia ir Pareiškėjas, kad Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 Pareiškėjas paskirtas Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoju ir 2018 m. gegužės 26 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Korpusiniai baldai“. Todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Pareiškėjas iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. gegužės 26 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, t. y. privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu Pareiškėjas, būdamas šių Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodęs privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

9.4. Taigi valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (viešųjų pirkimo komisijos narys), deklaruodamas privačius interesus, privačių interesų deklaracijoje privalo pateikti visus konkrečius duomenis, kurie yra nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog tokios pozicijos, aiškindamas Įstatymo 6 straipsnio nuostatas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kurio išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-607/2013 (publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 26, 2014 m.), atsižvelgusi į skirtingas Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose vartojamas sąvokas duomenys ir duomenys apie privačius interesus, taip pat į principą, jog, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, padarė išvadą, jog šios Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kitaip, kaip tiktai nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmąjį kartą.

9.5. Pasisakant dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, pažymėtina, jog 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2180 nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 7 straipsnio redakcija (3 str.), kurio 1 dalyje nebeliko sąvokos duomenys apie privačius interesus. Minėta, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Įvertinus pastarąją normą, laikytina, jog ji įpareigoja asmenį patikslinti privačių interesų deklaraciją, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti arba atsiranda nauji Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijoje privalo pateikti visus duomenis, išvardytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, o jiems pasikeitus ar atsiradus naujų – patikslinti privačių interesų deklaraciją per Įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tokių duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

9.6. Atkreiptinas dėmesys, Komisija atsiliepime paaiškino, kad Privačių interesų deklaracijų tvarkymo informacinėje sistemoje atliekant deklaracijų patikrą nustatyta, kad yra asmenys deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470 (b. l. 96-104). Taip pat Komisija nustatė ir Klinikų viešųjų pirkimo komisijos narius, kurie laiku, iki viešojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje (b. l. 100-101). Todėl Pareiškėjo teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra atmestinas, ši data tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, bet ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Be to, Pareiškėjas, būdamas atidus ir apdairus, visgi turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. gegužės 26 d., tačiau jis, kaip Kauno klinikų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojas, deklaraciją pateikė praleidęs Įstatymo nustatytą terminą, t. y. tik 2019 m. birželio 27 d.

9.7. Teismo vertinimu, Pareiškėjo 2017 m. gruodžio 27 d. pateikta deklaracija, klasifikatoriaus kodu 950, nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie Pareiškėjo, kaip Kauno klinikų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo, dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Pareiškėjui pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Todėl Pareiškėjo dalyvavimas Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinomas tik 2019 m. birželio 27 d., kai jis deklaravo privačius interesus pateikdamas deklaraciją.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia ( be to) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Taigi Komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad Pareiškėjas iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. gegužės 26 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, t. y. privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, tačiau to nepadarė, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, proceso šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, Sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. o Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.